Rusija

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai užsipuolė ir iškeikė prancūzus dėl Prancūzijos reakcijos į Rusijos miesto Belgorodo apšaudymą. Savo „Telegram“ paskyroje D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija niekada nemėgo prancūzų.  Išvadino varlėmis Dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas, plūsdamas prancūzus, pavartojo virtinę įžeidimų ir keiksmų.  „Niekada nemėgome prancūzų. Jie kaip varlės, kurios kariavo su mumis.

Maskvos Otradnojės rajone esančioje pastotėje ketvirtadienio rytą kilo gaisras, dėl kurio pusė Otradnojės, Bibirevo ir Medvedkovo rajonų liko be šviesos ir šildymo. Kaip skelbia rusų portalas „Readovka“, ketvirtadienį anksti ryte Maskvos šiaurėje esančioje Otradnojės pastotėje kilo gaisras. Daugiau kaip 20 daugiaaukščių namų gyventojai liko be šilumos ir šviesos.

Ukrainos teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę nuteistam buvusiam kankinimų centro rytų Ukrainos separatistiniame Donecko regione vadovui. Teismas nusprendė, kad šis vyras žiauriai elgėsi su kaliniais vadinamajame izoliatoriuje, kuris buvo įkurtas buvusioje Donecko gamykloje, 2014 metais į valdžią atėjus Maskvos kontroliuojamoms pajėgoms. Nuosprendis gali būti apskųstas.

Ukrainos pasieniečiai paleido įspėjamuosius šūvius ir taip sutrukdė dvylikai šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgti iš kariaujančios šalies. Incidentas įvyko pasienyje su Vengrija, trečiadienį Kyjive pranešė pasienio apsaugos tarnyba. Visi dvylika vyrų buvo iš su Vengrija besiribojančios Užkarpatės. Kiekvienas jų vietas išmanančiam asmeniui už kelionę į pasienį sumokėjo po 285 eurus. Vyrus vežęs vairuotojas vėliau taip pat buvo sulaikytas.

NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines raketų ir dronų atakas. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padarė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“. „NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines oro atakas. Viena iš pagrindinių temų bus Ukrainos oro gynybos stiprinimas.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis prašo Vakarų daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (33,67 mlrd. eurų) finansinės paramos 2024 m. Kad, nepaisant Rusijos invazijos išlaikytų savo ekonomiką, Ukrainai reikia „reguliarios, stabilios ir savalaikės“ Vakarų finansinės paramos, sakė ministras trečiadienį pirmajame šiais metais savo kabineto posėdyje. Ukraina ketina didinti biudžeto pajamas Kartu D. Šmyhalis patikino, kad Ukraina ketina didinti savo biudžeto pajamas.

Ramzanas Kadyrovas čečėnų teisėsaugininkams viešai leido atlikti „kraujo keršto“ bausmes, nepaisant šalyje galiojančių Rusijos Federacijos įstatymų. R. Kadyrovo teigimu, jeigu dėl nužudymo įtariami nusikaltėliai nėra aptinkami, tai už jų veiksmus turės mokėti artimieji.

NATO narės Europoje pasirašė kontraktą dėl iki 1 000 raketų „Patriot“ įsigijimo, siekiant sustiprinti oro gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje, trečiadienį pranešė Aljansas. Apie kontraktą, kurio vertė siekia 5,5 mlrd. dolerių, paskelbta Maskvai pastarosiomis dienomis surengus daugybę mirtinų raketų ir dronų smūgių prieš Ukrainą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo privačią karinę bendrovę „Espanola“, praneša Ukrainos žvalgyba. Jos duomenimis, V. Putino režimas pastarosiomis savaitėmis suaktyvino verbavimą. Vadinamoji „Espanola“ anksčiau priklausė batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas Rusijos ultradešiniųjų dalinys, praneša „RBK-Ukraina“. 2023 m. V. Putino režimas paskelbė „Espanolą“ privačia karine grupuote.

Rusakalbių pamėgtame socialiniame tinkle „Telegram“ plinta vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas konfliktas tarp Vilniaus rusakalbių. Vaizdo įraše keli vyrai atėmė telefoną iš moters ir erzindami ją, atsisako grąžinti. Vienas iš jų kelis sykius pakartoja, kad „čia ne Rusija“, tačiau pats kalba rusiškai. Dešimtis tūkstančių reakcijų skirtinguose „Telegram“ kanaluose sulaukė vaizdo įrašas iš Vilniaus viešojo transporto, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp keleivių.

Naujametinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba, kuri prieš 2024 metų vidurnaktį buvo transliuojama visoje Rusijoje, sukėlė bangą teiginių, kad prezidento išvaizda buvo nenormali ir sugeneruota kompiuterio.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijas Rusijos valstybinei deimantų milžinei „Alrosa“ ir jos vadovui, uždrausdama brangakmenių importą dėl karo Ukrainoje. Gruodį ES susitarė uždrausti iš Rusijos eksportuojamus deimantus, griežtindama sankcijas artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą atskleidė Vakarų silpnąsias vietas, kai kalbama apie skubią ir gausią ginklų gamybą. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ), Vakarų įmonės nebespėja patenkinti kilusios paklausos, kol Rusija ir Kinija – kur ginklų pramonė yra nacionalizuota – nesusiduria su tokiais dideliais trikdžiais. Pavyzdžiui, vienai NASAMS raketų sistemai, saugančiai oro erdvę virš Baltųjų rūmų, pagaminti prireikia dvejų metų.

„Bloomberg“ pasaulio milijardierių 500-utuke atsidūrė 25 Rusijos piliečiai, įskaitant ir oligarchą Romaną Abramovičių, neseniai pralaimėjusį teismą dėl sankcijų atšaukimo, o turtingiausiu rusu pripažintas „Nornikel“ savininkas Vladimiras Potaninas. Savo turtus praėjusiais metais išaugino „Alfa Bank“ bendraturčiai Michailas Fridmanas ir Petras Avenas. Naujienų agentūros duomenimis, turtingiausieji Rusijos oligarchai praturtėjo pernai bent 50 mlrd. dolerių (45,5 mlrd.

Okupantai rusai Sevastopolyje dislokavo radiolokacijos stotį „Nebo-M“. Partizanai ją aptiko. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaniniu judėjimu „Ateš“. Rusijos radiolokacijos kompleksas užfiksuotas Sevastopolio Gagarino rajone.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino Vakarus Rusijos „priešu“ ir užsiminė, kad Rusija „Ukrainoje vykdo egzistencinį karą prieš Vakarus“. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai iššifravo, kas slypi už šių propagandinių Kremliaus žinučių.

Antradienio vakarą Rusijoje, Belgorode, nugriaudėjo galingi sprogimai, skelbia vietos „Telegram“ kanalai. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas asmeniniame „Telegram“ kanale pranešė, kad mieste buvo įjungta oro pavojaus sirena.  Tačiau vietos gyventojų pasidalintuose vaizdo ir garsiniuose įrašuose girdėti ne tik sirenos, bet ir garsūs sprogimai, taip pat matyti blyksniai danguje.

Kai kurie Rusijos ekspertai paragino Vladimirą Putiną imtis veiksmų prieš Jungtinės Karalystės (JK) karinį laivyną po to, kai Ukraina sėkmingai atakavo desantinį laivą „Novočerkassk“ Juodojoje jūroje, praneša leidinys „Newsweek“. Dešimtys Rusijos karių buvo paskelbti dingusiais be žinios arba sužeistais po to, kai gruodžio 26 d. Kryme Ukrainos sparnuotosios raketos pataikė į desantinį laivą „Novočerkassk“. Maskva pripažino, kad laivui, kuriame buvo iki 87 karių įgula, buvo p...

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Maskva siekia sunaikinti Ukrainą po to, kai per naują Rusijos smūgių seriją buvo smogta gyvenamiesiems pastatams.

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus, Rusijai smogus šaliai beveik 100 raketų. Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės.

Rusijos gynybos ministerija sausio 2-ąją išplatino pranešimą, kuriame pripažįstama, kad masyvaus Ukrainos apšaudymo raketomis metu virš Voronežo srities skridęs lėktuvas „pametė“ bombą, kuri nukrito ant Petropavlovsko gyvenvietės. „Sausio 2 d. apie 9.00 val. vykdant karinių oro pajėgų lėktuvo skrydį virš Petropavlovkos gyvenvietės Voronežo srityje įvyko nenumatytas įvykis su aviacine bomba, aukų nėra. Buvo apgadinti šeši privatūs pastatai. Vyksta incidento aplinkybių tyrimas.

Bandymas „sušaldyti“ Europą, Rusijai siekiant prispausti dėl palankių sprendimų Ukrainos klausimu, brangiai kainavo „Gazprom“. Netekusi didžiausios užsienio rinkos, kuri iki karo sudarė 80 proc. eksporto ir du trečdalius „Gazprom“ pajamų, Rusijos dujų monopolininkė atsidūrė beveik 40 metų nematytoje situacijoje. 2023 m. pabaigoje „Gazprom“ pardavė apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui – mažiausią kiekį nuo 1985 m., skelbiama „Reuters“. Lyginant su 2022 m. (100,9 mlrd.

