Lietuvos verslas

Netrukus lėktuvais keliaujantiems gyventojams už padarytus nusižengimus ar nurodymų nevykdymą gali tekti mokėti mokėti gerokai didesnes baudas. Be to, didesni baudų dydžiai lauktų ir dronų savininkų, kurie nesilaiko galiojančių taisyklių. Tai numato Seime užregistruotas įstatymo projektas. Juo siūloma pakoreguoti kai kuriuos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius ir padidinti juose numatomas sankcijas.

Gyventojai suskubo planuoti šventinius savaitgalius metų pabaigoje, iki kurios liko vos pusantro mėnesio. Šiuo metu norint išsinuomoti namelį gamtoje tektų pakloti beveik 1 tūkst. eurų. O nakvynė viešbučiuose Lietuvos kurortuose gali atsieiti ir 700 eurų. Tuo metu kelionių organizatoriai siūlo Naujuosius sutikti šiltuose kraštuose, kur kelionė gali atsieiti ir dvigubai pigiau. Nedidelių namelių gamtoje nuomos platformoje Jaukuku.lt Naujųjų metų savaitgaliui pasiūlymų beveik nebeliko.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Vilniaus Pilaitės mikrorajone penktadienio naktį baigta likviduoti vandentiekio avarija, dėl darbų gyventojams dvi naktis būdavo išjungiamas vanduo. Kaip šeštadienį pranešė „Vilniaus vandenys“, magistralinio vandentiekio avarijos likvidavimo darbai pradėti trečiadienį Tolminkiemio gatvėje užfiksavus nuotėkį. Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, atkasus nuotėkio vietą, paaiškėjo, kad avarijai likviduoti reikės didesnių pajėgumų nei planuota.

Artėjantis šventinis laikotarpis darbdavius verčia žvalgytis naujų darbuotojų, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų. Štai kai kas gali gauti ir 1,6 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą atskaičius visus mokesčius. Peržvelgus darbo skelbimų portalus, galime surasti ne vieną darbdavį, ieškantį naujų darbuotojų šventiniam laikotarpiui.

Lietuvos bankas (LB) penkioms bendrovėms penktadienį suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijas pagal Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse galiojančias taisykles. Nustojus galioti nacionaliniam Sutelktinio finansavimo įstatymui, ši sritis tampa reguliuojama pagal bendros rinkos taisykles. Naujoms sąlygoms iš viso pasirengė 12 dalyvių, pranešė LB.

Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybininkų siūlomos juodojo penktadienio nuolaidos prasideda jau mėnesio pradžioje. Tačiau gyventojai tikina, kad nuolaidų ieškos ne mūsų parduotuvėse, bet Lenkijos. Žmonės vardija, kad ten jau apsiperka Kalėdoms, o kainos už sienos yra dvigubai mažesnės. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramutė pasakojo, kad pernai ir užpernai kalėdinių dovanų ieškojo juodojo penktadienio išpardavimų metu. „Buvau nusižiūrėjusi keletą daiktų ir juos su nuolaida įsigijau.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nuolat primena verslininkams apie reikalavimus teikti vartotojams informaciją. Už šių reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos. VVTAT įvertino bendrovės „Kesko Senukai Digital“ skelbiamą informaciją vartotojams apie parduodamas prekes ir jų kainas. Taip pat VVTAT įvertino vartotojų nusiskundimus dėl bendrovės „Topo grupė“ neteikiamų atsakymų į vartotojų pretenzijas. Už nustatytus pažeidimus VVTAT bendrovėms skyrė baudas, praneša tarnyba.

Rusijai tęsiant kruviną terorą Ukrainos teritorijoje, gyventojai ėmė boikotuoti prekinius ženklus, kurie atsisako nutraukti verslo ryšius su Kremliumi.

