2022-ųjų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą kilo nerimas dėl Kremliaus branduolinio projekto Baltarusijoje – Astravo atominės elektrinės, rašo „Bloomberg“.
Ši elektrinė yra vos už kelių kilometrų nuo Europos Sąjungos (ES) sienos, 50 km nuo Vilniaus.
„Bloomberg“: „Rosatom“ inžinieriai aptiko paslaptingą ir retą problemą
Anot leidinio, Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ inžinieriai, rengę naują 1,2 tūkst. megavatų galios reaktorių elektros gamybai Astravo atominėje elektrinėje, aptiko paslaptingą ir itin retą problemą.
„Bloomberg“ turimi „Rosatom“ vidaus dokumentai rodo, kad į pirminę grandinę prasiskverbė derva ir kilo grėsmė, kad gali užsikimšti svarbiausios reaktoriaus dalys.
Tai reiškia, kad urano atomams pradėjus dalytis gali iškilti pavojus, jog gali sugesti ar sulūžti valdymo strypai ir kuro mazgai.
Vadinamoji jonų mainų derva, kuri reguliuoja elektrinės kanalais ir vamzdžiais tekančio vandens grynumą, gali trukdyti valdyti reaktorių, todėl gali padidėti jo išsilydymo rizika.
Todėl 2022 m. vasario 25 d. „Rosatom“ laikinai sustabdė bloko darbą ir atidėjo jo paleidimą.
Problema Astravo elektrinėje – tik viena iš daugelio, su kuriomis susidūrė „Rosatom“
Branduolinės energetikos inžinieriai teigė, kad „Rosatom“ laikėsi saugos procedūrų ir nutraukė fizinį reaktoriaus paleidimą, kad galėtų atlikti tyrimą.
Kovo mėnesį pirmą kartą įjungus reaktorių, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka valstybinei žiniasklaidai patvirtino, kad buvo problemų.
„Buvo tam tikrų statybos trūkumų“, – sakė jis.
„Vėlavimą lėmė mūsų pasiryžimas laikytis labai aukštų saugos standartų“, – cituojamas A. Lukašenka.
Incidentas dėl vandens užterštumo yra tik viena iš daugelio problemų. Tarp jų – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, vėluojančios siuntos ir nekokybiškos prekės, su kuriomis „Rosatom“ susidūrė pastaraisiais metais.
Baltarusijoje esantis blokas jau veikia ir buvo pradėtas eksploatuoti praėjusį mėnesį. Tačiau ankstesnės problemos Astravo elektrinėje, esančioje vos už 50 km nuo Vilniaus, yra ypač svarbios.
Inžinieriai: dervos atsiradimo reaktoriuje priežastys tebėra neaiškios
Pasak trijų anonimiškai kalbėjusių branduolinės energetikos inžinierių, gerai išmanančių Rusijos reaktorių konstrukcijas, dervos atsiradimo priežastis tebėra neaiški ir apie ją nebuvo pranešta tarptautinėms saugos institucijoms.
Anot jų, svarbu sužinoti, ar problema susijusi su eksploatacine klaida, ar su sistemos konstrukcija, kad ji nepasikartotų kitose vietose, kur statomi VVER-1200 reaktoriai. Per ateinančius 12 mėnesių panašūs vadinamieji VVER-1200 blokai bus pradėti eksploatuoti Bangladeše ir Turkijoje.
Europos pareigūnai mano, kad „Rosatom“ sustabdžius antrąjį elektrinės bloką, tikėtina, būtų prarasta daugybė pinigų bei būtų stipriai vėluojama užbaigti prestižinį A. Lukašenkos sąjungininko Vladimiro Putino projektą.
Kaip sako Europos pareigūnai, A. Lukašenka atidarė pirmąjį Astravo elektrinės bloką 2020 m. lapkričio 7 d., dar nebaigus visų darbų. Kaip rodo dokumentai, keletą mėnesių vėliau blokas su pertraukomis buvo prižiūrimas.
Europos pareigūnai minėtam leidiniui teigė nerimaujantys, kad „Rosatom“ apžiojo daugiau nei gali sukramtyti, ir gali siekti sumažinti darbo krūvį. Komentuodami „Bloomberg“, „Rosatom“ atmetė šiuos teiginius.
