Užsienis

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will. Anot jo, ateitis gali parodyti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį ir 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą. Naujojo JAV prezidento atsakomybė O naujasis JAV prezidentas kitų metų pradžioje turės dorotis su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Ukrainos generalinė prokuratūra tiria 49 Vakarų Ukrainos Chmelnyckio srities prokurorus, mėginusius išvengti karinės tarnybos įsigyjant neįgalumo statusą, sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame prokuratūros pranešime. Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas įsakė pradėti vidaus tyrimą. Naujienų portalas Censor.net pranešė, kad tarp įtariamųjų yra vyriausiasis srities prokuroras.

Slovakija patirs Rusijos grėsmę, jei nepadės Ukrainai. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje. Svarbiausios dienos naujienos: 23:20 | Ukraina paneigė ketinanti sukurti branduolinį ginklą Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiai paneigė „neįvardytų šaltinių įtarimus“ „Bild“ publikacijoje dėl tariamų Ukrainos planų kurti masinio naikinimo ginklus.

Pakeistoje Šiaurės Korėjos konstitucijoje Pietų Korėja dabar įvardijama kaip „priešiška valstybė“, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojama naujienų agentūra KCNA. Praėjusią savaitę įvyko Šiaurės Korėjos parlamento posėdis konstitucijai pakeisti, tačiau valstybinė Pchenjano žiniasklaida apie šį posėdį suteikė labai nedaug informacijos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šią savaitę vyksiančio vizito Berlyne metu susitiks su pagrindinių NATO sąjungininkių, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos, vadovais, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.  Penktadienį įvyks susitikimas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), rašoma J. Bideno dienotvarkėje.

Duodama interviu konservatyviajam JAV televizijos transliuotojui „Fox News“ – pirmąjį savo interviu vienam iš TV kanalų, – JAV Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Kamala Harris leidosi į karštas diskusijas su laidos vedėju, o pats interviu labiau priminė konfrontaciją. Maždaug pusvalandžio trukmės į pašnekovų dvikovą panašaus pokalbio metu kanalo „Fox“ laidų vedėjas Bretas Baieris nuolat pertraukinėjo K. Harris, šiai bandant atsakyti į pirmąjį klausimą apie migraciją.

Buvęs vaikinų grupės „One Direction“ narys Liamas Payne'as mirė iškritęs iš trečio viešbučio aukšto Argentinoje, Buenos Airėse, vėlų trečiadienio vakarą pranešė vietos policija. Jam buvo 31 metai, skelbia CNN.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – ligoninėje. Jam atliekama medicininė apžiūra, praneša valstybinė žiniasklaidos agentūra TASS. Pasak atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas neturi sveikatos problemų. „Žinoma“, – atsakė jis, paklaustas, ar kalba apie įprastą profilaktinę priežiūrą, o ne apie sveikatos problemas. „Turima omenyje įprasta medicininė patikra“, – teisinosi Kremliaus atstovas spaudai.

NATO neplanuoja „artimiausiu metu“ pakviesti Ukrainos prisijungti prie Aljanso, nors tai yra pirmasis prezidento Volodymyro Zelenskio pristatyto pergalės plano punktas.

Norvegijos Vyriausybė patvirtino pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 6,4 mln. eurų. Tai per spaudos konferenciją Odesoje pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, praneša „Ukrinform“. „Norvegijos Vyriausybė skyrė 6,4 mln. eurų Ukrainai remti“, – sakė ministras. Jis pažymėjo, kad Norvegija turi keletą planų, kurie bus įgyvendinami atsižvelgiant į tai, ar karas Ukrainoje baigsis, ar tęsis. „Nesikeičia tik parama Ukrainai ir jos integracija į NATO.

Slaptuose Ukrainos Pergalės plano papildymuose kalbama apie smūgių Rusijos teritorijai galimybę. Taip pat pažymima, kokių ginklų tam reikia. Tai portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas. Anot jo, slaptuose papildymuose, kurie nebuvo atskleisti visuomenei, kalbama apie priešo logistikos ir svarbių objektų, taip pat ir kariuomenės susitelkimo vietų, naikinimą. „Mes aptarėme Pergalės planą.

Trečiadienį virš Baltijos jūros buvo aptiktas skrendantis Rusijos žvalgybinis lėktuvas, dėl to į orą buvo pakelti du Vokietijos oro pajėgų lėktuvai. Rusijos lėktuvas „Iljušin“ IL-20 skrido be radijo ryšio ar skrydžio plano virš tarptautinių vandenų tarp Vokietijai priklausančios Riugeno salos ir Danijos Bornholmo salos Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos oro pajėgos. „Iljušin“ naudojamas vadinamajai signalų rinkimo žvalgybai, renka informaciją apie NATO šalis.

Rygos miesto taryba trečiadienį pritarė, kad būtų išmontuotas ir perkeltas Esplanados parke esantis paminklas Rusijos imperijos kariuomenės vadui Michaeliui Andreasui Barclay‘ui de Tolly'iui, per karus su Napoleonu pasižymėjusiam feldmaršalui. M. A. Barclay‘aus de Tolly'io statula buvo pastatyta 2013 m., bet išmontuota 1915-aisiais. 2002 m. verslininko Jevgenijaus Gombergo iniciatyva buvo pastatyta restauruota statulos kopija.

Naujajame 245 mln. dolerių vertės Australijos karinės pagalbos Ukrainai pakete bus dešimtys tankų „Abrams“. Tai pranešė televizijos kanalas „ABC News“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Australijos gynybos pramonės ministras Patas Conroy'us, dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, pareiškė: „Mes stovime petys į petį su Ukraina jos kovoje prieš Rusijos invaziją.

Pamaskvėje spalio 16-osios rytą buvo nušautas 44-erių vieno iš Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinių karininkas Nikita Klenkovas, vos prieš savaitę grįžęs iš fronto. Skelbiama, kad kelyje jo automobilį pasivijo kita mašina ir iš jos buvo paleisti mirtini šūviai. Nenustatytas asmuo pasivijo GRU padalinio vado pavaduotojo automobilį vienoje iš Pamaskvės gyvenviečių. N. Klenkovas buvo nušautas vietoje, jo automobilis užpuolimo metu važiavo ir toliau judėjo, kol neatsirėmė į namo tvoros sieną.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pasmerkė prieštaringai vertinamą vyriausybės planą sustabdyti prieglobsčio suteikimą nelegaliems migrantams ir pavadino jį lemtinga klaida.  Prezidentas, kurio parašo reikia, kad planas įsigaliotų, parlamente teigė, jog juo būtų užkirstas kelias saugiam prieglobsčiui žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos, prieštaraujantiems savų vyriausybių politikai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad planas neapima disidentų.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiančiose dviejų dienų derybose aptars Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio išdėstytą pergalės planą, sakė Aljanso vadovas Markas Rutte. „Be abejo, šią savaitę jis bus svarstomas“, – derybų išvakarėse žurnalistams sakė M. Rutte ir pridūrė, kad akivaizdu, jog sąjungininkai aptarinėja planą, kuriame raginama didinti Vakarų paramą, įskaitant kvietimą Kyjivui prisijungti prie NATO.

 Lenkijos prokuratūra trečiadienį pranešė, kad du vyrai, įtariami Vilniuje užpuolę Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą, buvo paleisti už užstatą. Praėjusią savaitę buvo skelbta, jog teismas nusprendė, kad įtariamieji gali būti paleisti už 50 tūkst. zlotų (11,6 tūkst. eurų) užstatus. „Užstatas buvo sumokėtas, todėl įtariamieji buvo paleisti iš kardomojo kalinimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė generalinio prokuroro atstovė spaudai Anna Adamiak.

Autoritetingas „Bild“ karo analitikas Julianas Ropcke kritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šiandien paviešintą neįslaptintą taikos plano dalį: „Trūksta žodžių“. Jo teigimu, nė vienas iš išvardintų punktų, kuriuose kalbama apie stojimą į NATO ar Vakarų leidimą smogti Rusijos teritorijos gilumoje, nebus įvykdytas ir tai jau iš anksto žinoma.

Po įspėjimų apie badą šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje Izraelis trečiadienį pranešė, kad į šią teritoriją įvažiavo 50 vilkikų su pagalbos prekėmis. Pasak už palestiniečių reikalus atsakingos Izraelio institucijos COGAT, be kita ko, atvežta maisto, vandens ir vaistų. JAV vyriausybė, pripažindama, kad Gazos Ruože susidarė sudėtinga humanitarinė padėtis, antradienį padidino spaudimą savo sąjungininkui Izraeliui.

