Karas Ukrainoje

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas apžvelgė apie dabartinę Rusijos padėtį ir artimiausius Rusijos ir Ukrainos karo prioritetus. Svarbiausi įvykiai: 23:45 | Ukrainiečiai smogė vietai, kur buvo susitelkę rusų kariai Per dieną Ukrainos pajėgų aviacija smogė į vieną rajoną, kuriame buvo susitelkę rusų kariai, rašo UNIAN. „Per dieną Gynybos pajėgų aviacija smogė į vieną priešo personalo koncentracijos rajoną.

Proukrainietiški programišiai „Blackjack“ įsilaužė į Rusijos valstybinės įmonės, statančios karinius objektus visoje Rusijoje, serverius. Apie tai skelbia „Ukrinform“ šaltiniai. Programišiai pasiekė daugiau kaip 500 Rusijos gynybos ministerijos dokumentų „Ukrainos kibernetiniai kariai iš Vyriausiosios karinių objektų statybos valdybos parsisiuntė daugiau kaip 1,2 TB duomenų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas bendradarbiaus su bet kuriuo JAV prezidento rinkimų nugalėtoju.

Rusų primesta valdžia Kryme paskelbė, kad dėl avarijos Balaklavos šiluminėje elektrinėje dalyje pusiasalio nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo „Ukrainska Pravda“. Informaciją patvirtino rusų statytiniai Sergejus Aksionovas ir Michailas Razvožajevas. Anot M. Razvožajevo, ketvirtadienio vakarą elektrinėje įvyko dujų įrangos klaida, dėl to buvo atjungti su energijos blokai. Krymą Rusija aneksavo 2014-aisiais.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau yra išsirinkęs, kurią kitą šalį puls. Apie tai jis kalbėjo interviu „Augsburger Allgemeine“, rašo UNIAN. Putino akiratyje – Moldova J. Fišerio vertinimu, Moldova jau kurį laiką yra Rusijos režimo lyderio akiratyje. „Jis (V. Putinas – red. past.) jau turi Moldovą savo akiratyje. Esame tik Rusijos karų pradžioje.

Ukrainiečių dronas praskrido virš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidencijos Valdajuje, rašo „Obozrevatel“, remdamasis savo šaltiniais Ukrainos žvalgyboje. Valdajus yra miestas tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Kaip pažymi minėtas leidinys, Valdajus yra itin saugoma zona. Anot šaltinio, Ukrainos pajėgos nuolat dirba tobulindamos dronų technines galimybes, o ukrainiečių specialistai ieško vis daugiau būdų nustatyti Rusijos pažeidžiamumą.

Kyjivą remiančios Vakarų šalys ketvirtadienį per ceremoniją Paryžiuje davė pradžią „artilerijos koalicijai“, sieksiančiai stiprinti su Rusijos agresija kovojančias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Prancūzijos ir JAV vadovaujama 23 šalių koalicija yra vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės, kurią sudaro daugiau kaip 50 Ukrainą remiančių valstybių, dalis. Ketvirtadienio ceremonijai vadovavo prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės turėtų ruoštis pasauliniam karui su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, kuris gali prasidėti po penkerių metų, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.  Pasak jo, „visoms pasaulio demokratinėms valstybėms“ atėjo laikas didinti išlaidas gynybai naujų grėsmių akivaizdoje.  „Taikių dividendų era baigėsi.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos plataus masto karinė intervencija į Ukrainą „išvalė“ Rusijos visuomenę. Karui prasidėjus, tūkstančiai žmonių pabėgo iš Rusijos arba buvo sulaikyti. Rusijai beveik prieš dvejus metus pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskvos pareigūnai ne kartą „išdavikais“ vadino rusus, kurie išvyko iš šalies, kad išvengtų mobilizacijos arba dėl politinių priežasčių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per Ukrainos pusryčius Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai eskaluoja konfliktą. Lenkijos valstybės vadovas pažymėjo, jog jei Rusija užkariaus Ukrainą, tai bus ženklas visam laisvajam pasauliui, kad jis turi ruoštis karui. „Putinas nusprendė padegti pasaulį. Praėjus 30 metų po SSRS žlugimo, esame Rusijos imperializmo atgimimo liudininkai.

Ketvirtadienį Ukrainos saugumo tarnybos paskelbė sulaikiusios studentą, rinkusį ir perdavusį Maskvai informaciją apie objektus, kuriuose saugomos toksiškos medžiagos, kad Rusija galėtų į juos smogti. „SBU kibernetiniai specialistai sulaikė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentą, šnipinėjusį priešui Odesos srityje“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnybos.

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matoma ukrainiečių šarvuočio „Bradley“ kova su rusų naujausiu tanku T-90M „Proryv“. Šis pateko į aršią ukrainiečių ugnį, ekipažas buvo priverstas bėgti. Eksperto teigimu, sėkmingą puolimą garantavo geras Ukrainos šarvuočio ekipažo pasirengimas ir komandinis darbas su dronus valdžiusiais kariais. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuotos mašina M2A2 „Bradley“ visiškai sutaršė naujausią rusų tanką T-90M „Proryv“ (liet.

Karo ekspertas Olehas Ždanovas atsakė į klausimą, ar lakūnai iš šalių-Ukrainos partnerių  gali dalyvauti kare prieš Rusiją, pilotuodami naikintuvus F-16, jei pasirašys sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, praneša UNIAN. „Taip, gali. Pirmiausia jie turi pasitraukti iš savo šalies ginkluotųjų pajėgų, jei jose tarnauja, atvykti čia, jei jų šalis leidžia, ir pasirašyti sutartį. Vėliau – kovoti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pagal savo karinę specialybę.

