Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad ES ir Lietuva „nevykdo Rusijos prekių tranzito susitarimų“. Anot jos, Rusija „ir toliau sieks, kad Lietuva ir Europos Sąjunga vykdytų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“. „Lietuvai sugriežtinus muitinės kontrolę, „kvotą“ krovininiam geležinkelių transportui ir apribojus keleivių vežimą, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pradėjo formuotis spūstys.

Maskvos teismas ketvirtadienį nuteisė du vyrus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad skaitė eilėraščius, smerkiančius karą prieš Ukrainą. Rusų pareigūnai juos buvo apkaltinę neapykantos kurstymu ir raginimu imtis veiksmų, keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Artiomas Kamardinas buvo nuteistas kalėti septynerius metus, o Jegoras Štovba – penkerius metus ir šešis mėnesius. Jų šalininkai teismo salėje šaukė „Gėda!“, pranešė teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Rusija grasina, kad jei įtampa tarp Rusijos ir NATO padidės, pirmoji nukentės Suomija – naujausia Aljanso narė, turinti ilgiausią sieną su Rusijos Federacija.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira pareiškė, kad jo šalies vyriausybė nesiims priemonių Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui suimti. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė orderį suimti V. Putiną, nes jis įtariamas Ukrainos vaikų išvežimu į Rusiją per prievartą. Rusijos prezidentas V. Putinas gali apsilankyti Brazilijoje per 2024 m. lapkritį vyksiantį G20 viršūnių susitikimą, o ten, kaip sako brazilų ministras, „bus labai malonu“ jį pamatyti.

Keleivinis lėktuvas Rusijoje ketvirtadienio rytą netikėtai turėjo nusileisti ant užšalusios upės Jakutijoje. Pilotai paprasčiausiai nepastebėjo kilimo ir tūpimo tako Zyriankos oro uoste. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“, „Polar Airlines An-24“ lėktuvas su 30 keleivių skrido maršrutu Jakutskas-Zyrianka-Srednekolymskas.  Tūpdami Zyriankos gyvenvietėje, pilotai nepastebėjo kilimo ir tūpimo tako ir nusileido ant užšalusios upės.

Už taiką pasisakanti Rusijos politikė Jekaterina Duncova trečiadienį pažadėjo įkurti politinę partiją, valdžios institucijoms patvirtinus, kad ji negalės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lengvai laimės penktąją kadenciją kovą vyksiančiuose rinkimuose, o kandidatuoti galės daugiausia Kremliui palankūs kandidatai.

Ukrainai būtų tikslinga „laikinai“ atsisakyti kai kurių savo teritorijų, kad būtų pasiektos karo paliaubos, pareiškė Vokietijos Saksonijos žemių ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris, skelbia „Spiegel“. „Galbūt paliaubų atveju Ukraina pirmiausia turės pripažinti, kad tam tikros teritorijos yra laikinai neprieinamos Ukrainai“, – sakė jis. „Nė vienas kvadratinis metras Ukrainos teritorijos netapo Rusijos.

Rusijos Federacijoje esama retorinių paralelių naratyvuose apie Ukrainą ir Suomiją, o tai rodo, kad Kremliaus ateities ideologiniai ir teritoriniai tikslai neapsiriboja vien Ukraina.

Įkalintas ir netikėtai kelioms savaitėms dingęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį papasakojo apie savo perkėlimą į griežto režimo kalėjimą Rusijos Arktyje. Pasakodamas apie kalėjimo sąlygas, A. Navalnas išreiškė susirūpinimą ir dėl savo saugumo.

Po ukrainiečių smūgio Rusijos Juodosios jūros laivynui, reikšmingai mažėja rusų koviniai pajėgumai jūroje. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad apskritai rusai jau neteko 20 proc. savo flotilės. Pasak O. Danilovo, Ukrainos gynėjams pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Juodojoje jūroje, jei atsižvelgsime į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų netektis.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Vokiečių karo ekspertas Christianas Möllingas įspėja, kad Rusija turi planą sunaikinti NATO iš vidaus ir tam net nereiktų karinės pergalės. Anot eksperto, jei NATO neturės pajėgumų apsiginti, jai gresia subyrėti. Bet ne ką mažiau pavojinga, jei Aljansą suskaldys vidaus ginčai. Ekspertas daro prielaidą, jog Rusijai reiktų nuo šešerių iki dešimties metų tam, kad atstatytų savo armiją taip, jog ši galėtų išdrįsti pulti NATO.

