Rusija

Šią savaitę Maskvoje buvo išpuolis prieš Lietuvos ambasadą: keturi neidentifikuoti kaukėti vandalai anksti ryte raudonais dažais išterliojo Lietuvos ambasadą. Po šio išpuolio Užsienio reikalų ministerija Rusijos atstovams įteikė griežto protesto notą – ambasadą saugoję rusų pareigūnai nereagavo į išpuolį. Vis tik kai kurie įspėja, kad Rusija nėra saugi šalis ir visko dar gali nutikti.

Ukrainiečių kariai perėmė dešimčių kaimų ir daugiau kaip tūkstančio kv. km teritorijos Rusijos Kursko srityje kontrolę, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos kariuomenės vadas. „Nuo operacijų Kursko srityje pradžios mūsų kariai nužengė iš viso 35 km“ į Rusijos teritoriją, sakė Oleksandras Syrskis. Didžiausia Ukrainos operacija Rusijos teritorijoje tęsiasi jau antra savaitė. „Perėmėme 1 150 kv. km teritorijos ir 82 gyvenviečių kontrolę“, – pridūrė O. Syrskis. redakcija@bns.

Rusijos pajėgos, vyriausybės Maskvoje duomenimis, užėmė Ivanivkos kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje. Apie tai pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Gynybos ministerija. Nepriklausomai patikrinti tokių pranešimų nėra galimybės. Be to, kariuomenė „susigrąžino Krupeco kaimo kontrolę“ ir „baigė naikinti priešą“, teigiama toliau ministerijos pranešime. Ukrainiečių atakos pasienio regione esą atremtos.

Rusija nusiųs papildomų pajėgų ginti prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities, ukrainiečių kariams tęsiant įsiveržimą į gretimą Kursko sritį, ketvirtadienį paskelbė rusų Gynybos ministerija. Rusijos kariuomenė parengė konkrečius veiksmus Belgorodo sričiai nuo ukrainiečių atakų ginti, įskaitant papildomų pajėgų skyrimą, sakė gynybos ministras Andrejus Belousovas. Jį citavo jo ministerija. Rugpjūčio 6 dieną ukrainiečiai pradėjo netikėtą puolimą Rusijos teritorijoje.

Liepos pabaigoje Ukraina pranešė, kad smogė Rusijos viršgarsiniam bombonešiui Tu-22M3 Murmanske rekordiškai toli – už 1 770 kilometrų nuo Rusijos teritorijos. Nors ši žinia sudomino ne vieną, tačiau tai nėra pirmas kartas kai Ukraina taikėsi į Rusijoje esančius objektus, skelbia „Business Insider“. Panašu, kad tokios atakos gali padaryti visokeriopą žalą Rusijai.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras ketvirtadienį pranešė, kad paprašė Maskvos leisti jam lankytis Rusijos pasienio regionuose, paveiktuose Ukrainos pajėgų puolimo.

JAV ir Rusijos pilietė Ksenija Karelina ketvirtadienį Jekaterinburge buvo nuteista 12 metų kalėti „už išdavystę“, nes, kaip teigiama, paaukojo kiek daugiau nei 50 dolerių (45 eurus) vienam proukrainietiškam labdaros fondui. 32 metų balerina ir SPA darbuotoja K. Karelina, kuri gyvena ir dirba Los Andžele, sausio pabaigoje buvo sulaikyta Rusijos Uralo mieste Jekaterinburge, kur lankė šeimos narius.

Prieš 24 metus per karines pratybas Barenco jūroje sprogo tuo metu grėsminga jėga ir nenuskandinamu vadintas Rusijos atominis povandeninis laivas „Kurskas“ – žuvo visi 118 laive buvę žmonės. Ši mįslinga ir bene baisiausia Rusijos jūrų tragedija tapo viena didžiausių Vladimiro Putino valdymo pradžios dėmių. Galingą sprogimą 2000–ųjų rugpjūčio 12–ąją, 11 val. 28 min.

Per savo puolimą Vakarų Rusijos Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, daro pažangą. Kariuomenė pasiekia savo tikslus, sakė jis vakariniame savo vaizdo kreipimesi. Prezidentas pabrėžė, kad pajėgoms nurodyta paisyti humanitarinės teisės. „Svarbu, kad Ukraina kovotų pagal taisykles ir būtų paisoma humanitarinių poreikių šioje teritorijoje“, – kalbėjo jis.

