Lietuvos verslas

„Mano BŪSTAS“ fiksuoja naujus paslaugų kokybės rekordus. Bendrovės Klientų patirčių centras trečiąjį šių metų ketvirtį į 9 iš 10 klientų skambučių atsiliepė greičiau nei per 20 sekundžių ir tai yra bene geriausias rezultatas per visą įmonės veiklos istoriją. Klientų pasitenkinimo indeksą (NPS) kasdien matuojantis „Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centras per pastaruosius metus pagerino bene visus veiklos rodiklius, o klientų pasitenkinimą išaugino net 136 proc.

Laikraščių ir žurnalų leidėjai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu nekeisti Lietuvos pašto periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Vilniaus Kalėdų eglė šiemet savivaldybei atsieis 89,5 tūkst. eurų, tuo metu gatvių papuošimai – 205 tūkst. eurų. Šiųmetės eglės idėjos ir kompozicijos išpildymo konkursą laimėjo įmonė „Lumidėja“, su kuria spalio viduryje buvo pasirašyta sutartis. Katedros aikštės puošyba turėtų prasidėti kitos savaitės pabaigoje, o Kalėdų eglės įžiebimas numatytas gruodžio 1 dieną. Pernai, minint 700 metų sostinės jubiliejų, šventinė torto formos eglė atsiėjo daugiau nei 230 tūkst. eurų.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 360 tūkst. eurų skolą už laboratorijų statybas bendrovei Panevėžio statybos trestas (PST) privalo grąžinti be papildomo teismo sprendimo. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti PST ieškinį, kuriuo įmonė prašė jai iš universiteto priteisti 359,3 tūkst. eurų skolą ir beveik 20 tūkst. eurų delspinigių, bei nurodė, kad priteista skola gali būti grąžinama priverstinai.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį rengia urbanistinį forumą, kuriame ketinama kalbėti apie žaliuosius plotus, dirbtinį intelektą, miestų plėtrą. Septynioliktajame forume „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“ bus aptariama tvarios Lietuvos vizija, kaip ji transformuoja miestus, atspindi kasdienius gyventojų poreikius. Taip pat bus keičiamasi nuomonėmis, kaip išvengti stichiškos miestų plėtros, atveriant ir pritaikant skirtingas erdves įvairioms visuomenės grupėms.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Tiems, kas nesusidūrė su mirtimi, gali būti sunku įsivaizduoti, ką daryti su velioniu, nuo ko pradėti organizuoti šermenis, laidotuves ir kiek pinigų tam gali reikėti. Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam. Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines. Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.   „Mūsų siūlymas yra, kad Vyriausybė įsiklausytų ir apsvarstytų. (...) Drąsos mes turime, tik pinigų nelabai“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Lietuvos verslo atstovai Arvydas Avulis ir Dainius Dundulis yra įsitikinę, kad norint gyventi gerovės valstybėje, būtina mokėti mokesčius. Tačiau tikino, kad jie turėtų būti įvedami ne iš karto, o po truputį. Taip pat verslininkai pateikė teigiamas kitų metų verslo prognozes ir atskleidė, kada patys mažiau dirbs ir eis į pensiją.

Siūlymas elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti vaistinėse ir tik su receptu galėtų būti įgyvendintas tik tada, jeigu šios prekės būtų pripažintos vaistiniais preparatais. Tačiau, pasak vieno siūlymo autorių „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, tai būtų tik teorinė galimybė, todėl jis siūlo jų prekybą Lietuvoje visiškai uždrausti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.

Konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 metų sausio 15 dieną, trečiadienį nutarė Vyriausybė.  Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros gamybos trūkumą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Ruošiantis įstatymu įpareigoti privalomai civiline atsakomybe drausti paspirtukus, Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiems pokyčiams. Tam dar turės pritarti Seimas. Lietuvos draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas sako, kad šį reikalavimą pritaikyti gali būti sunku. Drausti paspirtukus įpareigoja į Lietuvos įstatymus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad bus keičiama sanitarinių miškų kirtimų tvarka, kad kertant kenkėjų pažeistus spygliuočius medžius plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis.  „Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – trečiadienį žurnalistas sakė S. Gentvilas.

Lietuva Ukrainai skiria 2 mln. eurų socialinių karo padarinių sprendimui, pranešė Finansų ministerija. Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta tolimesnei Lietuvos paramai Ukrainai per tarptautinių finansų institucijų instrumentus: po 1 mln. eurų skiriama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) fondui ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) Ukrainos solidarumo fondui, kurie remia įtraukties ir socialinės paskirties projektus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtina rasti sprendimus, jog bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 160 mln. eurų permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau. „Jeigu paėmei pinigus greitai, tai būk malonus, pinigus, kurie tau nepriklauso, turi grąžinti.