Teismas galutinai atmetė verslininko Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ skundą dėl Vyriausybės ir vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimų blokuoti jos plėtrą Vilniaus oro uoste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį trečiadienį atmetė antrinės grupės bendrovės „VA Reals“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 metų vasario sprendimą.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, siūloma griežtinti tvarką.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Latvijoje užbaigus vamzdynų tinklo tvarkymo darbus, nuo pirmadienio ketvirtadaliu – iki 82 gigavatvalandžių (GWh) per parą – didėja dujų perdavimo į Lietuvą pajėgumai, penktadienį pranešė „Amber Grid“.  „Latvijai atlikus paskutinius dujų perdavimo tinklo patobulinimus atsirado papildoma alternatyva dujų tiekėjams organizuoti didesnius srautus iš Latvijos į Lietuvą ir į Europą per GIPL (Lietuvos-Lenkijos – BNS) jungtį“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo Valstybės kontrolei iki gruodžio patikslinti informaciją apie vidutinę vartotojų permoką bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), taip kitas kitas elektros energetikos sektoriaus audito išvadas. Kontrolieriai paskelbė, kad vidutinė visų vartotojų permoka siekia vidutiniškai 88,8 euro per 4 metus, tuo metu vien tik gyventojai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Krašto apsaugos ministerija parengė  įstatymų pataisas, kurios padėtų pritraukti investicijų į gynybos ir saugumo pramonę bei skatintų šios pramonės šakos vystymą Lietuvoje. „Siekiant paskatinti natūralų, rinkos ekonomika pagrįstą gynybos ir saugumo pramonės augimą, turi būti nustatomas jos  vystymuisi kaip galima palankesnis teisinis reguliavimas“, – Vyriausybės nutarimo projekte teigia ministerija.

1,6 mlrd. eurų vertės Regionų plėtros programa pajudėjo į priekį ir iki metų pabaigos turėtų būti suplanuota, kur bus panaudota 35 proc. lėšų, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas. „Šiandien turime konstatuoti, kad 1,6 mlrd. europinės paramos savivaldybėms vis dar yra po biurokratiniu užraktu, atrodo, kad jis nukris pakankamai greitai“, – per spaudos konferenciją penktadienį Prezidentūroje vykstant Regionų forumui sakė P. Baltokas.

Lietuva pateikė paraišką Vilniuje įsteigti Europos Sąjungos (ES) Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos (AMLA) biurą, pranešė Finansų ministerija.  Anot jos, finansų ministrės Gintarės Skaistės pasirašyta oficiali Lietuvos paraiška Europos Komisijai pateikta penktadienį. „Šiandien oficialiai pateikėme Europos Komisijai Vilniaus paraišką dėl AMLA įkūrimo“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Europos Sąjungos institucijos ir gamtosaugininkai penktadienį su išlygomis ir atsargiai sveikino svarbų planą, kaip 27 valstybių bloke geriau saugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus ir paversti bloką pasauliniu orientyru visais klimato klausimais, dalis.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje praėjusį mėnesį brango, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pigo, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Mėnesio infliacija Lietuvoje spalį sudarė 0,3 proc., o mėnesio defliacija Latvijoje ir Estijoje – 0,4 procento. Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Latvijoje, didžiausia – Estijoje. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo vidutiniškai 2,8 proc. didesnės nei pernai spalį.

Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa. „Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės.

Vis daugiau pirkėjų domisi, kokia yra vieno ar kito maisto produkto sudėtis, kas jį pagamino. Vieni tai daro dėl alergijų, kiti šiaip stengiasi sveikiau maitintis, o dar kiti – šiaip nori žinoti, ką deda į burną. Vis dėlto lengvai perskaityti, iš ko susideda vienas ar kitas maisto produktas, pavyksta ne visiems. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, galioja reikalavimai maisto ženklinimui ir raidžių dydžiui etiketėse ar ant pakuočių. Vis dėlto jų dydis gali būti ir mažesnis už vieną milimetrą.

Infliacijos lygis šalyje pastaruoju metu laikosi stabilus, nors bendras kainų lygis, pernai pakilęs penktadaliu, išlieka labai aukštas, sako analitikai. Pasak jų, paslaugų kainos mažėja tris mėnesius iš eilės, be to, pinga nafta, todėl artimiausiais mėnesiais infliaciją vėl gali keisti mėnesio defliacija.

Lietuvoje metinė infliacija – spalį, palyginti su 2022 metų spaliu – siekė 2,8 proc., o mėnesio infliacija (spalį, palyginti su rugsėju) – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija buvo 12,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės, iki tol keturis mėnesius vartotojų kainos mažėjo. Metinė infliacija nuosekliai mažėja visus metus.