Ukrainos pajėgoms tęsiant puolimą Rusijos Kursko srityje, institucijos nurodė evakuoti Gluškovo rajoną. Gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas tinkle „Telegram“ pranešė, kad policija ir kitos valstybinės institucijos koordinuos evakuaciją, informuoja agentūra „Reuters“. Rajone, kuris ribojasi tiesiogiai su Ukraina, gyvena apie 20 000 žmonių. Iki šiol iš Kursko srities evakuota mažiausiai 200 000 gyventojų.

Ukrainos Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas įvardijo keturis šalies ginkluotojų pajėgų puolimo Kursko srityje tikslus Ukraina vykdo gynybinį karą, stumdama Rusijos artileriją į reikiamą atstumą, kad ji negalėtų būti panaudota prieš civilius gyventojus, nukirsti logistikos kelius, kurie leistų Rusijos Federacijai efektyviai gabenti rezervus per fronto liniją, parodyti Rusijos civilinės ir karinės vadovybės nesėkmę.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išpletė savo kontrolės zoną Kursko srityje, nors Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jų puolimas buvo sustabdytas. Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko užimti dar du kaimus ir keturias Kursko gyvenvietes, pranešė vokiečių leidinys „Bild“, remdamasis kovų vaizdo įrašais.

Rusijos sostinėje Maskvoje sustiprintos saugumo priemonės. Ypač sustiprintas saugumas miesto centre ir aplink Kremlių. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“. Pažymima, kad pirmajame ir antrajame specialiuosiuose pulkuose, taip pat Rusijos nacionalinėje gvardijoje iš darbuotojų buvo sudarytos kasdienės „atsargos“. Baiminasi įsiveržimo „Baza“ teigimu, Maskva nuolat stebi grėsmes, įskaitant galimą diversinių grupių prasiskverbimą į Maskvą ir Maskvos sritį.

Filmuota medžiaga rodo, kad ukrainiečių kariai nuėmė Rusijos vėliavas pasienio Kursko srityje, skelbia „Newsweek“. Viename vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kovotojai stovi ant Rusijos vėliavos, nuplėštos nuo pastato Gujevo kaime netoli sienos su Ukraina. Tada kovotojas vėliavą pakeičia Ukrainos mėlyna ir geltona vėliava. Neaiškus tikslas Kitame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos karys, atsistojęs ant kito kovotojo pečių, nuima Rusijos vėliavą nuo tarybos pastato Sverdlikove, Kursko kaime.

Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį, sakydamas, kad situacija Ukrainos pajėgų bombarduojamame pasienio regione yra itin sudėtinga. „Padėtis mūsų Belgorodo srityje išlieka itin sudėtinga ir įtempta dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymų. Namai sugriauti, žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai“, – „Telegram“ pranešė Viačeslavas Gladkovas.

Rusija apmokė savo karinį jūrų laivyną, kad galimo konflikto su NATO atveju galėtų nukreipti branduolines raketas į Europos gilumoje esančius objektus, rašo „Financial Times“. Karininkams skirtoje prezentacijoje, kuri buvo parengta dar iki plataus masto invazijos į Ukrainą, išsamiai aprašyti tokių tolimų taikinių, kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Farneso Baras Jungtinėje Karalystėje, žemėlapiai.

Ukrainos operacija Kursko srityje – tai bandymas šokiruoti Rusiją, pripratusią prie kruvinų veiksmų, vis dar vykstančių tik Ukrainos teritorijoje rašo leidinys „The New York Times“, kuri cituoja UNIAN. Pasak leidinio, ankstesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai išvyti rusus iš Ukrainos teritorijos buvo nesėkmingi, o oro antpuoliai nedavė norimo efekto. Dabar Ukraina bando kažką iš esmės naujo. „Tai bandymas kažkokiu būdu šokiruoti Rusiją.

Baltarusija perduoda karinę įrangą Rusijai, kuriai trūksta išteklių kare Ukrainoje. Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsakė siųsti rusams ginklus iš aktyvių dalinių sandėlių, nors jie jau bene tušti, praneša vietos leidinys „Bel Novosti“. Apie šį A. Lukašenkos sprendimą „Bel Novosti“ sužinojo iš šaltinio Baltarusijos gynybos ministerijoje.