Rusijoje, kur viešas pasipriešinimas yra retas, moterys Vladimiro Putino reikalauja sugrąžinti jų vyrus iš Ukrainos. Nors Rusija turi priešiškų judėjimų slopinimo istoriją, tačiau šio judėjimo jie pernelyg suspausti negali – jam priklauso net V. Putino režimui palankios moterys. „Mes norime visiškos demobilizacijos. Civiliai neturėtų dalyvauti kovose“, – sako 34 metų Marija Andrejeva. Ši moteris yra viena iš neoficialių naujai besiformuojančio pilietinio judėjimo lyderių.

Prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kreipdamasis į tautą Naujųjų metų proga sakytoje kalboje teigė, kad Rusija niekada nenusileis, ir gyrė savo šalies karinį personalą, neužsimindamas apie konfliktą Ukrainoje. Priešingai nei pernai, kai Kremliaus vadovą lydėjo uniformuoti kariai, V. Putinas, pasirodęs tradiciniame Kremliaus fone, 2024-uosius apibūdino kaip šeimos metus.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas netikėtai atsirado kalėjime Rusijos Arktyje I-3, geriau žinomą pavadinimu „Poliarinis vilkas“. Šią žinią pirmadienį pranešė jo komanda, taip užbaigdama tris savaites trukusias karštligiškas opozicijos veikėjo paieškas. Apie šią įkalinimo įstaigą pasakoję kaliniai pabrėžia itin prastas kalinimo sąlygas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, apsikeisdamas naujametiniais sveikinimais su savo kolega Vladimiru Putinu, sekmadienį pareiškė, kad 2023 metais sustiprėjo Kinijos ir Rusijos ryšių pagrindas, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pekinas ir Maskva yra tvirti sąjungininkai ir sustiprino savo santykius net tada, kai Vakarų šalys nusigręžė nuo Rusijos dėl jos karinės invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį susirinks aptarti, Maskvos teigimu, Ukrainos įvykdytų smūgių Belgorodo miestui, pranešė Rusijos misija prie JT. Kad susitikimas įvyks naujienų agentūrai AFP patvirtino trys kiti tarybos nariai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. „Šiandien (...) 16 val. Niujorko (23 val. Lietuvos) laiku įvyks Rusijos prašomas JT Saugumo Tarybos posėdis dėl smūgių Belgorode“, – socialiniuose tinkluose pranešė Rusijos misija.

Kyjivo pajėgoms smogus Rusijos Belgorodo miestui, esančiam maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina, žuvo 14 žmonių, o 108 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė rusų valdžia. „Naujausiais duomenimis, Belgorode žuvo 12 suaugusiųjų ir du vaikai. Dar 108 žmonės, įskaitant 15 vaikų, buvo sužeisti“, – teigė nepaprastųjų situacijų ministerija. Anksčiau buvo nurodyta, jog žuvo devyni suaugusieji ir vienas vaikas, o sužeisti 45 žmonės, tarp jų 4 vaikai.

2023-iaisiais pasaulyje vyko 183 regioniniai konfliktai ir tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius 3 dešimtmečius. 2024-uosius pasitinkame net su dviem vienu metu vystančiais dideliais kariniais konfliktais – antrus metus tebesitęsiančia Rusijos agresija Ukrainoje ir Izraelio karu prieš „Hamas“ smogikus.

Homoseksualus Rusijos žurnalistas sako šeštadienį buvęs sumuštas prie parko Maskvos centre per neapykantos išpuolį. Pavelas Lobkovas, buvęs nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“) laidų vedėjas, feisbuke paskelbė sužeidimų nuotraukas, kuriose – krauju paplūdusi nosis ir kruvina ranka. „Sudaužytas „p....o“, sumušto Patriarcho (tvenkinių) kieme, snukis“, – jis paskelbė prieraše prie nuotraukų.

Įvykis, kuris Rusijoje užgožė net ir karo veiksmus ar ekonomines negandas: pusnuogių žvaigždžių naujametis vakarėlis viename iš barų sukėlė tikrą emocijų audrą šalyje. Cenzūros volas pervažiavo net tokius „neliečiamus“ asmenis, kaip Filipas Kirkorovas ar Ksenija Sobčak – jie ne tik priversti viešai atsiprašinėti, bet ir netenka pajamų iš koncertų, o žvaigždžių finansine veikla susidomėjo įvairios teisėsaugos institucijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Maskvos reikalų patikėtinį Andrejų Ordašą po to, kai per penktadienio masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos raketa. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis įteikė A. Ordašui notą, kurioje reikalaujama paaiškinti incidentą ir „nedelsiant nutraukti tokią veiklą“, pranešė ministerija.