Prieš Rusijos agresiją Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso (RDK) gretas papildė „Wagner“ veteranai bei iš kalinių sudaryto „Štorm-Z“ dalinio kariai. Kaip pasakoja patys, į Ukrainos pusę jie perėjo po „ideologinės transformacijos“, kurią patyrė patekę į nelaisvę per kovas Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad ukrainiečiai aneksuotame Krymo uoste surengė ataką ir smogė desantiniam laivui, valstybinėms naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad jaučiasi gerai po daugiau nei dvi savaites trukusio perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą Arktyje. „Nesijaudink dėl manęs. Man viskas gerai. Man visiškai palengvėjo, kad pagaliau tai įvyko“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.  Kiek anksčiau JAV valstybės departamentas nurodė, kad vis dar yra susirūpinęs dėl Rusijos opozicijos lyderio gerovės ir jo kalinimo sąlygų.

Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Per ateinančią savaitę įvyko dar trys bevaisiai derybų etapai. Ukraina neketina derėtis sau nepalankiomis sąlygomis, o kai kurie Ukrainos sąjungininkai, įskaitant ir Baltijos šalis, įspėja, kad bet kokios derybos būtų pavojingos. Tačiau diplomatiniuose užkulisiuose girdėti vis daugiau paraginimų derėtis.

Teisindamas pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo jėga vykdomą trečiosios šalies sienų perrašymą Europos žemyne Vladimiras Putinas nuolat kartoja: „Mus apgavo, NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus nė per colį“. Šis mitas, kurį labai plačiai platina rusų propaganda, tapo Rusijos revanšizmo pagrindu ir nulėmė ne tik didžiausią pasaulio saugumo krizę nuo Šaltojo karo laikų, bet ir nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių.

Rusija steigia vadinamuosius „neįgaliųjų“ dalinius – į savo ginkluotąsias pajėgas priima sunkiai sužeistus ir sergančius karius. Tai kelia didžiulį neįgaliųjų artimųjų pasipiktinimą.  Pasak leidinio „Važnyje Istoriji“, lapkričio pabaigoje Rusijos Gynybos ministerija pasiūlė pakeisti medicininio patikrinimo tvarką, taikomą šaukiant į kariuomenę.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį.

Rusijos komunistų partija – antra pagal dydį parlamente – šeštadienį išsirinko 75-erių metų politikos veteraną, kuris kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose varžysis su Vladimiru Putinu. Per partijos suvažiavimą Maskvos srityje partijos nariai surengė balsavimą dėl vienintelio kandidato – Nikolajaus Charitonovo. 2004 metais, kai jam buvo tekę rinkimuose varžytis su V. Putinu, jis surinko kiek mažiau nei 14 proc. šalies rinkėjų balsų.

Rusijos centrinė rinkimų komisija šeštadienį atmetė kandidatės, reiškiančios paramą taikai, paraišką dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Rusijos televizijos cituojama Komisija nurodė, kad rėmėsi klaidomis Jekaterinos Duncovos pateiktuose dokumentuose. Buvusi žurnalistė ir miesto tarybos narė J. Duncova agitavo už „taiką ir demokratinius procesus“, siekė dalyvauti prezidento rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas.

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

JAV apsigėdins prieš visą pasaulį, jei apleis Kyjivą, pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma. Jo teigimu, būtent Vakarų klaidos prisidėjo prie to, kad 2022-aisiais Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pirmajame Vakarų leidiniui nuo 2015 metų duotame interviu L. Kučma V. Putiną apibūdino, kaip kagėbistą karjeristą. „Tai jo profesija su viskuo, ką ji reiškia, – „The Guardian“ sakė jis.

Rusijos policija penktadienį sulaikė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotoją dėl įtarimų išgrobsčius 4,3 mln. eurų iš šio krizės ištikto sektoriaus. Olegas Frolovas ir dar du įtariamieji kaltinami sukčiavimu stambiu mastu, sakoma svarbias bylas tiriančio Rusijos tyrimų komiteto pareiškime. „Frolovas naudodamasis savo oficialia padėtimi dalyvavo nusikalstamame sąmoksle su dviem kitais sąmokslininkais, – sakoma pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia šalies finansų institucijoms taikyti sankcijas bankams, kurie padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Tai leis amerikiečių valdininkams taikyti sankcijas Kinijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų šalių bankams, kurie gali sąmoningai ar nesąmoningai padėti Rusijai išvengti sankcijų.

Rusijos užsienio reikalų viceministras penktadienį pareiškė, kad deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo apsikeitimo kaliniais trukdo viešumas ir esą kitokia JAV derybinė pozicija. Praėjusią savaitę JAV valstybės departamentas pranešė, kad Rusija atmetė reikšmingą pasiūlymą dėl dviejų amerikiečių – leidinio „The Wall Street Journal“ korespondento Evano Gershkovicho ir buvusio jūrų pėstininko Paulo Whelano – paleidimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo toliau gabenti į Gazos Ruožą humanitarinę pagalbą ir paragino greitai užbaigti Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karą, pranešė Kremlius. „Rusija toliau tieks Gazos Ruožui būtiniausias prekes, įskaitant vaistus ir medicininę įrangą“ – sakė V. Putinas, telefonu kalbėdamasis su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.

