Lietuvos verslas

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesureikšminanti iš darbotvarkės antradienį išbraukto pirmojo kitų metų biudžeto svarstymo, kaip ir fakto, kad prie to prisidėjo koalicijos partneriai iš Laisvės frakcijos, bei tikisi, kad priėmimas įvyks suplanuotu laiku – gruodžio 5-ąją.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su Varšuva jau sutarta jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ pakeisti jungtimi sausumoje, tuo metu su Briuseliu dėl atnaujinto projekto tikimasi susitarti per mėnesį.  „Su Europos Komisija derinimas tebevyksta. Man atrodo, kad čia reikia dar palaukti kokio mėnesio“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.  „(Su Varšuva – BNS) sutarimas šiaip yra“, – pridūrė premjerė.

Vilniaus miesto gatves prižiūrinti „Grinda“ jau kurį laiką dirba žiemos režimu. Jau barstomi tiltai ir viadukai – temperatūrai krintant, ant jų greičiausiai pradeda formuotis juodasis ledas. Taip pat barstomos magistralinės Tūkstantmečio, Oslo, Geležinio vilko gatvės, kuriomis vyksta intensyviausias transporto eismo. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra apie 2 tūkst.

Pirmasis Lietuvos „vienaragis“, internetinės naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ plečiasi į Kauną – įmonė atidarė biurą, kuriame jau dirba per 100 specialistų, ir ieško dar 20 darbuotojų, pranešė įmonė. Naujasis „Vinted“ biuras įsikūrė biurų komplekse „Drobės fabrikas“ Šančiuose, kur įmonė nuomojasi patalpas, jose vienu metu gali dirbti 100 žmonių. „Kadangi dirbame hibridiniu būdu, kauniečius įdarbindavome ir iki šiol.

SEB bankui prognozuojant 1,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą kitais metais, labiausiai ją turėtų skatinti mažėjanti infliacija ir augantis vartojimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Infliacija yra mažėjanti ir namų ūkių pajamos kitais metais augs sparčiau nei infliacija, ir čia atsiranda perkamosios galios augimas, kuris kažkiek turi transformuotis ir į didesnį realų namų vartojimas“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

Seimas spręs, ar griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, didinti baudas bei skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti pluoštą įstatymų pataisų, kuriomis siūloma pradėjusiems dirbti bedarbiams leisti 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų, dažniau tikrinti siekiant nustatyti ar įtariant nelegalaus darbo atvejus, taip pat skatinti pranešti apie juos.

Paprastai galvojama, kad Seimo nariai uždirba nemažus atlyginimus. Tačiau ne veltui daugelis jų veržiasi pakeisti lietuvišką parlamentą į europietišką. Mat ten algos ir socialinės garantijos yra nepalyginamai geresnės. Jeigu jus išrinktų į Europos Parlamentą, gautumėte ne tik uždirbti gerą algą, bet ir pensiją. Beveik 10 tūkst. eurų darbo užmokestis Šiuo metu paprasto Seimo nario atlyginimas yra 3608 eurai neatskaičius mokesčių arba maždaug 2183 eurai į rankas.

Šiuo metu žvejai brakonieriai, jeigu ir yra baudžiami, tai tik gana nedidelėmis baudomis, kurios esą nė kiek neatbaido nuo pažeidimų. Dėl to nesilaikantiems taisyklių ruošiamas naujas baudų kabliukas. Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kurios ir numato didesnes baudas.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – antradienį tokioms įstatymų pataisoms po pateikimo pritarė Seimas. Atitinkami Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimai dabar bus svarstomi Seimo komitetuose, o vėliau už juos dar bus balsuojama plenariniuose posėdžiuose.

