Ekspertas daro prielaidą, jog Rusijai reiktų nuo šešerių iki dešimties metų tam, kad atstatytų savo armiją taip, jog ši galėtų išdrįsti pulti NATO.
„Laikrodis pradės tiksėti tada, kai nuožmi kova Ukrainoje baigsis“, – komentare „ZDFheute live“ sakė Christianas Möllingas.
Grėsmę lemiantys veiksmai
Ekspertas teigia, jog karo grėsmę gali nulemti du veiksniais. Pirmasis slypi Šaltojo karo pabaigoje.
„Yra senų V. Putino pareiškimų, kuriuose jis išreiškia liūdesį dėl to, kad žlugusi Sovietų Sąjunga reiškia, jog dauguma rusų dabar faktiškai gyvena užsienyje“, – aiškina karybos ekspertas.
Antrasis – Rusijos gebėjimas „pasivyti“ kitas šalis industrine prasme bei plėsti gamybinius pajėgumus.
„Kol kas tai nėra grėsmė, nes labai daug žaliavų sunaudojamos karui Ukrainoje. Tačiau pasibaigus karui, Rusija turės galimybę panaudoti tai, kas gaminama gausiais kiekiais, kad „atstatytų“ armiją“, – teigia Ch. Möllingas.
Kremliaus resursų šaltinis
Nors sankcijos Rusijai buvo įvestos karo prieš Ukrainą pradžioje, tačiau ekspertas nelinkęs manyti, jog tai gali padaryti daug žalos Rusijos ekonomikai.
„Viena vertus, Rusija vis dar generuoja ganėtinai daug pinigų iš naftos ir dujų, nors Europa jų nebeperka. Na, o likęs pasaulis jas perka didesnėmis kainomis. Galų gale, juk vienas iš karo padarinių yra padidėjusios kainos“, – kalba karo ekspertas.
Jis priduria, jog Rusija gali išlaikyti savo pajamas „priimtinose ribose“ ir yra pasiruošusi atsisakyti gyventojų gerovės, kad galėtų daugiau investuoti į karo ekonomiką.
Galima Rusijos strategija
„Aš nemanau, kad Rusijos strategijos tikslas yra nugalėti NATO teritoriniu požiūriu. Tai labiau yra siekis padaryti pirminį nuostolį organizacijai“, – sako Ch. Möllingas.
Galima teigti, jog Rusija laukia kol NATO susiskaldys dėl klausimo, ar gintis, ar vis dėlto „priimti Kremliaus pasiūlymą“ bei atsisakyti dalies teritorijos.
„Puikus pavyzdys yra Baltijos šalys. Jei įvyktų toks ar bent panašus atvejis, NATO kiltų rimta grėsmė. Taip, dėl politinių diskusijų organizacija galėtų subyrėti. Iš esmės Rusijai nebereikėtų laimėti karine prasme“, – kalba ekspertas.
Ch. Möllingo teigimu, jei NATO subyrėtų, reikėtų spręsti daugelio pavienių valstybių problemas. O tai – didžiausia rizika.
NATO gynybiniai pajėgumai
Pasak Ch. Möllingo, šiuo metu vis dar yra taip, kad didelės ir svarbios Europos valstybės, daugiausia esančios Vakarų Europoje, vengia greitai ir daug investuoti į karo pramonę.
„Šiuo metu nėra karo lygio gynybinių pajėgumų, kurių reikia, kad Rusija negalėtų pulti arba galėtų ją sustabdyti prie NATO sienos, jei tas užpuolimas įvyktų. Trūksta resursų. Todėl bendras Europos gynybinis pajėgumas šiuo metų yra tik labai žemo lygio“, – sako Ch. Möllingas.
Autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP) pateikė prognozę, kad jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių.
Čekų prezidentas Petras Pavelas skaičiuoja, kad Rusijai savo karinį pajėgumą galėtų visiškai atkurti per 5–7 metus. O lenkai – mažiau dosnūs, Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių.
