A.Navalnas neaiškiomis aplinkybėmis mirė vasarį Arkties kalėjime, ten atlikdamas 19 metų bausmę už vadovavimą „ekstremistinei“ organizacijai. Po jo mirties Rusijos valdžia toliau persekioja Kremliaus kritiko rėmėjus, sąjungininkus ir šeimą – suėmė žurnalistus, nušvietusius jo teismo posėdžius, įtraukė jo žmoną Juliją Navalnają į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą.
Trijų buvusių jo advokatų – Vadimo Kobzevo, Aleksejaus Liptserio ir Igorio Sergunino – teismas ketvirtadienį prasidėjo Vladimiro srities teisme į rytus nuo Maskvos. Jie buvo suimti 2023 m. spalį ir kaltinami dalyvavimu „ekstremistinėje“ organizacijoje, dėl šių kaltinimų gali būti nubausti kalėti šešerius metus.
Pasak tyrėjų, jie perduodavo A. Navalno žinutes bendražygiams ir taip padėjo Kremliaus kritikui iš kalėjimo tęsti neteisėtą politinę veiklą. Pasak A. Navalno komandos, advokatų suėmimas buvo bandymas dar labiau kalėjime izoliuoti A. Navalną, didžiąją laiko dalį praleidusiame vienutėje.
Per ikiteisminį posėdį I. Serguninas prisipažino kaltas, pranešė nepriklausoma žiniasklaida, V. Kobzevas ir A. Liptseris kaltinimus atmetė. Kremlius neigia A. Navalno šalininkų kaltinimus, kad prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nužudyti jį kalėjime. Prieš A. Navalno mirtį Vakarai ir Maskva derėjosi dėl jo išlaisvinimo per kalinių mainus.
2020 m. A. Navalną mėginta nunuodyti. Tyrimą atlikusi A. Navalno komanda ir Vakarų bei Rusijos žiniasklaidos leidiniai susiejo pasikėsinimą su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentais.
Dauguma buvusių A. Navalno sąjungininkų, įskaitant žmoną, pažadėjusią tęsti jo darbą, pabėgo iš Rusijos ir gyvena užsienyje.