Vis labiau trūkstant karių puolimui Ukrainoje, Rusija, siekdama išvengti nepopuliarios mobilizacijos pasikartojimo, didina išmokas samdomiems kariams. Kartu yra nedaug ženklų, kad tai duoda rezultatų. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais Kremliuje ir Rusijos gynybos ministerijoje. Rusijos ginkluotosios pajėgos nesulaukia pakankamai naujų karių, kad kompensuotų nuostolius fronto linijoje, kurie yra didžiausi nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Rusijos atlikėja Larisa Dolina pervedė ukrainiečių telefoniniams sukčiams apie 200 mln. rublių, pardavusi butą Maskvos centre ir atidavusi didžiąją dalį santaupų, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vėliau ukrainiečių sukčiai jos „Instagram“ paskyroje dar paviešino žinutę, kurioje L. Dolina tariamai palaiko Ukrainos kariuomenę ir ragina aukoti jai pinigus. L. Dolina yra vadinama viena iš aktyviausių Kremliaus politikos palaikytojų Rusijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vizito atvykusiam palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui pasakė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl Gazos Ruože žūstančių civilių. „Mes susirūpinę visų pirma dėl civilių netekčių“, – sakė V. Putinas, parodytas per valstybinę televiziją. „Darome viską, (...) kad paremtume Palestiną ir palestiniečius“, – pridūrė jis.

Ukrainos kariuomenės puolimas Kursko srityje leidžia realios kovos sąlygomis išbandyti gynybines linijas, kurių pagrindas yra betono luitai (piramidės formos „drakono dantys“). Rusai tam išleido milijardus rublių, tačiau ukrainiečiams užteko trijų šūvių iš tanko, kad susikurtų pravažiavimą karinei technikai, rašoma „The Wall Street Journal“. „Trys tankų šūviai į betono luitus“ buvo pats rimčiausias pasipriešinimas, su kuriuo praėjusios savaitės viduryje, 3 nakties, susidūrė ukrainiečių būrys at...

Kursko srityje į nelaisvę paimti Rusijos kariškiai iš įvairių dalinių prašo iškeisti juos į rusų nelaisvėje esančius „Azovo“ bataliono kovotojus. Tai sakoma portalo „Armijainform“ pranešime, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose į nelaisvę paimti Rusijos kariškiai sako, kad norėtų būti iškeisti. Ukrainiečių nelaisvėje atsidūrę jūrų pėstininkas ir šturmo dalinio kariškis prašo juos iškeisti į „Azovo“ bataliono kovotojus iš Mariupolio.

Ukrainos pajėgų puolimas Kursko srityje buvo toks netikėtas Rusijos karinei vadovybei ir daliniams vietoje, kad nustebino net ten įsiveržusius ir pasipriešinimo nesulaukusius ukrainiečius. „Forbes“ Ukrainos karinę operaciją pavadino „elektroniniu blickrygu“. „The Financial Times“ kalbintas Volodymyras, vienas iš „Stryker“ šarvuoto automobilio ekipažo narių, papasakojo, kad jo dalinys į Rusijos teritoriją įvažiavo vidury dienos, rugpjūčio 6-osios 13 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando parodyti, kad yra kompetentingas spręsti situaciją Kursko srityje, ir atsakomybę už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą perkelti kitiems Rusijos valdžios pareigūnams ir kariškiams. Tokią išvadą naujausioje savo ataskaitoje daro JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Visuose Kursko srities kaimuose Ukrainos kariai nuėmė Rusijos vėliavas. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, kai vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad Kyjivas kontroliuoja maždaug 1000 kvadratinių kilometrų Kursko srities teritoriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad aukščiausio lygio pareigūnų susitikime buvo nurodyta parengti „humanitarinį planą“ šiai sričiai.

Rusija greičiausiai jau yra išleidusi iki 211 mlrd. JAV dolerių tiesiogiai finansuoti savo neteisėtą invaziją Ukrainoje, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. „Rusija planavo per tris dienas apsupti Kyjivą, nuversti vyriausybę ir per mažiau nei mėnesį užkariauti didžiąją Ukrainos dalį. Iš tiesų šių tikslų nepavyko pasiekti ir per 900 dienų“, – nurodė ministerija.

Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo Iraną nesiųsti balistinių raketų į Rusiją, sakydamos, kad tai sukeltų griežtą JAV atsaką ir užkirstų kelią Teherano pastangoms gerinti santykius. Jungtinės Valstijos susisiekė su Europos sąjungininkais dėl pranešimų, kad Iranas planuoja pristatyti šimtus balistinių raketų Rusijai, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Italija ir Šveicarija sieks antrojo Ukrainos taikos viršūnių susitikimo, kuriame dalyvautų ir Rusija. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis ir jo kolega iš Šveicarijos Ignazio Cassisis po pokalbių Lokarne pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame susitarė „sudaryti geriausias įmanomas sąlygas antrajai viršūnių konferencijai“, kurioje dalyvautų ir Rusija bei visi svarbūs globalūs veikėjai.

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį vykusiame susitikime su aukščiausio rango saugumo ir gynybos pareigūnais atrodė „neryžtingas ir sutrikęs“. Tai išanalizavęs jo kūno kalbą ir pasisakymus per valstybinės televizijos transliuotą vyriausybės posėdį, pareiškė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos ir Eurazijos klausimais, analitikas Nigel Gould-Daviesas.

Per septynis šių metų mėnesius Rusijos karo teismai išnagrinėjo per 5 tūkst. bylų dėl neteisėto tarnybos vietos palikimo. Tai daugiau nei per visus 2023 m., rašo rusų nepriklausomas leidinys „Mediazona“. Šis rodiklis auga rekordiniais tempais ir rodo dešimteriopą augimą nuo 2022 m., kai per tą patį laikotarpį Rusijos teismai priėmė apie 500 bylų tokių bylų.

Rusijos armijai jau septintą dieną kaunantis su šalies teritoriją užpuolusiais ukrainiečiais, evakuojami dar vieno Kursko pasienio regiono rajono gyventojai. „Apie padėtį Belovsko rajone: regiono vadavietė nusprendė evakuoti gyventojus“, – socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Aleksejus Smirnovas, kalbėdamas apie daugiau nei 14 000 gyventojų turinčią teritoriją.

Pranešama, kad po netikėto puolimo Kursko regione Ukrainos pajėgos veržiasi gilyn į Rusiją, todėl Vladimiras Putinas suskubo reaguoti į Kyjivo laimėjimus. Rusija trijuose savo pasienio regionuose įvedė „kovos su terorizmu operaciją“, kad užkirstų kelią Ukrainai. Panašu, kad Ukraina turi galimybę užimti vieną regioninį miestą Rusijoje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusios savaitės pabaigoje perspėjo Vokietiją, kad rusų tankai „atsidurs priešais Reichstagą“ po to, kai pamatė naujienas apie ukrainiečių puolime Kursko srityje naudojamą vokiečių ginkluotę. Vokiečiai, komentuodami ukrainiečių veiksmus pareiškė, kad naudojamasi šalies teise į gynybą.

Maskvoje raudonais dažais apipiltas Lietuvos ambasados pastatas. Nežinomi asmenys raudonais dažais pirmadienį apipylė Lietuvos ambasados Rusijos sostinėje įėjimą. Ant durų jie paliko daugybę raudonų plaštakų pėdsakų, o ant slenksčio – dvi dideles tos pačios spalvos dėmes. Apie tai skelbia rusiški „Telegram“ kanalai „Readovka“ ir „Topor“. Apie incidentą pranešė ir buvęs ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas.

Juodojoje jūroje budi vienas rusų laivas, kuris yra raketų „Kalibr“ nešėjas. Tai 2024 metų rugpjūčio 12 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra 1 priešo laivas – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki 4 raketų“, – pažymima pranešime.

Baltarusija pradėjo tankų perkėlimo prie jos sienos su Ukraina veiksmus, sekmadienį pranešė Minsko gynybos ministerija – pirmiau buvo pranešta, kad šalies oro erdvėje buvo numušta keletas kovinių Ukrainos dronų. Ministerija platformoje „Telegram“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti ant geležinkelio vagonų kraunami tankai. Daliniai yra pasirengę vykdyti nurodymus, paaiškino ministerija.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas kitą savaitę lankysis Maskvoje, kur su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars karą Gazos Ruože, pranešė palestiniečių diplomatas. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo palestiniečių ambasadorių Maskvoje Abdel Hafizą Nofalą, kuris sakė, kad M. Abbasas atvyks pirmadienį, o antradienį susitiks su V. Putinu.

