Iki šiol jis siekė vieną eurą.
Už rinkliavos padidinimą balsavo 33 tarybos nariai, prieš buvo 10. Skrydžių skatinimo programai politikai pritarė vienbalsiai.
Anot savivaldybės, nuo 2024-ųjų pagal programą bus finansuojamos rinkodaros priemonės verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių populiarinimui. Programos tikslas – paskatinti šių susisiekimo maršrutų paklausą, pritraukti daugiau keliautojų ir investuotojų iš užsienio valstybių bei efektyviai išnaudoti Vilniaus turizmo ir ekonomikos potencialą.
„Su Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis išgryninome skrydžių skatinimo modelį, pagal kurį Lietuvos oro uostai rūpinsis aviacijos bendrovių pritraukimu ir kokybiškų, verslui svarbių skrydžių pasiūlos užtikrinimu, o Vilniaus miestas prisidės prie šių maršrutų paklausos skatinimo. Esame įsitikinę, kad tiesioginių skrydžių jungčių tarp sostinės ir svarbių ekonomikos centrų užtikrinimas padės miestui augti tiek turizmo, tiek užsienio investicijų srityse“, – pranešime cituojamas sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Programa taip pat reikalinga ruošiantis naujojo Vilniaus oro uosto terminalo atidarymui. Planuojama, kad pastačius naują terminalą oro uosto pajėgumai išaugs nuo 2019 metais buvusių 5 mln. keleivių iki 8 mln. keleivių per metus.
Skrydžių skatinimas bus įgyvendinimas remiantis Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąrašu, kuriame numatytos 27 kryptys. 23 iš jų yra iš Vilniaus oro uosto.
„Yra ne tik svarbu, kad mes turime ten kryptį, bet kaip dažnai ir kokiais laikais yra skraidoma. Į egzistuojančias kryptis norime dažninti skrydžių kiekį“, – per posėdį trečiadienį sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Pasak jo, Lietuva turi ambicijų skraidinti tiesiogiai iš sostinės į Niujorką.
„Iš 24 prioritetinių skrydžių krypčių daugiausiai šiuo metu jau yra pažengta ties kryptimis iš Diuseldorfo, Hamburgo, Tel Avivo, Madrido ir Dublino“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Savivaldybė sieks skrydžių skatinimui skirti 30 proc. lėšų, gautų iš „pagalvės“ mokesčio ir tokio pat dydžio sumą iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybės skiriamų lėšų suma negalės viršyti 20 proc. valstybės asignavimų sumos.
Tarybos sprendimu nuo sausio 1 dienos buvo padidintas ir minėtas mokestis.
„Finansavimo mechanizmą sukonstravome taip, kad jis būtų susietas su programos rezultatais. Jei pažintinio ir verslo turizmo srautai didės, didės ir surenkama turisto rinkliavos suma, taigi – ir lėšos programai, – sakė V. Benkunskas. – Ir vėlgi, miestas įsipareigoja eiti koja kojon su valstybės politika, tačiau negali veikti atskirai. Susietumas su valstybės asignavimų dydžiu turi užtikrinti programos proporcingumą ir tęstinumą net ir vykstant politiniams pasikeitimams.“
Nustatant turisto rinkliavos dydį, remtasi ir užsienio miestų pavyzdžiais. Hagoje vadinamasis „pagalvės“ mokestis siekia 5,4 euro, Bolonijoje ir Bazelyje – keturis eurus, Eindhovene ir Bratislavoje – po 3,5 euro už naktį, Prahoje – 3,25 euro, Amsterdame – tris eurus. Kai kuriuose užsienio miestuose papildomai prie turisto rinkliavos taikoma procentinė rinkliava, priklausomai nuo užsakyto nakvynės vietos numerio tipo. Šiemet turisto mokestis iki dviejų eurų padidintas ir Palangoje.
