SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.
„Liepą, rugpjūtį, rugsėjį mes turime reeksporto smukimą. Pavyzdžiui, rugsėjį reeksportas buvo 34 proc. mažesnis nei prieš metus, kai dar vasarą buvo pliusas. (...) Kas yra įvykę – reeksportas yra stipriai pakritęs“, – BNS ketvirtadienį sakė T. Povilauskas.
„Man tai yra geresnė žinutė, nes jeigu pažiūrėtume į reeksportą į Kirgiziją, Kazachstaną, Armėniją, mes matome skaičius, kurie grįžta į 2022 metų balandį, gegužę, birželį“, – pridūrė analitikas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad mažėjantį šalies eksportą pirmiausia lemia dėl pandemijos ir karo Ukrainoje padarinių visoje ES sumažėjęs vartojimas – jį jaučia visi pramonės sektoriai.
„Pabrangusios palūkanos, didesnė nežinomybė, dėl pabrangusių pinigų ir aptarnavimo kaštų mažėja žmonių vartojimas“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.
„Žmonių pinigai, kurie buvo sukaupti per pandemiją, jau eina į pabaigą. Mes grįžtame prie tų pačių sąskaitose laikomų sumų, kurios buvo iki pandemijos“, – pridūrė jis.
T. Povilauskas smukusį reeksportą sieja ir su praėjusią vasarą šalies institucijų priimtais sprendimais – Muitinės sugriežtintu prekių gabenimu iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat Vyriausybės laikinu draudimu per Lietuvą sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą.
„Iš dalies tai yra ir mūsų pačių sprendimai, kurie sustabdė nelabai gražų reeksporto į Rytų rinkas judėjimą“, – kalbėjo T. Povilauskas.
LPK prezidentas sutinka, kad prie eksporto nuosmukio prisideda ir sumažėjęs reeksportas į trečiąsias šalis.
„Sugriežtinus tam tikrą išvežamų prekių kontrolę atsidaro kiti tranzitiniai kanalai į Vidurio Azijos šalis. Tie patys vokiečiai, kurie praeityje daugiausia eksportavo per Lietuvą, taip pat italai, pradėjo eksportuoti per Turkiją ir kitas šalis, todėl bendras eksporto rodiklis gali kristi“, – teigė V. Janulevičius.
Pasak T. Povilausko, reeksporto nuosmukis ir toliau atsispindės mažėjančiuose eksporto rodikliuose.
„Kadangi reeksportas pasiekė piką praėjusių metų pabaigoje (...), tai vien iš čia bus didžiulis metinis nuosmukis. Spalį gali būti skirtumas ir daugiau nei 30 proc. Tai reeksporto smukimas vienareikšmiškai ves žemyn ir viso eksporto duomenis“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, svarbesnis rodiklis yra rugsėjį, palyginti su liepa ir rugpjūčiu, fiksuotas mažesnis metinis lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukis – anot T. Povilausko, jis ir toliau išliks neigiamas, tačiau palyginti su bendru šalies eksportu, jis bus mažesnis.
Valstybės duomenų agentūra ketvirtadienį paskelbė, jog vien rugsėjį prekių eksportuota už 3,39 mlrd. eurų – 1,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 22,1 proc. mažiau nei prieš metus.
Lietuvos eksporto metinis nuosmukis daugiau nei 20 proc. stebimas trečią mėnesį iš eilės, prieš tai keturis mėnesius jis siekė 2,2–5,2 proc. Paskutinį kartą metinis augimas fiksuotas vasarį, kai eksportas augo 7 procentais.