Europos pareigūnai nerimauja dėl padėties Astravo atominėje elektrinėje
„Bloomberg“ gauti dokumentai yra pirmieji įrodymai, kad „Rosatom“ Baltarusijos elektrinėje susidūrė su darbo jėgos trūkumu ir tiekimo grandinės problemomis, kurios, pasak Europos pareigūnų, gali turėti įtakos branduolinei saugai.
Iš dokumentų matyti, kad projekto vadovai kelerius metus spaudė darbininkus greitai baigti darbus ir kartu skundėsi, kad nuolat pristatoma nekokybiška įranga ir vėluoja tiekimas.
Vieną kartą „Rosatom“ vadovai pagyrė suvirintojus už tai, kad jie per rekordiškai trumpą laiką – 69 dienas – sujungė svarbius aušinimo vamzdžius.
Kitą kartą jie piktinosi, kad dėl sugedusios įrangos vėluojama atlikti darbus. Reaktorius buvo baigtas stokojant kvalifikuotos darbo jėgos, todėl, kaip teigiama dokumentuose, praėjusiais metais Rusija užpildė tik tris ketvirtadalius projektui numatytų darbo vietų, o Baltarusija – tik du trečdalius.
„Rosatom“ komentare nurodė, kad nei daugkartinės TATENA misijos, nei jos ekspertai nepastebėjo jokio kvalifikuoto personalo trūkumo Baltarusijos atominėje elektrinėje.
Anot stebėtojų, tarptautinėms reguliavimo institucijoms reikia daugiau skaidrumo, kad būtų galima visapusiškai suprasti „Rosatom“ techninių klaidų Baltarusijoje pasekmes saugai. Kadangi tokios informacijos nėra, kyla klausimų dėl „Rosatom“ naujos VVER-1200 technologijos.
Akivaizdu, kad „problemos Baltarusijoje buvo rimtos“, o pasauliniai „Rosatom“ užsakovai ir reguliavimo institucijos kitose šalyse tiesiog „nežino“, ar reaktoriaus problemos buvo išspręstos, sakė Norvegijos branduolinės priežiūros organizacijos „Bellona“ analitikas Dmitrijus Gorčakovas.
Astravo elektrinė jau seniai kelia nerimą
Astravo elektrinė jau seniai kelia Baltarusijos kaimynų nerimą. Lietuvos vyriausybė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl elektrinės veiklos ir teigusi, kad ji kelia branduolinę grėsmę visam regionui.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) dar lapkričio pradžioje paragino Minską stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo ir antrojo energijos blokų eksploatavimą, spręsti saugumo klausimus.
Kaip atrodytų evakuacija įvykus Astravo atominės elektrinės sprogimui? Įvykusios pratybos bet kada gali tapti realia situacija:
URM pranešė perdavusi notą Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai, ragindama „nedelsiant spręsti Baltarusijos AE aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos klausimus, laikantis tarptautinių reikalavimų ir standartų“.
Taip ministerija reaguoja Baltarusijos žiniasklaidai spalio pabaigoje pranešus, jog šalies institucijos leido pradėti antrojo jėgainės reaktoriaus pramoninį (komercinį) naudojimą.
„Baltarusija, vykdydama šį nesaugų branduolinės energetikos projektą, ir toliau ignoruoja tarptautinės bendruomenės prašymus pirmiausia spręsti visas saugos problemas“, – nurodo ministerija.
Pasak jos, nesaugi atominė elektrinė Astrave kelia didelę grėsmę visai Europai, todėl Lietuva „primygtinai reikalauja stabdyti Baltarusijos AE pirmojo ir antrojo energijos blokų eksploatavimą iki tol, kol nebus išspręstos visos saugos problemos“.
Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) spalio pabaigoje įspėjo, kad už 50 kilometrų nuo Vilniaus esančios Astravo AE antrojo bloko pramoninė gamyba pradedama neišsprendus visų saugos problemų.
VATESI pabrėžė, kad Baltarusija nuo projekto įgyvendinimo pradžios Lietuvos institucijoms nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino kaimyninės valstybės Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje teritorijoje.
Šie vertinimai, anot VATESI, turėjo būti atlikti pagal TATENA saugos standartus ir yra labai svarbūs Lietuvos avariniam pasirengimui.
VATESI teigimu, įvykus avarijai Astravo AE, radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų. Kartu primenama, kad iki šiol nėra įgyvendintos visos šio objekto streso testų rekomendacijos, taip pat neišspręsti saugos klausimai, susiję su įrangos atsparumu seisminiams įvykiams bei galimo didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiu.
Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus
