Vilnietis Nerijus įraše socialiniame tinkle skundėsi, kad praėjusį mėnesį darbdavys algą pervedė dalimis, per kelis kartus. O šį mėnesį alga esą vis dar nesumokėta.
„Algą gaunu mėnesio 20 d., dabar jau tuoj lapkritis, o pinigų negavau. Alga siekia šiek tiek daugiau nei minimumas, taupyti nėra iš ko. Todėl santaupų beveik neturiu.
O mokesčius juk susimokėti reikės. Kaip pragyventi, kai iš praeito mėnesio piniginėje mažiau nei 100 eurų?“ – retoriškai klausė vyras.
Komentatoriai patarė kreiptis į darbdavį, reikalauti savo pinigų, o jeigu nepavyks susitarti gražiuoju vienintelė išeitis – kreipimasis į Valstybinę darbo inspekcija (VDI).
Darbuotojams priklauso gauti delspinigius
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad darbdaviai, pavėlavę sumokėti algas, privalo mokėti delspinigius.
Įstatymas numato, kad jei darbuotojas gavo darbo užmokestį vėliau nei kad buvo sutarta jo darbo sutartyje nuo 2023 m. nustatomas 0,1 proc. (anksčiau buvo 0,08 proc.) delspinigių dydis už vieną pavėluotą kalendorinę dieną.
„Jei darbo sutartyje nėra sutartas darbo užmokesčio mokėjimo terminas ir darbo užmokestis yra išmokamas vėliau nei iki kito mėnesio 10 darbo dienos, darbuotojas įgyja teisę į delspinigius, kurie neapmokestinami. Darbo (kolektyvinėje) sutartyje gali būti sutartas trumpesnis nei 10 d.d. darbo užmokesčio mokėjimo terminas.
Pavyzdžiui, 2023 m. spalio mėn. mokėtinas darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo yra 1000 eurų ir yra 10 d. vėlavimas, tai darbuotojui priklauso 1000x10x0,001=10 eurų delspinigių ir darbdavys jam turi išmokėti ne 1000 eurų, bet 1010 eurų“, – skaičiavo buhalterių asociacija.
Ji įspėjo, kad automatiškai retai kuri įmonė skaičiuoja delspinigius. Todėl rekomenduojama kreiptis į darbdavį paprašant paskaičiuoti ir išmokėti ir delspinigius.
Būtina kreiptis į darbo ginčų komisiją
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad dažniausia ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo priežastis ir yra vėluojantis darbo užmokestis.
„Darbo užmokestis yra būtinas veiksnys užtikrinant tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau dažniausia ginčų kilimo priežastis – nesumokėtas darbo užmokestis. Kiekvienais metais daugiausia reikalavimų darbo ginčų komisijose keliama būtent dėl darbo užmokesčio.
Laiku nesumokėjus atlyginimo už darbą, darbdavys privalės mokėti netesybas. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio, raginame darbuotojus per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – patarė VDI.
Anot inspekcijos, darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį.
„Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir turi būti nustatytas darbo sutartyje, taip pat iki darbo santykių pradžios darbuotojui raštu pateikiama ir kita su darbo užmokesčiu susijusi informacija, darbo užmokesčio sudedamosios dalys (jos nurodomos atskirai), darbo užmokesčio mokėjimo terminai ir tvarka“, – vardijo VDI.
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį
Kilus ginčui dėl neišmokėto viso arba ne viso darbo užmokesčio bei kitų išmokų, darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą.
„Be to, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.
Šiuo atveju darbuotojas turi raštu apie nutraukimą įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o darbdaviui tenka pareiga išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, – komentavo VDI.
Pasak inspekcijos, darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais.
„Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą“, – atkreipė dėmesį VDI.
