Šiandienos įvykiai:
23:54 | Belaukiant leidimo: kaip smūgiai Rusijos teritorijoje pakeistų karo eigą
Ukraina laukia savo Vakarų partnerių – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Turėdami sąjungininkių leidimą, Ukraina galėtų pasiekti nemažai svarbių Rusijos objektų. Pavyzdys – oro bazė, kur treniruojasi rusų pilotai. Visai gali būti, kad Rusija jau pradėjo evakuoti šią bazę, ypač po to, kai rugpjūtį jos sandėliai buvo nukentėję nuo dronų.
Apie tai rašo „The Telegraph“, cituoja UNIAN.
Leidinys pažymi, kad žalios šviesos uždegimas Kyjivui neabejotinai turės įtakos karo eigai.
Pasak JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW), davus leidimą mažiausiai 225 taikiniai galės potencialiai patekti į Ukrainos akiratį. Tai kariniai aerodromai, mokymo bazės, logistikos centrai ir gamybos patalpos, kurie atlieka svarbų vaidmenį remiant Rusijos karo mašiną.
Tačiau ekspertai perspėja, kad leidimo Ukrainai naudoti raketas „Storm Shadow“ ir ATACMS raketas suteikimas nebus panacėja.
„Neturėtume pervertinti, ką tai duos. Bijau, kad kai kurios šios kalbos apie lūžio tašką ir tokie komentarai tiesiog perdeda „Storm Shadow“ galimybes", – sakė „Royal United“ karo mokslo vadovas Matthew Saville'as.
Abejonių kyla ir dėl to, kiek raketų „Storm Shadow“ liko Ukrainos arsenale. Didžioji Britanija nebegamina šio ginklo dideliais kiekiais, o Prancūzijoje gaminama seserinė raketa „Scalp“ yra „gyvybės palaikymas“, teigė saugumo ir gynybos analitikas Colby Badvaras.
Jei raketų tikrai trūktų, Ukraina turėtų labai atidžiai pasirinkti taikinius, kad neiššvaistytų likusių išteklių, pažymėjo M. Saville’as.
„Antra problema yra nuotolis, kuriame gali veikti raketos „Storm Shadow“ ir ATACMS. Nors abi raketos gali pataikyti į taikinius beveik 320 km atstumu, JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusija perkėlė iki 90 procentų savo orlaivių už šio nuotolio Tačiau kuo toliau Rusijos lėktuvai yra nuo fronto linijos, tuo mažiau skrydžių jie gali atlikti – todėl tai yra netiesioginė nauda iš to, kad Vakarų raketos apima didesnį plotą“, – rašo „The Telegraph“.
Leidimas Ukrainai taip pat gali duoti kitų taktinių ir politinių pranašumų. Pavyzdžiui, šis sprendimas signalizuotų, kad Londonas ir Vašingtonas nebesijaudina dėl Rusijos keršto. Leidinys neatmeta galimybės, kad tai gali paskatinti Berlyną tiekti „Taurus“ raketas.
Šis sprendimas taip pat gali atblokuoti kitų ginklų tiekimą. Pavyzdžiui, JAV pagamintos JASSM raketos, kurios leistų Ukrainai pataikyti į taikinius už 305 km Rusijos viduje, įskaitant apie 30 oro bazių.
„Kyjivas įrodė, kad gali atakuoti giliai Rusijos viduje, naudodamas savo šalyje pagamintus atakos dronus, kurie nuo 2022 m. rudens smogė šimtams taikinių. Tačiau šiuose dronuose nėra kovinių galvučių, galinčių prasiskverbti pro gelžbetonines konstrukcijas“, – pažymi „The Telegraph“.
JAV raketos ATACMS bus naudojami kitaip. Tai balistinės raketos, aprūpintos kasetinėmis galvutėmis, kurios išsklaido tūkstančius mažų bombų virš taikinio. Jie geriau tinka Rusijos aerodromų kilimo ir tūpimo takų eliminavimui arba karių atvirose vietose.
Modeliai su vienetine kovine galvute leidžia sunaikinti mažiau saugomus pavienius taikinius, tokius kaip oro gynybos ar elektroninio karo sistemos,, esantys atvirose vietose.