Laikraščių ir žurnalų leidėjams priekaištaujant dėl prenumeratos pristatymo įkainių kitais metais ir raginant jų nekeisti, Susisiekimo ministerija teigia, kad tam būtinos papildomos lėšos, dėl kurių dar vyksta derybos Vyriausybėje. „Šiuo metu yra pateiktas viešam derinimui su rinkos dalyviais periodinių leidinių pristatymo tarifų projektas 2024 metams.

Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) leidus didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų kainodarą, Lietuvos paštas sako, kad nuo sausio siuntiniai brangs 20 proc.   „Vidutiniškai korespondencijos siuntimas Lietuvoje turėtų pabrangti apie 20 proc. Atvirlaiškio siuntimas dabar kainuoja 1,3 euro, nuo kitų metų sausio mėnesio turėtų kainuoti 1,55 euro“, – penktadienį LRT radijui teigė Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Mažas pajamas turintys gyventojai arba tie, kurių būtas jau nusidėvėjo, gali gauti nuomos kompensaciją, kuri asmeniui siekia apie 100 eurų, o šeimai – 600 eurų. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad daugiausiai kompensacijų skiriama pabėgusiems nuo karo ukrainiečiams. „Vilniaus miesto būsto“ veiklos palaikymo grupės komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija sostinėje yra paskirta daugiau nei 4 tūkst.

Dūmus aptinkantis prietaisas daug kam gali atrodyti tik smulkmena, kuri nėra gyvybiškai svarbi. Vis tik dūmų detektoriai, specialistų teigimu, gali apsaugoti ne tik nuo milžiniškų nuostolių, bet ir nuo mirties. Be viso to – ir nuo keliskart didesnės baudos, nei kainuoja pats prietaisas. Reikalavimus atitinkančių, sertifikuotų autonominių dūmų jutiklių galima rasti ir už 6 eurus, ir už 50 eurų. Vis tik juos įsirengia ne visi. Tačiau ne visi ir būna baudžiami.

Valstybės kontrolė teigia neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti savo audito išvadose pateiktą informaciją apie 2018–2021 metais susidariusią vidutinę 88,8 euro vartotojų permoką bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) už elektros skirstymo paslaugas.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Valstybės kontrolės prašo paneigti ir patikslinti informaciją dėl 2018-2021 metais susidariusios gyventojų permokos už elektros skirstymo paslaugas. Pasak bendrovės, Valstybės kontrolės žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių. Bendrovė taip pat prašo kontrolierių oficialiai patikslinti informaciją apie permokos grąžinimo būdą bei maksimalų  laiką.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti trijų Seimo opozicijos frakcijų siūlymo tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui.  Už tai, kad tokia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas būtų svarstoma, balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 47, o susilaikė  17. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė: už tai buvo 54 parlamentarai, o 51 norėjo, kad pakeitimai būtų tobulinami.

Nemažai Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o juo gauna 2,6 tūkst. gyventojų.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo, prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimo nariams kreiptis į KT bei atsižvelgiant į jo sprendimus Seimui keisti įstatymus yra įprasta procedūra.

85-erių metų istoriją menantis Lietuvos zoologijos sodas nuo lapkričio 13-os dienos po daugiau negu dvejus metus trukusios renovacijos atveria vartus. Šventinę savaitę (lapkričio 13–18 dienomis) lankytojų lauks ne tik atsinaujinusios erdvės, naujai atvykę gyvūnai, bet ir išskirtinės veiklos: filmų seansai, knygų pristatymai, edukacijos, teatriniai užsiėmimai, koncertas ir daugybė kitų užsiėmimų visai šeimai, tiek mažiems, tiek dideliems.

Per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugus daugeliui maisto produktų, pirkėjai ėmė jų pirkti mažiau. Nenorėdami prarasti pajamų prekybos tinklai ėmė taikyti įvairias akcijas. O kai kurios jų rodo, kad sumažinus kainą pardavimas gali išaugti kelis ar keliolika kartų.

Spalio mėnesį „Kerpame kainas“ produktų reguliarias kainas skirtingose prekių kategorijose ypač aktyviai mažino „Iki“ parduotuvės. Nauja iniciatyva prekybos tinklui leido reguliarias pigiausių produktų kainas išlaikyti tokias pačias kaip konkurentų parduotuvėse. Tai praėjusį mėnesį užfiksavo kainų stebėseną atliekanti nepriklausoma tyrimų įmonė „Tyrimų spektras“. „Spalio mėnesį „Iki“ pradėjo iniciatyvą „Kerpame kainas“, kurios pagrindinis tikslas – taupyti pirkėjų pinigus ir laiką.

