Už tokias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 34, o Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams pritarė 78, prieš buvo vienas, o susilaikė 38.
Gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubų pavojingų atliekų bus taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus šias „lubas“ kils baudžiamoji atsakomybė.
Dabar išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų ir daugiau taikomos vienodos baudos.
Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis siejamas su išmetamų teršalų kiekiu: išmetus 5-15 kubinių metrų (dabar – 5-50 kubų) nepavojingų atliekų grėstų 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda (dabar – 1,4-3 tūkst. eurų), o už pakartotinį nusižengimą – 4,8-11 tūkst. eurų (1,7-4 tūkst. eurų), tuo metu išmetus 5-7 kubų (dabar 5-50 kubų) pavojingų atliekų – 22-39 tūkst. eurų bauda (8-14 tūkst. eurų), o už pakartotiną pažeidimą – 39-84 tūkst. eurų (14-30 tūkst. eurų).
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų.
Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet sakė, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, leidžiančiam gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.
Anot jos, šiemet taip pat gauta 800 pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo, nustatyti 236 neteisėti atvejai, konfiskuota 10 transporto priemonių.