Tačiau tam, kad tolimojo nuotolio raketų paleidimai būtų tikrai veiksmingi, jie turi būti derinami su Ukrainos sausumos pajėgų puolimo veiksmais. M. Saville'as sakė, kad jei nebus pažangos vietoje, spaudimas priešui už fronto linijų gali būti „toleruotinas“.
Tarpvalstybiniai smūgiai į Rusijos teritoriją leistų Ukrainai įgyti pranašumą tik keliose pasirinktose mūšio lauko vietose – Rusijos Kursko srityje ir Ukrainos Charkivo srities dalyje
Pažymima, kad ilgos diskusijos, ar suteikti Kyjivui leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, kainavo brangiai – netikėtumo elementas buvo pašalintas iš lygties. Maskva jau leido suprasti, kad tikisi Didžiosios Britanijos ir JAV sprendimo, ir tai padarė dar prieš tai, kai Londonas ar Vašingtonas apie tai viešai paskelbė. Be to, Kremlius ėmėsi grasinimų ir pareiškė, kad Maskva duos „adekvatų atsaką“, jei Jungtinės Valstijos leis Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos teritorijoje.
23:00 | Ukraina: JAV ir JK tiekiamų ginklų naudojimo apribojimai turi būti panaikinti
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad reikia panaikinti „bet kokius apribojimus“ naudoti Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės (JK) tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Kyjive lankosi šių dviejų NATO šalių aukščiausio rango diplomatai.
„Svarbu panaikinti bet kokius apribojimus JAV ir britų ginklų naudojimui prieš teisėtus karinius taikinius Rusijoje“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
A. Blinkenas trečiadienį pažadėjo greitai išnagrinėti Ukrainos prašymus sušvelninti apribojimus ginklams, galintiems smogti gilyn į Rusijos teritoriją.
„Skubiai dirbame, kad užtikrintume, jog Ukraina turėtų tai, ko jai reikia, kad galėtų veiksmingai apsiginti“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Blinkenas, pažymėdamas, kad JAV ir JK vadovai šiuos prašymus aptars penktadienį.
22:33 | „The Guardian“ šaltiniai: JK jau priėmė sprendimą leisti Ukrainai naudoti „Storm Shadow“ raketas taikiniams Rusijoje
Didžioji Britanija jau apsisprendė leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos viduje.
Apie tai, remdamiesi šaltiniais Didžiosios Britanijos vyriausybėje, skelbia „The Guardian“.
Vis dėlto pranešama, kad apie tokį sprendimą Didžioji Britanija viešai nepaskelbs per artėjantį JK premjero Keiro Starmerio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.
„The Guardian“ skelbia, kad abu lyderiai planuoja aptarti karą Ukrainoje ir kaip jis galėtų būti baigtas, tačiau vengs didelio dėmesio ginklų klausimui, nes pokalbio tikslas yra strateginis.
Pranešama, kad politikų bendra spaudos konferencija greičiausiai nebus planuojama per šį trumpą K. Starmerio vizitą, tačiau po jo savaitgalį gali vykti tolesni pokalbiai, siekiant informuoti pagrindinius Europos sąjungininkus apie diskusijų turinį.
„The Guardian“ šaltiniai pridūrė, kad trečiadienio bendras JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir JK užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy vizitas į Kyjivą nebūtų įvykęs, jei nebūtų priimtas teigiamas sprendimas dėl „Storm Shadow“.
Kaip jau minėta, viešai paskelbti apie tokį sprendimą neplanuojama, nes tai būtų laikoma be reikalo provokuojančiu gestu.
Net ir kalbėdamas Kyjive D. Lammy teigė neatskleisiantis privačių diskusijų detalių, kurios gali suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranašumo. Kartu jis pasmerkė jo „grėsmingą“ invaziją į Ukrainą ir apkaltino jį „arogancija ir godumu“.
„Tai yra imperializmas. Tai yra fašizmas“, – sakė jis.
21:40 | Europa vėl importuoja daugiau rusiškų dujų
Nepaisant karo Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) toliau importuoja iš Rusijos gamtines dujas – jos sudaro beveik penktadalį gamtinių dujų importo. Palyginti su pernai metais, importas net padidėjo, rodo trečiadienį Briuselyje Europos Komisijos paskelbta energetikos ataskaita. Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai Rusija lieka didžiausia dujų tiekėja.
Pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį importas iš Rusijos sudarė 14 proc. – iš viso 21,2 mlrd. kubinių metrų. Rusija aplenkė JAV ir vėl tapo antra didžiausia dujų ES tiekėja po Norvegijos.
Energetikos komisarė Kadri Simson paragino šalis nares dėti didesnes pastangas, siekiant energetinė nepriklausomybės nuo Maskvos. Tačiau Rusija šiandien „jau negali šantažuoti“ ES, užsukdama dujų čiaupus, pabrėžė ji. 2021 m. ES šalys, jų pačių duomenimis, 45 proc. savo poreikio padengdavo rusiškomis dujomis.
Rusijai užpuolus Ukrainą, ES šalys įsipareigojo „kiek įmanoma greičiau“ sumažinti rusiškų iškastinių energijos išteklių importą.
21:04 | Rusija beria grasinimus: ragina suduoti branduolinį smūgį Ukrainai
Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Karaganovas paragino Rusiją panaudoti branduolinį ginklą smogti Ukrainos kariams ir raketomis atakuoti Berlyną.
„Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokias masines atakas mūsų teritorijoje atsakyti branduoliniu smūgiu. Tai taip pat taikoma bet kokiam mūsų teritorijos užgrobimui“, – sakė jis interviu „Kommersant“, cituoja „The Moscow Times“.
Pasak jo, dabartinė Rusijos doktrina ir politika branduolinio ginklo naudojimo srityje yra pasenusi ir neatlieka savo funkcijų, nes beveik visiškai atmeta tokių ginklų naudojimą.
S. Karganovas pavadino tokią politiką „amoralia“ ir paragino ją peržiūrėti.
„Rusijos pareiga yra smarkiai suaktyvinti branduolinį faktorių pasaulio politikoje ir įtikinti savo oponentus, kad esame pasirengę panaudoti branduolinį ginklą bet kokio kėsinimosi į mūsų teritoriją ir mūsų piliečius atveju“, – pažymėjo jis.
S. Karganovas pridūrė, kad karas Ukrainoje „vykdomas siekiant sunaikinti Rusiją“, ir pasiūlė pradėti „konvencinį“ smūgį Vokietijos sostinei.
„Jei bepilotis orlaivis vėl skris į Kremlių, tai kodėl pirmiausia nepaleidus raketų prieš Reichstagą? Tegul dega“, – sakė jis ir „The Moscow Times“ pridūrė, kad, anot vietos žiniasklaidos, S. Karganovas turi nekilnojamojo turto Vokietijoje ir Italijoje.
20:17 | Blinkenas paskelbė apie 717 mln. dolerių naują ekonominę pagalbą Ukrainai
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį paskelbė apie 717 mln. dolerių (650 mln. eurų) naują ekonominę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, įskaitant naują paramą šalies energetikai, reaguojant į nuolatinius Rusijos smūgius infrastruktūrai.
A. Blinkenas paskelbė apie 325 mln. dolerių (295 mln. eurų) naują paramą energetikai, 290 mln. dolerių (263 mln. eurų) humanitarinę pagalbą, kuri apims saugaus geriamojo vandens tiekimą.
Dar 102 mln. dolerių (92,6 mln. eurų) bus skiriama išminavimo darbams.
Tuo metu britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pažadėjo, kad šiemet Jungtinė Karalystė atsiųs Ukrainai šimtus raketų.
Jo pareiškimas nuskambėjo po to, kai kelios Vakarų šalys apkaltino Iraną siunčiant itin svarbias trumpojo nuotolio raketas į Rusiją.
„Galiu paskelbti, kad iki metų pabaigos Ukrainai taip pat išsiųsime šimtus papildomų oro gynybos raketų, dešimtis tūkstančių papildomų artilerijos šaudmenų ir daugiau šarvuočių“, – per spaudos konferenciją su JAV ir Ukrainos kolegomis teigė D. Lammy.
Taip pat Jungtinė Karalystė paskelbė skirianti Ukrainai daugiau kaip 600 mln. svarų sterlingų karinės paramos.
Apie tai JK vyriausybė pranešė užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy vizito Kyjive metu.
„JK parama Ukrainai yra nepalaužiama. Mūsų įsipareigojimas skirti daugiau kaip 600 mln. svarų sterlingų vertės paramos yra naujausia mūsų ilgalaikės paramos Ukrainai dalis. Tai bus gyvybiškai svarbi parama ukrainiečiams, kurie ir toliau kenčia nuo nesiliaujančių Rusijos atakų“, – sakė D. Lammy.