Šiemet devynis mėnesius iš dešimties pirkėjai didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galėjo apsipirkti pigiausiai. Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ duomenimis, spalio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kainos reitinge „Maxima“ išliko pirmoje vietoje, užtikrindama lietuviams mažiausias maisto produktų kainas. „Net 89 procentai pirkėjų kasdien į savo krepšelį deda prekę su nuolaida ir sumažinta kaina.

„Ignitis grupę“ valdančios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė sako, kad atsakomybę dėl 160 mln. eurų grupės bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusios vartotojų permokos turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė.  „Kaip jau buvo minėta, problema susiformavo 2016–2021 metais, todėl turbūt atsakomybę turėtų prisiimti ir buvusi Vyriausybė“, – ketvirtadienį Seime teigė G. Skaistė, atsakydama į „darbiečio“ Valentino Bukausko klausimą.

Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.

Kai atsakingų – daug, tai galiausiai atsakingo nelieka nei vieno. O dėl to nukenčia niekuo dėti gyventojai. Ne paslaptis, kad šiais laikais gyventi be elektros daug kam atrodo beveik neįmanoma: nei šildymo, nei šilto vandens, nei maisto pasigaminsi, nei telefoną pakrausi. Į tokią situaciją pakliuvusiai kaunietei teko skambinėti įvairioms institucijoms, kurios metė nuo savęs atsakomybę nukreipdamos gyventoją viena pas kitą.

 Išnagrinėjusi Lietuvos pašto prašymą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje, kainodarą. „Mes tvirtiname didžiausius universaliosios pašto paslaugos tarifus, o Lietuvos paštas turi teisę taikyti ir mažesnius, atitinkančius naudotojų interesus, vykdomos pašto veiklos pobūdį bei patiriamas sąnaudas, tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramoninkų atstovas sako, kad nuosmukį lemia visoje Europos Sąjungoje (ES) sumažėjęs vartojimas.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.

Lietuvoje šiemet sausį-spalį įregistruota 94,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įregistruota 109,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien spalį įregistruota 9,8 tūkst. NT objektų pardavimų – 11,8 proc. mažiau nei pernai spalį (11,2 tūkst.), bet 5,8 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (9,3 tūkst.), skelbia Registrų centras.

Seimo opozicijai vėl siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė neteiks siūlymo 2024 metais tęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą. Pasak premjerės, Vyriausybė ne kartą sakė, kad lengvata yra laikina ir buvo nustatyta pirmiausiai siekiant kompensuoti Covid-19 pandemijos netekimus.

 Bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomos sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintojos Lukšių pieninės bankrotas paskelbtas neteisėtai ir turi būti nutrauktas, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 7 dieną atsisakė priimti Lukšių pieninės skundą dėl Apeliacinio teismo nutarties, kuria bankrotas paskelbtas neteisėtu, ir procesą nutraukė.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliajai mėnesinei algai (MMA), padidėjo ir PSD įmokos.

Po dvejų metų turėtų paaiškėti, kaip bus plečiamas Klaipėdos uostas – ar maždaug  milijardo eurų vertės projektas guls ant valstybės pečių, ar tuo užsiims privatus investuotojas, o galbūt – verslo ir valdžios tandemas, sako uosto vadovas Algis Latakas.  Pasak jo, vienai valstybei tai būtų sunki užduotis, todėl geriausias variantas būtų didelės tarptautinės bendrovės pritraukimas. Be to, svarstoma, kad naujos teritorijos vystymas galėtų būti perduotas ir Klaipėdos uosto kompanijoms.

„Mano BŪSTAS“ fiksuoja naujus paslaugų kokybės rekordus. Bendrovės Klientų patirčių centras trečiąjį šių metų ketvirtį į 9 iš 10 klientų skambučių atsiliepė greičiau nei per 20 sekundžių ir tai yra bene geriausias rezultatas per visą įmonės veiklos istoriją. Klientų pasitenkinimo indeksą (NPS) kasdien matuojantis „Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centras per pastaruosius metus pagerino bene visus veiklos rodiklius, o klientų pasitenkinimą išaugino net 136 proc.

Laikraščių ir žurnalų leidėjai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu nekeisti Lietuvos pašto periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.