Kariams negrįžtant iš fronto, Rusijoje prasidėjo jų giminaičių judėjimai, reikalaujantys sugrąžinti karo zonoje esančius rusų sūnus ir vyrus. Jausdamas grėsmę vidaus politikoje, Kremlius nusprendė remti pasipriešinimo judėjimus palaikančius karą Ukrainoje, kad atremtų protestuojančių giminaičių įtaką. Mobilizuotų kareivių giminaitės, dar žinomos kaip judėjimas „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), reikalauja grąžinti savo sūnus ir vyrus iš fronto linijos.

Per praėjusią naktį Rusijos pajėgos sunaikino 32 ukrainiečių paleistus dronus, taip pat ir Maskvos regione, o Belgorodo mieste žuvo žmogus, šeštadienį pranešė Rusijos institucijos. Per smūgį Belgorode, kuris yra netoli sienos, žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė, kad per penktadienio ataką buvo pažeista miesto vandentiekio sistema.

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10. Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.   „Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“. Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.

Ketvirtadienį vietos žiniasklaida pranešė, kad vienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino partijos politikas buvo rastas negyvas kieme prie savo namų, ir taip papildė vis didėjantį Rusijos elito atstovų, kurie pastaraisiais mėnesiais mirė neaiškiomis aplinkybėmis, sąrašą, praneša „CNN“, remdamasi „Kommersant“. Pranešama, kad valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausančiam Tobolsko miesto Dūmos deputatui Vladimirui Jegorovui buvo 46 metai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareikalavo, kad Kongresas imtųsi veiksmų ir įveiktų nesutarimus dėl pagalbos siuntimo Ukrainai, sakydamas, kad masinė Rusijos oro ataka rodo, jog Kremlius tikisi sunaikinti provakarietišką šalį. „Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje. Avdijivka yra Rytų Ukrainoje. „Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams. „Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė Rusijos smūgių bangą Ukrainoje ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti atakas. Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti. „Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V. Turkas.

Čeliabinsko (Rusija) gyventojai susidūrė jau su antra sniego apokalipse per savaitę, rašoma „Podjom“. Miesto gyventojai skundžiasi nepravažiuojamais keliais, o vietos valdžia atrėžia – visko išvalyti iškart nėra įmanoma. Gruodžio 26-ąją Čeliabinske iškrito mėnesinė kritulių norma, o šiąnakt galinga pūga pasikartojo.

Lenkų kariuomenė pranešė, kad penktadienį Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą. „Viskas rodo, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę (...) Ji taip pat paliko mūsų oro erdvę“, – žurnalistams sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula (Veslavas Kukula). Jis pridūrė, kad ji buvo stebima radarais.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus, pražudžiusią daug žmonių, ir apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus. „Naktį Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš miestus ir gyventojus nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Borrellis.

Prancūzija penktadienį pasmerkė Rusijos atakas Ukrainoje ir apkaltino Maskvą vykdant teroro strategiją Ukrainoje. Toks Paryžiaus pareiškimas pasirodė po to, kai per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti. „Rusija tęsia teroro strategiją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kad susilpnintų Ukrainos gyventojų ryžtą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė penktadienio naktį Rusijos prieš Ukrainą įvykdytą ataką ir pabrėžė būtinybę suteikti Ukrainai visokeriopą paramą kovojant prieš Rusijos agresiją. „Visiems, kurie sako, kad pavargo nuo karo Ukrainoje, tai yra priminimas teroristinei Rusijai, kad jos žiaurumui ir kraujo troškuliui nėra ribų“, – socialiniame tinkle X pabrėžė G. Nausėda.

Rusijos teismas penktadienį nuteisė Kseniją Fadejevą, vadovavusią uždraustai opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno organizacijai Tomsko mieste Sibire, kalėti devynerius metus, pranešė jos šalininkai. „Teisėjas“ Chudiakovas už ekstremizmą Ksenijai Fadejevai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę“, sakoma jos šalininkų „Telegram“ kanale. „Žinoma, gynyba pateiks apeliaciją aukščiausios instancijos teismui“, – priduriama jame.

Tariama Rusijos prezidento Vladimiro Putino krikšto dukra Ksenija Sobčak, kaip spėjama, yra viena iš garsenybių, skandalingai papiktinusių konservatyviąją Rusiją ir dalyvavusių nepadoriame ir dabar liūdnai pagarsėjusiame vakarėlyje Maskvoje. Į rizikingą vakarėlį, kurio bilietas kainavo 11 tūkst. dolerių (apie 10 tūkst. eurų), buvo pakviesti Rusijos garsenybių ir įtakingųjų sluoksnių nariai, kurie turėjo pasirodyti apsinuoginę.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2023 metų užsienio įvykius. Sausis 1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę. 3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.