Be kita, ko, buvo paskelbta, kad 2024-2025 metais 242 mln. svarų sterlingų bus skirti skubiems humanitariniams, energetiniams ir stabilizavimo poreikiams, taip pat iš jų bus remiamos reformos, atgaivinimas ir atstatymas.
Taip pat 100 mln. svarų sterlingų bus skiriama humanitarinei pagalbai pažeidžiamiausiems ukrainiečiams paremti – įskaitant tuos, kurie gyvena bendruomenėse prie pat fronto linijų, ir tuos, kurie buvo perkelti į kaimynines šalis ir bendruomenes. Dar 20 mln. svarų bus skirta svarbiausiems elektros tinklų remonto ir apsaugos darbams, atkurti prieigai prie gyvybiškai svarbaus elektros energijos tiekimo ir Ukrainos energetikos infrastruktūrai stiprinti.
40 mln. svarų sterlingų bus skirta stabilizavimui ir ankstyvam gaivinimui, „siekiant užtikrinti, kad Ukraina ne tik laimėtų karą, bet ir galėtų pradėti siekti taikos“. Šis finansavimas apima gyvybiškai svarbią pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų priešintis Rusijos agresijai, paramą naujai išlaisvintoms teritorijoms stabilizuoti ir lėšas darbams, kuriais siekiama patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.
20:00 | Estijos URM ES šalių ambasadoriams: svarbiausia yra Ukrainos pergalė
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna trečiadienį su Europos Sąjungos valstybių narių ir šalių kandidačių ambasadoriais aptarė estų užsienio politikos prioritetus bei saugumo padėtį regione, pabrėždamas, kad Ukrainos pergalė jo šaliai yra labai svarbi.
M. Tsahkna sakė, kad Estija stengiasi stiprinti gynybos ir atgrasymo pajėgumus.
„Rusijos agresija Ukrainoje mus daug ko išmokė“, – teigė ministras, remiantis atstovais spaudai.
„Mūsų tikslas – parodyti priešui, kad bet kokio galimo puolimo nuostoliai būtų didesni nei nauda, kurią jis atneštų. Kad tai pasiektume, padidinome išlaidas gynybai iki trijų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) ir įgyvendinome papildomą investicijų programą. Taip pat norėčiau padėkoti visiems sąjungininkams, kurie kasdien čia, Estijoje, dirba, kad užtikrintų mūsų saugumą“, – kalbėjo jis.
Ministras pridūrė, kad Estijos užsienio politikos kursas nesikeičia, o Ukrainos pergalė kare prieš Rusijos invaziją Estijai yra egzistencinis klausimas.
„Kai kalbama apie pagalbą Ukrainai, nėra jokių raudonų linijų, ir Ukraina neturėtų likti kovoti už mus visus su agresoriumi surištomis už nugaros rankomis“, – pažymėjo M. Tsahkna.
„Rusijos izoliacija tarptautinėje arenoje turi būti tęsiama, taip pat turi būti didinama karo kaina agresoriui, kurio ketinimai nepasikeitė“, – nurodė jis.
Kalbėdamas apie dabartinę ekonominę situaciją, M. Tsahkna sakė, kad Rusijos agresija paveikė visą pasaulį, taip pat ir Estijos ekonomiką.
„Aktyviai ieškome galimybių skatinti bendradarbiavimą su partneriais ir didinti investicijas Estijoje“, – sakė diplomatas.
Ministras pridūrė, kad Estija, šiemet mininti 20-ąsias įstojimo į ES ir NATO metines, tvirtai remia ES plėtros politiką ir dalijasi savo stojimo į ES patirtimi su kitomis šalimis, siekiančiomis tapti bloko narėmis.
19:14 | Zelenskis: Ukrainos pergalė priklauso nuo JAV
Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos planas nugalėti Rusiją priklauso nuo Vašingtono paramos. Jis kalbėjo tuo pat metu, kai Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Kalbant apie pergalės planą... jis labiausiai priklauso nuo Jungtinių Valstijų paramos. Ir kitų partnerių“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
Jo pastabos išsakytos likus mažiau nei dviem mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų, kurie gali tapti iššūkiu Ukrainai, jei į Baltuosius rūmus sugrįžtų Donaldas Trumpas.