Grupei Seimo narių siūlant įteisinti prievolę prekybininkams besibaigiančio galiojimo, tačiau dar tinkamą vartoti maistą pasiūlyti labdarai, Vyriausybė tam pritarė, bet įstatymo pakeitimus siūlo tobulinti. Jos išvada bus teikiama Seimui.  Vyriausybė siūlo pakeitimus taikyti didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, kurios dar tinkamą vartoti maistą žmonėms pasiūlytų ne tiesiogiai, bet tarpininkaujant paramos gavėjams.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Kauno Rotušės aikštės kalėdinė eglė šiemet bus dekoruota angelo plunksnomis, kurios kvies ramybei ir susimąstymui, sako ilgametė miesto pagrindinės šventinės puošmenos autorė. „Šiemet yra tokia padėtis pasaulyje, kad viskas labai sunku: sunkios mintys, sunkios žinios... norisi kažko lengvo. Tai Kalėdos, kadangi jos yra apie viltį, kurią mums paliko Kūrėjas, tai ieškojau motyvo, kuris (...) daugiau duotų pačiam žmogui pajausti nuotaiką.

Nuo šių metų tapusi akcine bendrove Klaipėdos jūrų uosto direkcija gali padėti atstatyti sugriautus Ukrainos uostus ir juose įsitvirtinti ilgesniam laikui, sako uosto vadovas Algis Latakas. Anot jo, Klaipėdos uostas galėtų investuoti ir į infrastruktūrą Brazilijoje. A. Latakas interviu BNS sako, jog Ukrainos uostai prašo pagalbos atstatant karo apgadintą infrastruktūrą.

Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – ministrų kabinetas pritarė šios infrastruktūros vystymo planui. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Vyriausybė patvirtino nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepriimtinais vadina rinkos dalyvių pareiškimus, jog Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pernai iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios leidžia vystytojams tikėtis iš valstybės nuostolių kompensavimo. Pasak jo, ministerija dės visas pastangas, kad tokia situacija neįvyktų.  „Pirmiausia, apie tai kalba rinkos dalyvių samdomi lobistai. Tai turbūt jų užduotis yra tokia.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo Vyriausybei apsvarstyti du šaltinius, iš kurių kitąmet būtų galima padidinti finansavimą keliams. Anot politikų, Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų galima skirti 80 proc. degalų akcizo arba papildomas įplaukas iš didesnių degalų akcizų ir kelių naudotojų mokesčio.   BFK trečiadienį nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui 2024 metais keliams numatyti konkretų – 217 mln. eurų didesnį  finansavimą.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje rugsėjį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje smuko 3,1 proc., o visoje ES – 2,7 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 4,1 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje smuko 0,2 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,1 procento. Visoje ES ji smuko 0,2 procento.

Seimo Ekonomikos komitetas linkęs siūlyti Vyriausybei numatyti galimybę, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ įmonių pelnas būtų reinvestuojamas į infrastruktūros vystymą ir atnaujinimą. Komitetas, bet to, siūlo peržiūrėti valstybės valdomų įmonių dividendų politiką.  Finansų ministerijos atstovė sako, kad „Ignitis grupės“ dividendų politika susijusi su įsipareigojimais privatiems akcininkams, todėl jos dažnai keisti negalima.

Skamba kaip misija neįmanoma, bet, panašu, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui neįmanomų dalykų nebūna. Jis žada Druskininkuose įrengti dirbtinę jūrą po stogu. Jeigu tai įvyktų, vilniečiai netoli savęs turėtų tikrą kurortą. „Giedras ir saulėtas dangus, +30, smėlio kopos ir palmės, 2 metrų aukščio bangomis skriejantys banglentininkai, baro terasoje laiką linksmai leidžianti kompanija, ant gultų ramiai knygas skaitantys poilsiautojai – šis vaizdelis ne iš kelionės.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja  Vyriausybės nutarimas, kuriuo su tam tikrais apribojimais pritarta tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą, nutarimą dar šiemet ketinama perkelti į įstatymą, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad svarbu užtikrinti tinkamą strateginės energetikos infrastruktūros apsaugą karo metu – turi būti pasiruošta sparčiam jos remontui, taip pat svarbu turėti pakankamai elektros generatorių. Apie tai trečiadienį kalbėta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.  „Mums labai svarbu, kad būtų pasiruošta ir gerai mūsų infrastruktūros apsaugai karo atveju.

Lietuvos bankui (LB) įspėjant, kad 2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams jau išmokėta pusė numatytų avansinių išmokų už deklaruotus plotus – apie 153 mln. eurų, o jų gavėjų skaičius siekia 105 tūkst., skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Taigi vienam gyventojui išėjo vidutinį 1457 eurų dydžio avansinė išmoka. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad ketvirtadienį bus išmokėta dar 10 mln. eurų. „Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln.

Naujas beveik 160 mln. eurų vartotojų permokos bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos, sako rinkos reguliuotojo vadovas.

Didėjantis šalies įsiskolinimas ateityje gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, įspėja Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Vis dėlto, pasak Vaidoto Tuziko, Lietuvos skolos ir BVP santykis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, yra nedidelis. Jis taip pat sako įžvelgiantis ženklų, kad padidėjo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.  valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc.