Antradienį iš Seimo posėdžio darbotvarkės išbraukus kitų metų biudžeto projektą ir šią opozicijos iniciatyvą palaikius dviem Laisvės frakcijos nariams, opozicija įžvelgia krizę koalicijoje, valdantieji teigia, kad šis išbraukimas nieko nereiškia.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, finansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra. „Opozicija gerai susiskaičiavo, kiek Seimo narių yra salėje, pamatė, kad yra galimybė priimti tokį sprendimą, kad būtų atidėtas biudžetas, tai, matyt, ir pasinaudojo tomis procedūrinėmis galimybėmis. Didelio strioko nematau“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

Seime kelią skinasi 2023 metų valstybės biudžeto patikslinimas, leidžiantis valstybei šiemet papildomai skolintis kompensacijoms už šildymą  Seimas antradienį pirmą kartą apsvarstė įstatymo pakeitimą, kad Finansų ministerija galėtų pasiskolinti ir skirti lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Po pirmojo patikslinto biudžeto svarstymo nebalsuojama.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms. „Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

„Darbiečių“ siūlymu Seimas ketvirtadienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.  Už tai, kad iš ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.   Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Balsavime nedalyvavo 17 parlamentarų, iš kurių 12 – valdančiųjų.

Lapkričio 15 d. – paskutinė diena susimokėti Žemės mokestį. To dar nėra padarę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VDI informuoja, kad likus dienai iki žemės mokesčio termino, 481 tūkst. žemės savininkų (62 proc.) sumokėjo 34 mln. eurų (57 proc.). Likusieji 296 tūkst. žemės savininkų mokestį, apie 25 mln. eurų, sumokėti turėtų iki rytojaus –  lapkričio 15 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.  „Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų.

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusi energetikos objektų statybos bendrovė „Alvora“  apskundė Vyriausybės ir vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimus neleisti įmonei statyti maždaug 100 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno.

Į prekybos centrus „Akropolis“ šį savaitgalį sugrįžta tradicinė mažmeninės prekybos akcija „Jamam“. Lapkričio 17–19 dienomis prekybos centrų lankytojai galės pasinaudoti specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis iki 50 proc., kurios bus taikomos įvairioms prekėms ir paslaugoms beveik 900 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą, BNS patvirtino keli šaltiniai iš skirtingų institucijų. Pasak jų, banko atstovai spalio viduryje lankėsi Vilniuje, kur susitiko su Prezidentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovais – jiems pristatytas tokio centro investicinis potencialas, be to, vokiečiai taip pat ieškojo tinkamo biuro.

Lietuvoje trūksta strateginio matymo, aiškių įsipareigojimų ir atsakingos institucijos, kuri galėtų mažinti dirbtinio intelekto (DI) technologijų keliamas rizikas ir didinti jų suteikiamą naudą veikloje, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga. Šalyje nėra skaidrumo standarto, kuris padėtų suprasti, kokius DI įrankius ir kokiais tikslais naudoja valstybės institucijos, teigiama organizacijos pranešime.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

 Seimas antradienį imasi pirmojo 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Parlamentarams bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išdėstys Seimo nariai.  Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad kitų metų biudžeto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

Darbdaviai skundžiasi, kad jiems neužtenka darbuotojų, todėl Lietuvos įmonėse daugėja įdarbintų užsieniečių. Anot darbdavių, darbuotojai iš trečiųjų šalių yra vienintelė išeitis, leidžianti vykdyti veiklą. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad darbuotojų darbdaviai rastų, jeigu mokėtų didesnius atlyginimus ir suteiktų normalias darbo sąlygas.

Iš Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ iš Rygos siūlomų krypčių populiariausios praėjusį mėnesį buvo Viena, Amsterdamas ir Berlynas. Aviakompanijos atstovai pažymėjo, kad šios kryptys buvo populiarios tiek atostogoms, tiek ir verslo kelionėms. Anot „Air Baltic“, tarp populiariausių krypčių, siūlomų iš Rygos, spalį taip pat pateko Londonas, Briuselis, Paryžius ir Miunchenas. Praėjusį mėnesį aviakompanija iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidino 424,8 tūkst.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Kauno rajone veikianti Č. Zachaževskio individualios įmonės valdoma skerdykla dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimo bei mažėjančios gamybos atleido pusę darbuotojų. Kaip pranešė Užimtumo tarnyba, įmonė apie numatomą 19-os iš 38 darbuotojų atleidimą pranešė spalio 27-ąją. Nuo  lapkričio 8 dienos, „Sodros“ duomenimis, joje dirba 20 darbuotojų.  Tarnyba BNS patvirtino, kad darbo neteko aštuoni skerdyklos darbininkai, trys vairuotojai bei kiti darbuotojai.

