„Turime suprasti, kad tai nėra subsidija, tai investicija, tai reiškia, kad šie žmonės, kurie yra nepritekliuje, ilgą laiką, kol bus nepritekliuje, galės gauti elektrą praktiškai nemokamai. Papildomai valstybės pinigų tam nereikės, tai priemonė, kuri pati generuos pajamas. Jei mūsų valstybėje visos išlaidos generuotų pajamas, tai mes neturėtume kam skirstyti tų pinigų, kuriuos surenkam iš mokesčių“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė ministras.
D. Kreivio teigimu, esminis tikslas – kad naudą iš žaliosios pertvarkos gautų visi.
„Tai nėra subsidija, tai viena geriausių investicijų, kuri gali būti padaryta. Elektrinė nepriklausys skurde, nepritekliuje esantiems žmonėms, jiems tik bus priskirta nauda ir šituo atveju socialine prasme žiūrint, naudą iš žaliosios transformacijos gaus ir gauna žmonės. Toks ir tikslas, kad gautų žmonės – nuo tų, kurie yra nepritekliuje iki stambių projektų vystytojų“, – sakė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad vadinamąsias skurdo bendrijas finansuoti iš paskolinės valstybės biudžeto dalies nuspręsta dėl techninių priežasčių, kai pandemijos metu ekonomikai nukentėjus mažiau nei prognozuota Lietuvos subsidijos dalis iš RRF lėšų (2,2 mlrd. eurų) buvo sumažinta 125 mln. eurų.
„Vyriausybė apsisprendė tam, kad nemažintų bendro investicijų lygio, kuris suplanuotas, tame tarpe ir skurdo bendrijoms iš tų pinigų taip pat. Dalį lėšų, kuria sumažintas mums subsidijos lygis dėl ekonomikos mažesnio nukentėjimo, pasiskolinti ir finansuoti tas priemones nemažinant bendro investicijų lygio“, – Seime aiškino G. Skaistė.
„Jei kvestionuojate pačio instrumento poreikio turėjimą šiame kontekste, tokiu atveju turime grįžti prie klausimo, kas apskritai „Naujos kartos Lietuva“ plane yra finansuojama ir kurias kitas investicijas būtų galima mažinti, nes man asmeniškai prioritetas atsinaujinančios energetikos skurdo bendrijoms yra akivaizdus“, – pridūrė ji.
Aplinkos apsaugos komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino, kad skurdo mažinimas statant saulės elektrines yra „keistas būdas mažinti skurdą“.
„Ar čia tikrai mūsų prioritetinis objektas, kurį turėtume finansuoti iš valstybės biudžeto, valstybės paskolomis“, – Seime svarstė jis.
Vadinamosioms skurdo bendrijoms iki 2028-2029 metų būtų paskirstyta 207 mln. eurų – ši suma leistų savivaldybių ar jų įstaigų įkurtoms bendrijoms įrengti saulės ir vėjo elektrinių, kurių galia būtų maždaug 150 megavatų. Dalis lėšų būtų dotacija – ji priklausytų nuo to, kokia parko dalis būtų perleista naudotis nepasiturintiems, o kita dalis – lengvatinė paskola.
Nepasiturintys gyventojai turės gauti bent po vieną kilovatą tokios elektrinės galios. Bendrija jiems turėtų perleisti iki 50 proc. jėgainės galios, kitą elektrą galėtų naudoti savivaldybės įstaigos.
Europos Komisija energijos bendrijoms neleido naudoti RRF lėšų.