Vengrijos valdžios institucijos negalvoja apie būsimas Rusijos agresiją patyrusios Ukrainos sienas, tačiau nerimauja, kad Rusija netaptų vengrų kaimyne, pareiškė Vladimiro Putino bičiulis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Svarbiausia, kad Vengrija neturi sienos su Rusija“, – pabrėžė V. Orbanas pokalbyje su žurnalistais metų pabaigoje, rašo Kremliaus naujienų agentūra TASS.

34 metų vyras mirė ligoninėje po to, kai ant jo, stovinčio eilėje Maskvos srities Liubercų karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje, užkrito ledo luitas, ketvirtadienį pranešė vietos prokuratūra. Per trečiadienį įvykusį nelaimingą atsitikimą buvo sužeisti dar trys žmonės, todėl tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą dėl mirties sukėlimo dėl neatsargumo. Internete pasidalytame vaizdo įraše matyti, kaip žmonės šoka tolyn, nuo didžiulio krintančio ledo luito į ištirpusio sniego balą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius. „Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis. „Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis. „Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas.

Maskvos politechnikos universitete pirmadienį buvo pristatytas rusiško elektromobilio „Amber“ prototipas. Automobilis ne vien įgijo satyrinę „Tesla killer“ (angl. „Teslos žudikas“) pravardę, bet ir tapo socialinių tinklų pašaipos objektu. Nors šio elektromobilio pristatymas pribloškė daugelį Rusijos piliečių, tačiau dauguma internautų nepraleido progos pasišaipyti iš paliegusios Rusijos automobilių pramonės.

Rusijoje mirė 12-metė mergaitė iš okupuotos Luhansko teritorijos, kuri vyko kartu su 124 vaikų grupe iš stovyklos Sibire. Važiuojant traukiniu vaikams pasidarė silpna, užkilo aukšta temperatūra, o 12-metė Veronika neteko sąmonės ir netrukus mirė. Net 30 vaikų buvo paguldyta į ligoninę, kur jiems buvo diagnozuotas „Honkongo gripas“ (A). Iš Tomsko į Adlerį vykusiame traukinyje gruodžio 20-ąją prasidėjo tikras košmaras – staiga sunkiai susirgo didžiulė grupė juo vykusių nepilnamečių.

Rusų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad šešiolika kandidatų pateikė paraiškas dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose Vladimiras Putinas greičiausiai laimės penktąją kadenciją. Maskva jau daugelį metų rinkimuose ir politiniame gyvenime neleidžia dalyvauti opozicijos atstovams. Susidorojimas su kitaminčiais ypač suintensyvėjo po 2022 metų vasarį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą.

JAV pasiūlė „Didžiojo septyneto“ (G7) šalims pripažinti pačioms save „nukentėjusiomis“ nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir šiuo juridiniu pagrindu konfiskuoti įšaldytus 280 mlrd. dolerių, kurie prieš karą Ukrainoje priklausė Rusijos centriniam bankui, o vėliau buvo įšaldyti, paskelbus agresorei sankcijas. Vakarų šalys susidūrė su dilema, kaip įteisinti Rusijos Vakaruose laikytų lėšų perdavimą Ukrainoje, kol dar nėra pasibaigęs karas.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pareiškė, kad sieks konfiskuoti šimtus milijonų eurų neįvardyto Rusijos banko turto. Tai – dalis Vakarų reakcijos į Maskvos invaziją į Ukrainą veiksmų. Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismui pateikė prašymą dėl nepriklausomos konfiskavimo procedūros. „Šios procedūros tikslas yra konfiskuoti daugiau kaip 720 mln.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas. Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus. ES Bendrajame Teisme 57 metų oligarchas užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų.

