Reikalavimus atitinkančių, sertifikuotų autonominių dūmų jutiklių galima rasti ir už 6 eurus, ir už 50 eurų. Vis tik juos įsirengia ne visi. Tačiau ne visi ir būna baudžiami.
Pašnekovai papasakojo, kokiais atvejais aptikę namus be veikiančio dūmų detektoriaus ugniagesiai išrašo baudas. Svarbu ir tai, kad net turint šį prietaisą galima gauti baudą vien už užsikrovusias jo baterijas.
7 tūkst. gaisrų ir 4,6 mln. eurų nuostolių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas įvardijo, kad šiemet Lietuvoje kilo beveik 7 tūkst. gaisrų.
Jo aiškinimu, apie 1,7 tūkst. iš jų kilo gyvenamuosiuose pastatuose.
„Didelę įtaką gaisro padariniams turi gaisro aptikimo laikas. Kuo anksčiau žmonės yra perspėjami apie kilusį gaisrą, tuo daugiau galimybių suspėti evakuotis į saugią vietą, laiku iškviesti ugniagesius arba patiems užgesinti dar nespėjusį išplisti gaisrą“, − komentavo A. Gudžiauskas.
Remdamasis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis atskleidė, kad kasmet gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti yra išmokamos vis didesnės sumos.
Per pirmus 9 šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ šalies gyventojams jau išmokėjo 4,6 mln. eurų gaisrų nuostoliams padengti.
Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2022 m. ir 2021 m. buvo išmokėtos mažesnės sumos − atitinkamai 3 mln. ir 2 mln. eurų.
„Tokia auganti tendencija rodo, kad gaisrai tampa vis nuostolingesni ir patirtos žalos tampa vis didesnės. Ypač pandemijos metu gyventojai buvo linkę gerintis būstus, įsigyti daugiau ir brangesnių baldų, namų apyvokos daiktų, buitinės technikos.
Nuo ugnies visa tai apsaugoti sudėtinga, todėl patariama pasirūpinti draudimo apsauga, kad netektų susidurti su itin skaudžiomis pasekmėmis“, − dėstė pašnekovas.
Prievolė galioja jau 5 metus
PAGD atstovas atkreipė dėmesį, kad laiku pastebėti gaisrą namuose padeda autonominiai dūmų detektoriai, kurie, aptikę dūmus patalpose, skleidžia garso signalą.
A. Gudžiauskas primena, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Lietuvos gyventojams įsigaliojo reikalavimas gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų detektorius.
Jo teigimu, patalpose įrengti autonominiai dūmų detektoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.
Pašnekovas įvardijo, kad autonominiai dūmų detektoriai turi atitikti Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir turi būti paženklinti CE atitikties ženklu.
Ir pridūrė, kad norint, jog detektoriai patikimai veiktų, juos reikėtų sumontuoti patalpoje pagal gamintojo instrukcijas.
Taip pat reguliariai patikrinti detektoriaus veikimą − paspaudus testavimo mygtuką turi pasigirsti garsinis signalas.
O, jeigu dūmų detektorius yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų pakeisti bent kartą per metus.
Kokios baudos ir kada jos skiriamos?
PAGD atstovas įspėja, kad už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą (t. y., neturint įrengto, reikalavimus atitinkančio dūmų detektoriaus) gyventojams gali būti skirta bauda nuo 10 iki 70 eurų.
Tačiau jis akcentavo, kad ugniagesių tikslas nėra nubausti žmones, o skatinti namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius juos edukuojant ir didinant saugos kultūrą.
A. Gudžiauskas nurodė, kad šiam tikslui departamentas organizuoja įvairias švietėjiškas gaisrų prevencijos akcijas, kurių metu lankomasi gyventojų būstuose ir primenama prievolė įsirengti dūmų detektorius.
Ir šių prevencinių akcijų metu gyventojams, neturintiems dūmų detektorių, baudos nėra skiriamos.
Pašnekovas tikino, kad gaisrininkai gyventojų būstuose lankosi tik šių akcijų metu arba reaguodami į gautus pranešimus ir skundus apie gaisrinės saugos pažeidimus.
Papildomai, siekiant tikrinti detektorius ar už juos bausti, namai nėra tikrinami: „Todėl bauda už dūmų detektoriaus neturėjimą gresia, jeigu yra gautas skundas ar pranešimas.“
Pašnekovas papildė, kad už detektorių neturėjimą Lietuvoje yra nubausti tik pavieniai žmonės.
Gaisrų pikas − šildymo metu
Anot A. Juodeikio, žvelgiant į „Lietuvos draudimo“ duomenis, akivaizdu, kad būtent šaltuoju sezonu − nuo lapkričio iki kovo mėnesio − būna fiksuojamas pats gaisrų pikas.
„Pernai iš viso dėl gaisrų klientams buvo išmokėta daugiau nei 5,4 mln. eurų nuostoliams atlyginti. Deja, bet gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų namuose.
Nes ugnis siaubia viską iš eilės: sienas, grindis, langus, lubas, visą namų turtą“, − kalbėjo bendrovės atstovas.
Jis nurodė, kad šiemet per pirmus 9 mėnesius vidutinė nuostolio suma siekia 6,2 tūkst. eurų, 2022 m. ši suma buvo daugiau nei 5,4 tūkst. eurų.
Didžiausios klaidos ir kaip išvengti gaisrų
Pasak „Lietuvos draudimas“ atstovo, dažniausia gaisrų priežastis, deja, būna netinkamai eksploatuojami kietojo kuro šildymo prietaisai, netvarkingi kaminai, dūmtraukiai.
„Dar nepradėjus šildymo sezono, itin svarbu išsivalyti kaminus, atlikti profilaktinę patikrą. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad nuosavuose namuose gaisrai įvyksta 3 kartus dažniau nei butuose.
Tokiems skaičiams ženklią įtaką daro šildymo sezonas, kai būna pradedama naudoti netinkamai prižiūrėtą ar neišvalytą šildymo įrangą“, − dėstė A. Juodeikis.
Jo aiškinimu, kaminus privalu valyti bent kartą per metus, norint išvengti skaudžių nelaimių namuose.
Taip pat svarbu žinoti, kad turint krosnelę, židinį, kurie ilgą laiką nebuvo naudojami, nerekomenduojama jų naudoti be papildomo pasiruošimo.
„Šiuos šildymo būdus žmonės ypač bandė atgaivinti pernai, kai stengėsi sutaupyti dėl išaugusių šildymo kaštų.
Reikėtų ne tik kartą per metus išvalyti kaminus, bet ir periodiškai valyti suodžius iš dūmtraukių, krosnių. Svarbu, kad dūmtraukiai būtų įrengti laikantis reikalavimų ir būtų saugūs eksploatuoti“, − nurodė bendrovės Žalų departamento direktorius.
Be viso to, pasak jo, dar yra svarbu laikytis saugių atstumų: greta židinių, krosnių nedžiovinti skalbinių, nelaikyti sukrautų malkų. Jų atstumas nuo šilumos židinio turėtų siekti bent jau 1 metrą nuo pakuros.
A. Juodeikis paantrino, kad svarbus vaidmuo tenka ir dūmų detektoriams, kurie turi būti ne tik įrengti, bet ir prieš pradedant šildymo sezoną turi būti patikrintas jų veikimas.