D. Trumpo padėjėjai yra užsiminę, kad, jei jis laimėtų, pakreiptų teikiamą pagalbą taip, kad priverstų Kyjivą padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai ir taip užbaigti karą.
V. Zelenskis yra sakęs, kad planą, kaip užbaigti karą, pateiks iki lapkričio mėnesio. Jis teigia, kad netikėtas Ukrainos kariuomenės įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį leis Kyjivui pradėti galimas derybas iš jėgos pozicijų.
Ukraina birželį Šveicarijoje surengė taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 90 šalių vadovai ir aukščiausi pareigūnai, tačiau Rusija nebuvo pakviesta.
Vėliau V. Zelenskis sakė, kad kitame susitikime turėtų dalyvauti ir Maskva.
Kremlius nuo pat Kursko puolimo atmeta derybų galimybę ir toliau reikalauja, kad Ukraina už paliaubas atiduotų didelius savo teritorijos plotus.
18:45 | Peskovas pratrūko: Kremlius ėmėsi grasinimų dėl JAV svarstymų leisti Ukrainai atakuoti Rusijos teritoriją
JAV jau nusprendė panaikinti apribojimus naudoti ATACMS raketas atakuoti Rusijos teritoriją, apie tai trečiadienį kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Greičiausiai visi šie sprendimai jau priimti. Tai galima tvirtinti su didele tikimybe. Šiuo metu žiniasklaidoje vykdoma informacinė kampanija, siekiant įforminti jau priimtą sprendimą“, – sako D. Peskovas, praneša „Interfax“, cituoja „The Moscow Times“.
Kaip ir įprasta Kremliaus naratyvui, D. Peskovas ėmėsi grasinimų, kad Rusija duos „tinkamą“ atsaką, jei JAV duos Ukrainai leidimą atakuoti Rusijos teritoriją ilgojo nuotolio ginklais.
„Jis (atsakas, – red. past.) bus tinkamas. <...> Speciali karinė operacija yra atsakas į visus šiuos veiksmus. JAV ir Europos valstybių įsitraukimas į konfliktą (Rusijos pradėtą karą, – red. past.) Ukrainoje yra tiesioginis ir betarpiškas. Kiekvienas naujas žingsnis didina šio įsitraukimo laipsnį, nors jau nėra, kur jo padidinti“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad visi tokie Vakarų šalių sprendimai yra „dar vienas Rusijos invazijos į Ukrainą pateisinimo patvirtinimas“.
18:16 | Zelenskis sako nieko nežinantis apie „Scholzo taikos planą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nieko nežinantis apie vadinamąjį taikos planą, kurį esą pateikė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Ukrainos valstybės vadovas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir Latvijos ministre pirmininke Evika Silinia, surengtą Kyjive vykstant ketvirtajam Krymo platformos viršūnių susitikimui.
„Nieko nežinau apie Scholzo taikos planą. Jokių planų Ukrainai negali būti be mūsų. Nesu tikras, ar toks planas egzistuoja“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietijos kancleris O. Scholzas interviu ZDF praėjusį sekmadienį pareiškė, kad „atėjo momentas, kai reikia galvoti, kaip kuo greičiau pasiekti taiką“, ir paragino visas šalis dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas taikus sprendimas, kuris užbaigtų karą Ukrainoje.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas pažymėjo, kad kitame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje greičiausiai dalyvaus Rusija. Kartu atstovas pabrėžė, kad būsima taika Ukrainoje turi būti teisinga, ji negali būti pasiekta per diktatą ar konflikto įšaldymą ir bus įmanoma tik tada, kai Rusija išves savo karius iš Ukrainos.
17:43 | Rusija skelbia numušusi 3 ukrainiečių dronus virš Murmansko srities
Rusija trečiadienį pareiškė, kad numušė tris dronus virš Murmansko srities, esančios už daugiau kaip 1 600 km nuo Ukrainos, pranešė vietos gubernatorius.
„Visi trys dronai Murmansko srityje buvo numušti“, – socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje nurodė gubernatorius Andrejus Čibisas, anksčiau pranešęs, kad sritį „atakavo priešo dronai“.