Į valstybės ir savivaldybių biudžetus per devynis šių metų mėnesius surinka 12,759 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (911,7 mln. eurų) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija.  Jos duomenimis, sausį-rugsėjį į valstybės biudžetą gauta 10,229 mlrd. eurų pajamų – 6 proc. (577,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Tai sudarė 82,5 proc. metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių įplaukė 9,55 mlrd. eurų – 5,2 proc. (474,7 mln. eurų) daugiau.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad tikslinant šių metų valstybės biudžetą Finansų ministerijai būtų leista papildomai skolintis ir skirti lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Komitetas trečiadienį pritarė tokiai 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisai.

Ukrainos gyvūnų ėdalo gamintoja „Kormotech“ plės Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančią gamyklą ir iki 2028 metų į ją investuos dar apie 60 mln. eurų bei sukurs dar 200 darbo vietų.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pernai iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios leidžia vystytojams tikėtis nuostolių, patirtų sustabdžius projektų plėtrą, kompensavimo, sako rinkos dalyviai.   KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymui dar penkeriems metams  pratęsti nuo 2014-ųjų galiojančią pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai iki iki 2028-ųjų pabaigos. Dabar lengvata galioja iki šių metų pabaigos.    Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams komitetas pritarė bendru sutarimu.

Molėtų baseinu 15 metų už 9,6 mln. eurų rūpinsis bendrovė „Fomtex“ – rajono rajono savivaldybė su ja bei antrine įmone „Molėtų baseinas“ pasirašė tai numatančią viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projekto sutartį, skelbia portalas „Verslo žinios“. Remiantis sutartimi, baseinas, pristatytas prie miesto Sporto centro, iki gruodžio turėtų pradėti teikti paslaugas moksleiviams, o nuo sausio ir visuomenei.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl medžių kirtimo teisėtumo Verkių regioniniame parke, o visuomenei vis aktyviau protestuojant prieš miškų kirtimą, aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad planuojami pokyčiai vykdant sanitarinius miškų kirtimus. Anot jo, bus kertami tik kenkėjų pažeisti spygliuočiai, o vertingi lapuočiai medžiai bus išsaugomi, be to, nuo kitų metų rudens į kirtavietes važiuos mažesnė technika taip išsaugant miško paklotę.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pripažįsta, kad šioje kadencijoje nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali būti ir nepriimtas, tačiau jis sako, kad mokestis nėra „palaidotas“, o tik atidėtas. „Nemanau, kad jis palaidotas, manau, jis atidėtas, nes panašu, jog su šiuo biudžetu galimai ir nebus mokestinių dalykų keičiama ir priimama, tačiau diskusija lieka atvira.

Žemės vertė Lietuvoje šiemet, palyginti su 2018 metais, išaugo 43 proc., teigia Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Makskvytis. Daliai žemdirbių piktinantis, kad kai kuriems jų žemės mokestis didėjo dukart ar triskart, K. Makskvytis sako, kad  bendrai mokestis auga, nes ir žemės kaina per pastaruosius penkerius metus didėjo. „Žemdirbių nepasitenkinimas galbūt labiau pagrįstas, nes jų žemės vertė augo beveik 74 procentais.

Ukmergės valdžia neteisėtai pasamdė jos valdomą Ukmergės autobusų parką tvarkyti komunalines atliekas, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 3 dieną patenkino atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ skundą ir panaikino  savivaldybės tarybos 2022 metų birželio sprendimą, kuriuo šios paslaugos be konkurso buvo patikėtos autobusų parkui. Teismas taip pat pritaikė alternatyvią sankciją – sutrumpino 2022 metų spalį pasirašytos sutarties galiojimą iki 2024 metų sausio 31 dienos.

Klaipėdos uoste šiemet per 10 mėnesių, preliminariais duomenimis, jau perkrauta 27 mln. tonų krovinių. Per visus metus jų tikimasi krauti 33 mln. tonų, kitais metais – 31 mln. tonų, o krova turėtų atsigauti 2025-aisiais, sako uosto vadovas Algis Latakas. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas BNS sako neatmetantis galimybės, kad krova šiemet gali būti ir mažesnė nei 33 mln. tonų.

Seimo Jūrinių reikalų komisija trečiadienį aptars Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Independence“ įgulos formavimą, kai jį nuo 2025 metų perims Lietuva.   Taip pat komisija aiškinsis, kiek dabar laive dirba lietuvių, ko trūksta, kad jų būtų daugiau ir kokios galimybės jų prisikviesti. Kaip BNS sakė komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, dabar laive, pasak jo valdytojų, įsidarbinti lietuviai ne visada gali dėl aukštų kvalifikacinių reikalavimų.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstys kelių dešimčių parlamentarų inicijuojamas pataisas, siūlančias leisti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik su receptu.  Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė tokiam siūlymui nepritaria.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.