Maskva trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujai pristatytą pergalės planą, teigdama, kad jis gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą. „Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Maskvos srities Ščiolkovo mieste Čkalovskio karinio aerodromo  teritorijoje kilo gaisras. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pamaskvyje dega pastatas Čkalovskio karinio aerodromo teritorijoje. Jėgos struktūroms artimų „Telegram“ kanalų žiniomis, gaisro plotas – 800 kvadratinių metrų. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – rašoma pranešime. Pasak „Telegram“ kanalo „112“, ugnis įsiplieskė ant L raidės formos pastato stogo.

Du rusai, suimti Lenkijoje pagal šnipinėjimo įstatymus, trečiadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų, kad platino Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ propagandą, pranešė Lenkijos teismas. Lenkija, NATO narė, Ukrainos kaimynė ir ištikima jos sąjungininkė, ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos remiamų provokacinių veiksmų jos teritorijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas nori išsiaiškinti, kaip būtų galima užbaigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Šalia aiškios paramos Ukrainai atėjo laikas padaryti viską, ką galime, kad ištirti, kaip galėtume pasiekti situaciją, kai šis karas nesitęstų neribotą laiką“, – sakė O. Scholzas Vokietijos parlamentui. Jis teigė, kad yra atviras deryboms, kuriose dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Viena britų įstatymų leidėja trečiadienį Jungtinės Karalystės parlamentui turi pateikti įstatymo projektą dėl pagalbos numirti legalizavimo. Balsavimas parlamente šiuo daug emocijų keliančiu klausimu bus pirmas per beveik dešimtmetį. Eutanazija JK yra nelegali, bet jei leiboristų parlamentarės Kim Leadbeater projektas taps įstatymu, nepagydomai sergantys žmonės savo gyvenimo pabaigoje, kaip teigiama, turės pasirinkimą.

Rugsėjo antroje pusėje „Kantar Emor“ atlikta apklausa parodė, kad Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojai JAV prezidento rinkimuose pirmenybę teikia demokratų kandidatei Kamalai Harris. Estijoje ir Latvijoje K. Harris palaiko apie pusė respondentų, Lietuvoje – 70 procentų. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje atsakymą „negaliu pasakyti“ rinkosi apie 30 proc. apklaustųjų. Estijoje etninių estų ir rusakalbių teikiama pirmenybė skiriasi. „66 proc. estų teikia pirmenybę K. Harris, 16 proc.

Trečiadienio rytą Moldovos šiaurėje, už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina, buvo aptikta raketos nuolaužų. Tai pranešė Moldovos pasienio policija, kuria remiasi portalas „NewsMaker“. Pasak pareigūnų, spalio 16-osios rytą Oknicos rajono gyventojai rado „kelis metalinius daiktus“, greičiausiai – sviedinio fragmentus. Jie buvo aptikti netoli Lenkaucų kaimo, kuris yra už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina. Moldovos žiniasklaida spėja, kad tai gali būti raketos nuolaužos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bei Ukrainos užsienio reikalų ministrais lankydamasis Odesoje pabrėžė, kad Europa turi liautis bijojusi Rusijos ir prieš ją kovoti visomis išgalėmis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas stojo ginti planuojamos griežtos savo šalies pozicijos prieš migrantus pasienyje su Baltarusija. Pabėgėliai prie rytinės Lenkijos sienos neatsiranda spontaniškai ir atsitiktinai, lenkų dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė D. Tuskas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį paragino daryti didesnį spaudimą Izraelio rėmėjams, kad būtų nutrauktas kraujo liejimas Gazos Ruože ir Libane. Telefoninio pokalbio metu su Omano sultonu Haithamu bin Tariqu Irano „prezidentas (...) pareikalavo daryti didesnį spaudimą sionistinio režimo (Izraelio) šalininkams, kad būtų sustabdytas žudymas“ Gazos Ruože ir Libane, sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, pristatydamas parlamentui ilgai lauktą „Pergalės planą“, atmetė galimybę atiduoti Rusijai bet kokią šalies teritorijos dalį.

Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą Pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivo politika yra beprasmiška. Pasak jo, Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“. Jis iš esmės kartoja Kremliaus propagandą, nes būtent Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo kruviną karą.

Ochotsko jūroje vienintelis iš trijų pripučiama valtimi plaukusių žmonių išgyvenęs Michailas Pičuginas papasakojo, kad jo brolis „išprotėjo mirus sūnui“, o jam pačiam dabar gresia ir baudžiamoji atsakomybė už saugumo taisyklių nesilaikymą. Primename, kad spalio 14 d. vakarą 46-erių M. Pičuginas buvo aptiktas guminėje valtyje, Ochotsko jūroje praleidęs daugiau nei 2 mėnesius. Kartu su juo valtyje aptikti brolio 49-erių Sergejaus ir 15-mečio sūnėno Iljos lavonai.