Rusija tvirtina sustabdžiusi Ukrainos pajėgas apie 30 km nuo sienos savo teritorijoje vakarinėje Kursko srityje smogdama kariams ir įrangai. Šį antradienį Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Rusijos teritoriją. Tai šokiravo Rusiją, kuri pasiuntė papildomų karių, tankų, dronų, artilerijos ir aviacijos, kad pabandytų nuslopinti puolimą.

Pasak Kyjivo valdžios institucijų ir Vakarų analizės, Rusija šią vasarą nepradės naujo koordinuoto puolimo fronte, Rytų Ukrainoje. „Apie plataus masto puolimą palei visą fronto liniją, kaip 2022 m. vasarį, kol kas negali būti nė kalbos“, – teigė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

Žmogaus teisių gynėjai ir politiniai oponentai mainais į agentus ir žudikus. Netylant klausimams, ar Vakarai turėjo tokiomis sąlygomis paleisti elitinį Putino smogiką – apie tai prabilo išlaisvinti Rusijos opozicionieriai. Surengę didelę spaudos konferenciją Vokietijoje, jie papasakojo ir kaip su jais atsisveikino juos lydėję FSB agentai. O buvęs Navalno bendražygis pareiškė, kad nenorėjo būti išgelbėtas iš Rusijos kalėjimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vladimiras Putinas ir Kinijos diktatorius Xi Jinpingas siekia sukurti savo blogio ašį, o jų grėsmingas ryšys dar labiau sustiprėjo po to, kai liepos pabaigoje jiedu pasiuntė bombonešius netoli JAV. Rusijos ir Kinijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti po to, kai šalys bendrai patruliavo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Aliaskos pakrantės, skelbia „The Sun“. Panašu, kad jų ryšys gali tik stiprėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams už efektyvius veiksmus ir mainų fondo papildymą. Valstybės vadovas tai pareiškė feisbuke, praneša portalas „rbc.ua“. „Noriu padėkoti tiems mūsų kariams ir mūsų daliniams, kurie užtikrina mainų fondo papildymą – ima okupantus į nelaisvę ir taip padeda išlaisvinti mūsų žmones iš Rusijos nelaisvės“, – sakė V. Zelenskis. Anot jo, dabar tai labai svarbu.

Per didelio masto specialų reidą, surengtą tiriant gynybos tikslams skirtų daugiau nei 1,5 mlrd. grivinų pasisavinimą, teisėsaugininkai visoje Ukrainoje atliko 65 kratas ir pareiškė kaltinimus 28 pareigūnams, pranešė Generalinė prokuratūra.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas veteranas Olegas Orlovas, išlaisvintas per praėjusios savaitės apsikeitimą kaliniais, pareiškė anksčiau tikėjęs, kad žlugus Sovietų Sąjungai ir per demokratinius rinkimus išrinkus prezidentą jo gimtinėje įvyks lūžis.  Tačiau tada į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, kuris užgniaužė politinę opoziciją Rusijoje ir pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Rusijos smūgio Kostiantynivkai aukų skaičius išaugo iki 14, dar 44 žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žuvusiųjų skaičius Kostiantynivkoje išaugo iki 12. Taip pat žinoma apie 44 sužeistus žmones“, – rašoma pranešime. Smūgio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusija penktadienį pranešė perkelianti daugiau kareivių ir ginklų į vakarinę Kursko sritį, kurioje jau keturias dienas vyksta didelis per sieną įsiveržusių Ukrainos pajėgų puolimas. Rusija perkelia į Kursko Sudžos rajoną kariuomenės dalinius su „daugkartinio raketų paleidimo įrenginiais „BM-21 Grad“, velkamais artilerijos pabūklais, tralais gabenamais tankais, sunkiasvorėmis vikšrinėmis transporto priemonėmis, sunkvežimiais „Ural“ ir „Kamaz“, Gynybos ministeriją citavo valstybinė žiniasklaida.

Ukraina per savo puolimą Rusijos Kursko srityje naudoja ir šarvuočius, kuriuos gavo iš Vokietijos kaip karinę pagalbą. Tai rodo Rusijos gynybos ministerijos iš oro darytos nuotraukos, kurias tinkle X paskelbė keli vartotojai.

Penktadienį ryte Juodojoje jūroje pastebėti du sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluoti rusų karo laivai, vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba. „Juodojoje jūroje yra du priešų karo laivai – sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluoti raketnešiai, vienu metu galintys paleisti iki aštuonių raketų salvę“, – nurodoma pranešime.