Valstybinių miškų urėdija penktadienį sustabdė aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos teigimu, tai padaryta jos nurodymu, gavus informacijos, kad kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai. Taip pat nurodyta peržiūrėti kitus ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose dar nepradėtus vykdyti plynuosius sanitarinius kirtimus.

Bendrovė „Wealthgrow“ į biurų, svečių namų ir gydymo pastato projektą buvusioje Vaikų ligoninės teritorijoje Vilniuje, Žvėryne, ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų. Anot „Wealthgrow“ direktoriaus Manto Skipičio, teritoriją planuojama atnaujinti pagal „miestas mieste“ koncepciją. „Pagal dabartinius projekto sprendinius planuojama investuoti daugiau nei 30 milijonų eurų“, – BNS Plius sakė jis.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Pasauliniame pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos reitinge Lietuva šiais metais krito per vieną poziciją ir yra devintoje vietoje tarp 152 šalių su 3,47 taško (2022 metais – 3,43 taško), skelbia Šveicarijoje įsikūręs Bazelio korporatyvinės elgsenos institutas.  Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos grupės vertinime Lietuva šiemet krito iš septintos vietos į aštuntą tarp 34 šalių, skelbiama 2023 metų „Basel Anti-Money Laundering index“ ataskaitoje.

Tūkstančiai šalies gyventojų iki lapkričio 15 d. privalo sumokėti žemės mokestį. To nepadarius, jau nuo ketvirtadienio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradės skaičiuoti delspinigius. Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujas jos mokestines vertes. Dėl to gyventojams teks mokėti didesnes sumas. Įsiskolinimas gali ir gerokai pabrangti, nes jo nesumokėjus, nuo pirmos dienos skaičiuojami delspinigiai, primena VMI.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 72,7 proc., tuo metu gamtinės dujos atpigo 1,8 proc.  Lapkričio 6–12 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) kainavo iki 100,6 euro, kai prieš savaitę jų kaina buvo 58,3 euro, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot jos, elektros kainų kilimui įtakos galėjo turėti mažesnė atsinaujinančių energijos išteklių jėgainių gamyba.

Dėl prarastų ilgamečio kliento užsakymų sporto ir laisvalaikio aprangos grupės „Audimas“ bendrovė „Audimas Supply“ atleidžia 28 darbuotojus – beveik penktadalį visų įmonėje dirbančių žmonių. Kauno rajone, Raudondvaryje veikiančios įmonės direktorė Inga Dumbliauskienė sako, kad darbuotojai atleidžiami optimizuojant procesus. „Reaguojant į prarastą kontraktą su klientu turime optimizuoti procesus, kad užtikrintume įmonės pelningumą.

Europos Parlamentas ir Taryba pirmadienį susitarė dėl 2024 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kurio asignavimai viršys 142 mlrd. eurų, iš jų apie 2,7 mlrd. eurų skirta Lietuvai – 0,2 mlrd. eurų (8 proc.) daugiau nei šiemet.  Tuo metu Vilniaus įmoka į ES biudžetą turėtų siekti apie 687 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau (666 mln. eurų), pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų trauktis 0,2 proc., tačiau kitais metais BVP turėtų didėti 1,5 proc. – 0,3 procentinio punkto mažiau nei skaičiuota rugpjūtį.   Kaip ir anksčiau, bankas tikisi, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc. Tačiau šio rodiklio prognozė šiais metais mažinama 0,2 proc. punkto iki 8,8 proc., paskelbė Švedijos SEB.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sklaido plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai. Šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t.y. asmens pajamos didėja. Per dešimtmetį tokių žmonių padaugėjo 2 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dirbti apsimoka.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. O už juos darbdavys privalo mokėti ir didesnę atlyginimą, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.