Sprogus degalų cisternai, antradienio vakarą Nigerijos šiaurėje, policijos duomenimis, žuvo mažiausiai 94 žmonės. Dar mažiausiai 50 asmenų buvo sužeisti, informuoja agentūra „Reuters“. Trečiadienį pranešta, kad sprogimas Džigavos valstijoje driokstelėjo, kai gyventojai  buvo susirinkę degalų.

Ispanijoje tragiškai žuvo 26-erių turistas, rašo „The Washington Post“. Turistas žuvo norėdamas pasidaryti nuotrauką. Vyras kopė ant Kastilijos-La Mančos tilto centrinėje Ispanijoje, kad pasidarytų turinio socialinėms medijoms. Anot vietos tarybos narės Macarenos Munoz, lipti ant tilto lynų yra griežtai draudžiama. Kartu su žuvusiu vyru keliavo 24-erių britas. Žuvusiojo tapatybė kol kas nustatinėjama. Perspėja dėl turinio kūrėjų Neseniai „YouTube“ atlikta apklausa parodė, kad 65 proc.

Turkijos rytuose trečiadienį įvyko vidutinio stiprumo žemės drebėjimas, teigiama oficialiuose ir žiniasklaidos pranešimuose. Juose apie sužeistuosius ar padarytą žalą neskelbiama. Drebėjimas įvyko 10 val. 46 min. vietos (ir Lietuvos laiku) Kalės mieste Malatijos provincijoje, kuri smarkiai nukentėjo nuo 2023 metų vasario 6 dieną įvykusio stipraus 7,8 balo žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje žuvo daugiau kaip 53,5 tūkst., o kaimyninėje Sirijoje – beveik 6 tūkst. žmonių.

Prancūzija sėkmingai išbandė savo pirmuosius dronus kamikadzes ir artimiausiomis savaitėmis pristatys juos Ukrainai, trečiadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu. „Pirmosios Prancūzijos nuotoliniu būdu valdomos amunicijos, dar vadinamos dronais kamikadzėmis, bandymai (...) sėkmingi“, – sakė S. Lecornu socialiniame tinkle „X“. Dronai tampa vis svarbesniu pajėgumu Ukrainos mūšio laukuose.

Ukrainos įmonė Lietuvoje statys vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji su Ukrainos bendrove pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Statybos turėtų prasidėti kitąmet, teigiama pranešime. Konkreti įmonė ir būsimos gamyklos vieta pranešime neįvardijama, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus gynybos pramonės poreikiams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje.

Mianmare ir Kinijoje internetas yra pats nelaisviausias pasaulyje, o kai kuriose kitose šalyse, tarp kurių pirmauja Kirgizija, interneto laisvė sumažėjo, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime. Tolesnis padėties prastėjimas Mianmare, Pekino sąjungininkėje, kurioje 2021 metais valdžią užgrobė kariuomenė, žymi pirmą kartą per dešimtmetį, kai kokia nors šalis prilygsta Kinijai pagal žemiausią rezultatą, nurodomą „Freedom on the Net“ ataskaitoje.

Aiškėja daugiau apie anksčiau šią savaitę Maskvoje įvykusį sprogimą, rašo „The Moscow Times“. Skelbiama, kad tarnybos sulaikė asmenį, kuris bandė susprogdinti žinomo verslininko automobilį. Antradienį pranešta, kad Maskvoje sprogo ant žinomo verslininko Viktoro Mišačiovo visureigio padėtas sprogmuo. „Nustatytas ir sulaikytas įtariamasis dėl pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau asmenų Maskvos pietvakariuose.

Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), tarpvyriausybinė organizacija, vadovaujanti kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kitą savaitę nuspręs, ar įtraukti Rusiją į savo „juodąjį“ sąrašą, teigiama konfidencialiame dokumente, su kuriuo susipažino portalas „Politico“. Paryžiuje įsikūrusi institucija reguliariai vertina šalis pagal jų įsipareigojimą kovoti su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų platinimo finansavimu.