Priešingai nei teigia Kremliaus propagandistai, Rusija išgyvena didelę ekonominę krizę. Pastaruoju metu kiaušiniai rusams tapo deficitiniu produktu, todėl planuojama juos importuoti iš Turkijos ir Irano. Be to, priimtos naujos sankcijos agresorės šalies įmonėms ir atstovams. Apie tai pranešė politologas Olehas Lisnis komentare „24 Kanal“. Pasak O. Lisnio, šie įvykiai susidėlioja į nuoseklią grandinę, kuri gali privesti prie visiško Rusijos ekonominio stabilumo susinaikinimo.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai rašo „Politico“. „Rusija jau parodė, kad turi noro užpulti savo kaimynę“, – sakė M. Hofmanas interviu Belgijos naujienų kanalui VRT. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba visada dviprasmiška. Visiškai neatmestina, kad vėliau jis turės kitų idėjų. Arba pietuose, arba Moldovoje, arba Baltijos šalyse“, – toliau kalbėjo jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino imtis griežto atsako dėl užsienio agentų, siekiančių destabilizuoti Rusiją per pagalbą Ukrainai. „Kyjivo režimas, tiesiogiai remiamas užsienio specialiųjų tarnybų, pasuko teroristinių metodų, praktiškai valstybinio terorizmo, keliu“, – per televizijos transliuotą kalbą pareiškė V. Putinas. „Užsienio specialiųjų agentų bandymai destabilizuoti politinę ir socialinę padėtį Rusijoje privalo būti griežtai sustabdyti“, – sakė jis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su „dirbtiniu intelektu“, rašo UNIAN. Anot agentūros, apie tai V. Putinas svarstė kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje. Putinas: Rusijai reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“ Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenei reikia „perspektyvių ginkluotės rūšių“. „Būtina ir toliau kurti kariuomenei ir laivynui pagrindus ateičiai. Perspektyvių ginkluotės rūšių.

Astravo atominėje elektrinėje buvo susidurta su paslaptinga ir reta problema, rodo naujausias „Bloomberg“ tyrimas. Anot leidinio, kilo grėsmė užsikimšti svarbioms elektrinės dalims, o pasauliniai „Rosatom“ užsakovai ir reguliavimo institucijos šiuo metu tiesiog „nežino“, ar reaktoriaus problemos buvo išspręstos.

Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus. Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją.  „Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas šalies Gynybos ministerijos vadovybės susitikime, skundėsi „prie pat Rusijos priartėjusio NATO aljanso“. Išreiškęs nuogąstavimą dėl „NATO karinio aktyvumo“ jis žadėjo, kad su Europa „nesiruošia kariauti“. „91-aisiais mums pasakė: „Nė colio į rytus“. Špygą tau, žiūrėkit, patvory pas mus šlaistosi ir prieš tai jau buvo.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ slapta tęsė prekybą drabužiais Rusijoje, nors oficialiai, protestuodamas prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, iš jos rinkos pasitraukė, sakoma antradienį paskelbtame žurnalistiniame tyrime. Tarptautinė mažmeninės prekybos įmonė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbė nutraukianti savo veiklą Rusijoje.

Rusija antradienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos bandė atakuoti Maskvą dronu, bet sostinės oro gynybos sistemos jį virš miesto sunaikino, o nuolaužos nukrito už miesto centro ribų. Beveik dvejus metus trunkančiame Maskvos pradėtame Rusijos ir Ukrainos kare abi šalys leidžia dronus į viena kitos miestus. Ukraina kasdien praneša apie Irano gamybos rusų dronų sunaikinimą per naktines atakas.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas, vėliau dirbęs „Wagner“ instruktoriumi ir vadovavęs vienam iš samdinių grupuotės „Redut“ daliniui Igoris Salikovas nusprendė duoti parodymus dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme Hagoje, skelbiama „Deutsche Welle“. Buvęs aukšto rango karininkas tvirtina, kad dalyvavo „Wagner“ veikloje Sirijoje ir Afrikos valstybėse, 2014-aisiais jis buvo Donecko ir Luhansko teritorijose, buvo paskirtas „Donecko Liaudies Respublikos...

Rusijos sostinės Maskvos oro uostuose Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskij įvestas specialus planas „Kovior“, skelbiama vietos informavimo priemonių pranešimuose. Visi lėktuvai nukreipiami į vienintelį likusį dirbantį Šeremetjevo oro uostą. „Baza“ skelbiama, kad jau sustabdyti keli skrydžiai: tiek besileidžiančių lėktuvų, tiek ir kylančių.

Čekijos prezidentas ir NATO atsargos generolas Petras Pavelas mano, kad 2024 m. mūšio lauke Ukrainoje gali įvykti „reikšmingas pokytis“, o jo pasekmės priklausys nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje. Pasak Čekijos prezidento, „konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais galime sulaukti tam tikrų reikšmingų pokyčių“. „Ir kol kas viskas rodo, kad tai nebus – geriausia šio žodžio prasme, – kaip mes norėtume.

Bulgarija pirmadienį atšaukė rusiškų gamtinių dujų tranzito mokestį, po to, kai Vengrija pagrasino blokuoti ilgametį šalies siekį prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo zonos. Skubiai balsuodami Bulgarijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė siūlymui atsisakyti 20 levų (10 eurų) už megavatvalandę (MWh) mokesčio rusiškoms dujoms, tiekiamoms dujotiekiu „TurkStream“, kuriuo jos nukreipiamos į Vengriją ir Serbiją.