Vienoje iš gyvybingiausių naktinio Vilniaus arterijų – Vilniaus gatvėje – įsikurs Vakarų Europoje jau paplitusios koncepcijos plataus spektro maisto, gėrimų, kūrybos, meno, pramogų ir kultūros erdvė. Pirmajai dainyklai sostinėje Vilniaus savivaldybė išnuomos daugiau nei 100 kv. m negyvenamąsias patalpas pačiame Vilniaus centre, rašoma savivaldybės pranešime.

Jeigu velionis laidotuvėms pinigų atsidėjęs nebuvo, visa netikėta finansinė našta gali nukristi ant artimųjų pečių. Atsisveikinimo namų atstovė pataria, kaip viskuo pasirūpinti, kad būtų patiriama kuo mažiau rūpesčių šią itin sunkią akimirką, nes valstybės skiriamos išmokos laidotuvių išlaidoms padengti nepakaks, rašoma pranešime žiniasklaidai. Netikėta netektis yra itin sukrečianti gyvenimo akimirka.

Laikinai nebus galima į patekti seniausią Vilniuje greitojo maisto „McDonald’s“ restoraną. Šalia Vilniaus geležinkelio stoties esantis greito maisto restoranas uždarytas rekonstrukcijai. Apie tai praneša informaciniai plakatai, kurie atsirado ant tvoros aplink restoraną.

Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę paskelbus, kad komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo, prieštarauja Konstitucijai, Seimui ketvirtadienį ketinama pateikti dar šių metų sausį įregistruotas pataisas, kuriomis siūloma naikinti tokį pernai įstatymu įtvirtintą ribojimą.

Seimas spręs, ar nuo 2024-ųjų sausio taikyti lengvatinį akcizą buityje naudojamoms suskystintoms dujoms balionuose – joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu dujoms balionuose taikoma išimtis ir jos nėra apmokestinamos.

Brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje, BNS patvirtino keturi šaltiniai.   Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Kai kurie gyventojai piktinasi dabartine pensijų sistema Lietuvoje. Pasak jų, žmonės yra raginami kuo ilgiau dirbti, kaupti pinigus papildomai, kad tik užsitikrintų orią senatvę. Tačiau galiausiai senatvėje pensijas gauna visi – tiek sukaupę ir 40 metų darbo stažą, tiek jo iš viso neturintys. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokią pensiją gaus žmogus, kuris neturi sukaupęs reikiamo darbo stažo. „Mano brolis visą gyvenimą gėrė, vertėsi atsitiktiniais darbais.

Greitai besikeičiančios technologijos ne tik palengvina žmonių gyvenimą, bet atneša ir sunkumų, ypač darbo rinkoje. Specialistai įspėja, kad vieni darbuotojai gali prarasti darbus, o kitiems teks išmokti dirbti su naujų technologijų sistemomis ir robotais, jeigu norės išsaugoti darbo vietas. JAV kompanijos IBM duomenimis, per ateinančius trejus metus dėl dirbtinio intelekto (DI) diegimo 40 proc.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Dalis darbuotojų turi kelias darbovietes. Žmonės ieško galimybių užsidirbti papildomai. Tačiau darbdavys gali paprašyti darbuotojo pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kuri nebeleis  dirbti konkurentams. Darbdavys tokia sutartimi įsipareigoja mokėti kompensaciją, kuri gali siekti kelis šimtus ar dar daugiau eurų. „Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad privačios žemės savininkai, prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), jau gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Nesinaudojantys VMI e. paslaugomis, deklaracijų sulauks klasikiniu paštu, o žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. 2023 m. žemės mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 59 mln. eurų: apie 49 mln.