Rusijos aviacijos agentūra uždarė du srities oro uostus „siekdama užtikrinti civilinių orlaivių saugumą“, sakoma jos pareiškime.
Murmansko oro uostas, kuris yra vienas iš uždarytųjų, yra maždaug už 1 850 km nuo Ukrainos.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Kyjivas išvystė pažangią dronų pramonę ir reguliariai atakuoja Rusijos taikinius savo gamybos bepiločiais aparatais.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas šeštadienį pareiškė, kad ukrainiečių dronai gali pataikyti į taikinius iki 1 800 km atstumu.
Ukrainos dronui pataikius į daugiabutį, Maskvos priemiestyje antradienį žuvo moteris. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai dronui pavyko pasiekti Rusijos sostinės apylinkes.
Kyjivas teigia, kad išpuoliai yra teisėtas atsakas į Rusijos vykdomus Ukrainos miestų ir energetikos objektų bombardavimus iš oro.
17:08 | Blinkenas: JAV ir JK vizitas rodo įsipareigojimą remti Ukrainą iki pergalės
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy trečiadienį per retą vizitą Kyjive pažadėjo remti Ukrainą iki pergalės prieš Rusiją.
Ši kelionė siunčia „tvirtą žinią, kad esame įsipareigoję siekti Ukrainos sėkmės, įsipareigoję siekti Ukrainos pergalės, įsipareigoję siekti, kad Ukraina atsistotų ant kojų kariniu, ekonominiu ir diplomatiniu požiūriu“, – pareiškė A. Blinkenas, surengęs trišales derybas su savo kolega iš Ukrainos.
16:37 | Donecko srityje rusai apšaudė gelbėtojus, sužeisti du žmonės
Donecko srities Volnovachos rajone rusai apšaudė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) evakuacijos grupę, sužeisti du gelbėtojai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė VNST spaudos tarnyba.
„VNST evakuacijos grupė Donecko srityje pateko į priešo apšaudymą“, – sakoma pranešime.
Kaip pažymėjo VNST atstovai, Volnovachos rajone evakuojant civilius gyventojus buvo sužeisti du gelbėtojai iš Zaporižios ir Chersono sričių. Jie nugabenti į ligoninę.
Taip pat pranešama, kad apgadinti du šarvuoti automobiliai.
16:16 | Rusija skelbia pradėjusi kontrpuolimą ukrainiečiams iš Kursko išstumti
Rusijos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą vakarinėje Kursko srityje, siekdama išstumti įsiveržusius Ukrainos karius, teigiama trečiadienį paskelbtame aukšto Rusijos kariuomenės pareigūno pareiškime.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo išstumtos iš beveik 10 vietovių“, – savo „Telegram“ kanale rašė čečėnų specialiojo dalinio ‚Achmat‘ vadas generolas majoras Aptis Alaudinovas.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame neva matyti, kaip regione į nelaisvę paimami aštuoni ukrainiečių kariai, nors to nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.
A. Alaudinovas taip pat yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų pagrindinio politinio skyriaus vadovo pavaduotojas.
Rugpjūčio pradžioje Ukraina netikėtai įsiveržė į Kursko sritį, užėmė daugiau kaip 1 000 kv. kilometrų ir paėmė į nelaisvę daug rusų karių.
Kyjivas teigė, kad šiuo įsiveržimu buvo siekiama priversti Maskvą atitraukti bent dalį savo karių iš rytų Ukrainos Donecko regiono ir nukreipti juos į Kursko sritį.
Tačiau, pasak karinių apžvalgininkų, Kyjivo tikslas nepasiteisino, nes, nors Rusijos karinė vadovybė išvedė iš Ukrainos kai kuriuos dalinius, kad apsaugotų Kurską, tai vis tiek nesusilpnino pagrindinės Maskvos puolimo ašies.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Ukrainos įsiveržimą, dėl kurio Rusijos teritorija pirmą kartą tapo karo zona, pavadino provokacija. Jis pažadėjo, kad užpuolikai bus išvaryti, ir atsisakė pradėti bet kokias išankstines derybas dėl karo užbaigimo.