Rusijos daliniai Rytų Ukrainoje didina spaudimą Kurachivkai Donecko srityje. Ukrainos generalinis štabas ryte pranešė, kad vien šioje fronto atkarpoje antradienį būta 40 rusų šturmo atakų. Jos esą buvo atremtos. Tiesa, ukrainiečių kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Ostrivskės kaimą į pietus nuo Kurachivkos. Oficialiai tai nepatvirtinta. Ostrivskėje Vovčos upės užtvanka stabdo tolesnį rusų veržimąsi.

Lenkijos vyriausybė spalio 15-ąją patvirtino naują šalies migracijos strategiją 2025-2030 m. Premjeras Donaldas Tuskas neseniai pareiškė, kad sieks sugriežtintos migrantų priėmimo tvarkos supratimo Europoje ir neleis, kad būtų kišamasi į Lenkijos vidaus politiką šiuo klausimu. Dokumente pavadinimu „Lenkijos kompleksinė ir atsakinga migracinė strategija 2025-2030 metams“ teigiama, kad dabar šalyje yra apie 2,5 mln. užsieniečių, kurie ketina likti ilgesniam laikotarpiui.

Ukrainos dronai pakeitė karo eigą, rašo „The Telegraph“. Dėl dronų keitėsi tankų ir jų operatorių veiksmai fronte. Tankistai buvo priversti būti atsargesni. Kaip rašo leidinys, dronų pilna visur. Dalis jų neša granatas arba yra prikrauti sprogmenų. „Priešiški ir draugiški bepiločiai orlaiviai kerta oro erdvę, medžiodami vertingus taikinius, pavyzdžiui, sunkiąją ginkluotę ir artileriją“, – Vašingtone įsikūrusiam Europos politikos analizės centrui rašė Davidas Kiričenka.

Praėjus dviem mėnesiams po Ukrainos įsiveržimo į Rusijos teritoriją, ukrainiečių gretose vis dažniau kyla klausimų dėl ilgalaikės strategijos, Rusijos kariams nuolat žengiant pirmyn į naujas teritorijas. Rugpjūčio 6 dieną pradėtas puolimas iš šiaurės rytų Ukrainos į Rusijos Kursko sritį buvo netikėtumas Maskvai ir pakėlė Rusijos invazijos išvargintų ukrainiečių nuotaikas.

Rusija, britų žvalgybos duomenimis, numušė savo modernų kovinį droną. Spėjama, kad bepilotis „S-70 Ochotnik“ tapo nevaldomas ir neturėjo patekti į priešo rankas, todėl Rusija nusprendė droną sunaikinti, pranešė britų Gynybos ministerija. Ukraina spalio 5 d. paskelbė, kad Rusija numušė savo kovinį bepilotį. Dronas „S–70“ kuriamas daugiau kaip dešimt metų, sakoma toliau ministerijos pranešime. Tai „nematomas ginklas“, kurio neturi užfiksuoti radarai ir oro gynyba.

JAV kosmoso agentūra NASA antradienį paskelbė, kad saulė pasiekė aktyvumo maksimumo laikotarpį, kuris tęsis dar vienerius metus, o jam trunkant ateinančiais mėnesiais danguje bus matomos pašvaistės. NASA mokslininkai paaiškino, kad šis saulės aktyvumo maksimumo periodas, kuris prasidėjo prieš maždaug dvejus metus, dar gali tęstis kurį laiką, tačiau tai bus galima galutinai patvirtinti tik papildomai ištyrus surinktus duomenis.

Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja vis agresyviau ir rafinuočiau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius, kad šie vogtų pinigus, gautų žvalgybinės informacijos ir darytų įtaką rinkimams, teigiama antradienį paskelbtoje technologijų įmonės „Microsoft“ ataskaitoje apie skaitmenines grėsmes. Minėtų šalių užverbuoti programišiai ne tik vagia duomenis, „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje rašė IT milžinės viceprezidentas Tomas Burtas.

Šiaurės Korėja trečiadienį pareiškė, kad daugiau kaip milijonas jaunuolių užsirašė į kariuomenę arba sugrįžo į ją šią savaitę, t. y. po to, kai Pchenjanas apkaltino Seulo kariuomenę siunčiant dronus į jo oro erdvę. Pchenjanas antradienį susprogdino abi Korėjas jungiančius itin simbolinius kelius bei geležinkelius, perspėjęs, kad bet kokie tolesni dronų skrydžiai bus laikomi karo paskelbimu, ir įsakė pasienyje esantiems kariams būti pasirengus šaudyti.