15:16 | Naftos kainos krito iki seniai matyto lygio: „Putinas negalės tęsti karo, jeigu nafta kainuos 40 dolerių“
Pasaulinė prekyba nafta, kurios kaina po karo Ukrainoje pradžios buvo pasiekusi savo maksimumą per pastaruosius 14 metų, ženkliai susitraukė. Naftos kaina pasiekė 2021-ųjų lygį, kuomet buvo parduodama po 60-70 dolerių už barelį. D. Trumpo teigimu, naftos kainai pasiekus 40 dolerių už barelį V. Putinas nebeturės iš ko tęsti karo Ukrainoje.
14:28 | Erdogano pareiškimas: parama Ukrainai yra nepajudinama, Krymas turi būti grąžintas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienio pranešime ketvirtajame Krymo platformos vadovų susitikime pabrėžė Turkijos įsipareigojimą palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
„Mūsų parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei yra nepajudinama. Krymo grąžinimas Ukrainai yra tarptautinės teisės reikalavimas“, – pareiškė R. T. Erdoganas vaizdo pranešime.
Jis pabrėžė Turkijos poziciją dėl Krymo, teigdamas, kad jo grąžinimas Ukrainai atitinka tarptautinius teisinius standartus.
R. T. Erdoganas taip pat išreiškė viltį dėl tolesnių veiksmų Krymo totoriams remti, sakydamas: „Tikiu, kad artimiausiu laikotarpiu bus toliau imamasi papildomų veiksmų Krymo totorių turkų teisėms stiprinti“.
Baigdamas savo kalbą R. T. Erdoganas perdavė platesnius Ankaros siekius dėl konflikto sprendimo, pažymėdamas: „Nuoširdžiai norime, kad karas baigtųsi teisinga ir ilgalaike taika, pagrįsta Ukrainos teritoriniu vientisumu, suverenitetu ir nepriklausomybe.“
14:08 | Dnipropetrovsko srityje per raketų ataką žuvo žmogus
Trečiadienį Dnipropetrovsko srities Kamiankos rajone per Rusijos kariuomenės raketų ataką žuvo žmogus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Kamiankos rajonas... Per rusų ataką žuvo žmogus. Yra ir nukentėjusiųjų“, – parašė jis.
13:04 | Peskovas apie svarbų Ukrainai klausimą: „Sprendimas jau tikriausiai priimtas“
Kremlius aštrina toną Kyjive viešint JAV ir Didžiosios Britanijos bei kelių kitų Europos šalių atstovams. Manoma, kad susitikimo su V. Zelenskiu metu JAV paskelbs apie leidimą smogti Rusijos gilumoje esantiems kariniams objektams Vakarų ginkluote.
Anksčiau amerikiečiai griežtai atsiribodavo nuo tokių veiksmų, galimai, dėl nenoro eskaluoti situacijos ir įtraukti Vakarų valstybes į galimą konfliktą su Rusija.
„Greičiausiai, visi šie sprendimai jau priimti. Ir dabar žiniasklaidoje vykdoma tiesiog tokia informacinė kampanija, siekiant formalizuoti jau priimtus sprendimus“, – pareiškė D. Peskovas.
D. Peskovo teigimu, jeigu Vakarai tieks Ukrainai tolimojo nuotolio ginkluotę, kurią ši panaudos Rusijos teritorijoje, Maskvos atsakas „bus atitinkamas“. Tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.
12:00 | Rusai skelbia, kad kažkas puola jų Murmanske esančius aerodromus
Rusijos informacinės priemonės cituoja Murmansko srities (Rusijos šiaurinis regionas) gubernatorių Andrejų Čibisą, kurio teigimu, juos atakuoja nežinomos kilmės dronai. Anot vietos valdžios atstovų, du dronai buvo numušti, dėl kilusios grėsmės uždaromi keli oro uostai.
10:33 | Rusija žada „galingesnių ir naikinamųjų ginklų panaudojimą“ prieš Vakarus
Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad V. Zelesnkis, prašydamas iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos tiekti tolimojo nuotolio ginkluotę, raketas ir kitą įrangą, bei tardamasis su jomis dėl galimybės smogti Rusijos teritorijoje, padarė šias šalis tiesioginėmis karinio konflikto Ukrainoje dalyvėmis.
„Visai tai prives prie to, kad mūsų šalis bus priverstas atsakyti panaudodama galingesnę ir naikinamąją ginkluotę savo piliečių gynybai“, – pareiškė V. Volodinas.
10:05 | Rusijoje du moksleiviai sudegino sraigtasparnį Mi-8
Nojabrske (Rusija) du paaugliai naktį į rugsėjo 11-ąją pateko į vietos aerodromo teritoriją, apliejo degiu skysčiu ten stovėjusį sraigtasparnį Mi-8 ir jį padegė. Berniukai įkliuvo teisėsaugai, nes įvykus sprogimui abu apdegė veidus ir teko kreiptis į medikus.
09:21 | Sabotažas Rusijoje: sprogus užtaisui traukinys nuvažiavo nuo bėgių
Belgorodo srityje (Rusija) rugsėjo 10-osios vakarą įvykdytas sabotažas geležinkelio atkarpoje tarp Volokonovkos ir Novyj Oskol gyvenvietės.
08:53 | Ukrainos pajėgos numušė 20 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 20 rusų atakos dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą atakavo iš viso devyniomis įvairaus tipo raketomis ir 25 „Shahed“ tipo dronais.
08:50 | D. Trumpas per debatus nepasakė, ar nori, kad Ukraina laimėtų
Per debatus su demokrate Kamala Harris buvęs JAV prezidentas ir kandidatas į prezidentus respublikonas Donaldas Trumpas, atsakydamas į pasikartojančius klausimus, ar, jo manymu, Ukrainos pergalė atitiks JAV interesus, vartojo jam būdingą retoriką apie būtinybę derybomis užbaigti karą Ukrainoje.
08:02 | Svarbiausi momentai: Kamala Harris ir Donaldas Trumpas pirmą kartą susitiko debatuose
JAV viceprezidentė Kamala Harris ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas pradėdami pirmuosius savo debatus paspaudė vienas kitam ranką.
07:51 | JAV valstybės sekretorius ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovas atvyksta į Kyjivą
Trečiadienį į Ukrainą su bendru vizitu atvyksta JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
Kaip anksčiau pranešė Valstybės departamentas, jie susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais pareigūnais, kad „aptartų tolesnę paramą Ukrainos gynybai nuo Rusijos agresijos“.
Vizitas rengiamas pasirodžius pranešimams, kad Vašingtonas gali panaikinti apribojimus Kijevui naudoti ilgojo nuotolio JAV raketas, skirtas smogti Rusijos teritorijai.
Dieną prieš tai duotame interviu J. Blinkenas neatmetė tokios galimybės, o vėliau JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino, kad Baltuosiuose rūmuose apie tai buvo kalbama.
„Šiuo metu su tuo dirbame“, – sakė jis žurnalistams, kai buvo tiesiogiai paklaustas, ar panaikins apribojimus smūgiams į Rusijos teritoriją.
07:42 | JAV svarsto suteikti leidimą Ukrainai smogti Rusijos gilumoje – Joe Bidenas
JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad jo administracija „dirba su leidimų Ukrainai smogti į Rusijos gilumą klausimu“.
„Reuters“ rašoma, kad JAV nenoriai tiekia arba išduoda leidimus panaudoti ginkluotę, kuri galėtų atakuoti tikslus Rusijos gilumoje. Vašingtonas nerimauja, kad tokie veiksmai gali sukelti konflikto eskalaciją.
„Kiti Kyjivo sąjungininkai tiekia ginkluotę, tačiau su ribojimais, kur ir kada ji gali būti panaudota Rusijos gilumoje, baiminantis, kad tokie smūgiai gali sukelti kerštą, kuris įtrauks NATO šalis į karą ir išprovokuos branduolinį konfliktą“, – teigiama straipsnyje.
Jau praėjusią savaitę „Reuters“ šaltiniai patvirtino, kad JAV yra arti susitarimo su Ukraina tokios ginkluotės tiekimui, tačiau Kyjivui reiks išlaukti porą mėnesių, nes JAV sprendžia techninius klausimus.
Antradienį pasirodė pranešimai, kad Valstybės departamento vadovas A. Blinkenas rugsėjo 11-ąją vyks į Kyjivą, kur bus oficialiai paskelbta apie duodamą leidimą smogti į Rusijos gilumoje esančius karinius objektus.
nepaisant to, Trampas gavo antrą spyris į savo raukšlėtus pautus kai Taylor Swift pranešė kad ji balsuos už Kamalą, o panelė Taylor įtakingiausia JAV dainininkė
KAM47A 2024!