Ukrainos sostinėje Kyjive du vyrai ir moteris buvo apkaltinti padėjimu šauktiniams gauti melagingas diagnozes, kad vyrai būtų pripažinti netinkami karinei tarnybai ir jiems būtų suteikta galimybė išvykti į užsienį. Kyjivo miesto prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad du vyrai ir moteris buvo pripažinti kaltais dėl pagalbos pašalinti kliūtis neteisėtam šauktinių gabenimui per Ukrainos valstybinę sieną, kurį įvykdė grupė asmenų, iš anksto susitarusi dėl savanaudiškų paskatų.

Ukrainos partneriai turėtų atsisakyti eskalacijos vengimo koncepcijos kovojant su Rusijos agresija, nes dėl jos per dvejus karo metus buvo prarasta daug galimybių. Tai Davose per Ukrainos pusryčius, kuriuos surengė Viktoro Pinčuko fondas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mums nuo pat pirmos (karo) dienos buvo sakoma: „Neeskaluokite“, ir dėl to buvo prarasta labai daug galimybių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, kad JAV stengiasi suteikti Ukrainai viską, ko reikia sėkmingam 2024 m. iššūkių įveikimui užtikrinti. Pasak jo, svarbūs šio proceso elementai yra finansinė parama, aljansas su kitomis šalimis ir vidaus reformos Ukrainoje. Tai jis sakė interviu CNBC Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo respublikonus, kad gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos Ukrainai blokavimas kelia grėsmę laisvajam pasauliui, derybose su Kongreso lyderiais Baltuosiuose rūmuose nepavykus pasiekti proveržio. JAV parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o respublikonai atsisako pritarti J. Bideno prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd.

Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 33 Rusijos paleistų „šahedų“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 18-osios naktį okupantai atakavo 33 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais iš Primorsko-Achtarsko rajono ir Kursko srities (RF), taip pat smogė Charkovo sričiai dviem zenitinėmis valdomosiomis raketomis S-300 iš Belgorodo srities“, – rašoma pranešime.

Estijos valdžios institucijos ieško būdų, kaip uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti šalyje. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad tam reikėtų pakeisti Konstituciją. Šiuo metu visi vyresni nei 16 metų Estijos gyventojai, įskaitant trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės, gali balsuoti savivaldybių rinkimuose.

Vokietijos Bundestagas trečiadienį nepritarė opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rezoliucijos projektui, kuriame raginama perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų „Taurus“. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos parlamento spaudos tarnyba. Surengus vardinį balsavimą, 485 parlamentarai balsavo prieš, 178 – už, trys susilaikė.

Naftos saugyklą Rusijos Leningrado srityje atakavo ukrainiečių pagamintas dronas, pavirtino Ukrainos strateginės pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas. Svarbiausi įvykiai: 23:26 | Belgorodo srityje užsidegė elektros pastotė Po sprogimo Belgorodo srityje užsidegė elektros pastotė, rašo „Ukrinform“. Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, buvo girdėti drono garsai. Vėliau nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad galutinis terminas, iki kurio turi būti patvirtinta JAV pagalba Ukrainai, kad vėlavimas neturėtų įtakos padėčiai mūšio lauke, yra sausio pabaiga, rašo UNIAN. Apie tai D. Kuleba kalbėjo Davose. Kuleba: laiko turime iki sausio pabaigos Jo forume buvo paklausta, kokios pasekmės gresia, jei Kongresas nepatvirtins Joe Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą Ukrainai.

Rusijos pajėgos modernizuoja savo ginkluotę, rašo UNIAN. Anot Ukrainos žvalgybos atstovo Vadimo Skibickio, raketos Ch-101, kurias rusai gamina dabar, skiriasi nuo tų, kurias naudojo 2022 m. „Priešas mokosi, mokosi gana greitai. Pateiksiu pavyzdį: tos pačios sparnuotosios raketos Ch-101 gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo naudojamos 2022 metais. Tai raketos jau su aktyvia elektronikos sistema, su aktyvia apsauga nuo šiluminių gaudyklių emisijos ir taip toliau“, – Davose teigė jis.

Ukrainai jau beveik dvejus metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Vakarų šalių kariuomenės ir politiniai lyderiai turi iš esmės pakeisti pagalbos Kyjivui braižą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango NATO karininkas. NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris Aljanso vadovybės susitikime taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentai dėl karo yra demokratijos baimė tuo metu, kai visame pasaulyje vyksta daug svarbių rinkimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, uždavė jam klausimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Kiek anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad gerai pažįsta tiek V. Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, todėl esą greitai pabaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą. Zelenskis skyrė klausimą Trumpui Klausimą D. Trumpui V. Zelenskis skyrė kalbėdamas Davose.

Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose dėl prorusiškos grupuotės surengtos kibernetinės atakos laikinai buvo sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių. Vyriausybės teigimu, „su Rusija susijusi programišių grupuotė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už ataką, nurodydama kaip motyvą V. Zelenskio dalyvavimą kasmetiniame WEF susitikime prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Ukraina bus vienas iš NATO vadovų susitikimo Vašingtone 2024 metų liepą prioritetų. Tai NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė per Karinio komiteto posėdį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė „Ukrinform“, remdamasi aljanso interneto svetainės informacija. „Šių metų aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone žengsime toliau.

Kinija atmetė Ukrainos prašymą surengti Kinijos premjero Li Qiang ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą Davose, skelbia „Politico“. Leidiniui anonimiškai kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas tai pavadino „nemalonia staigmena“ Kyjivui. „Ukrainos vadovai neslėpė savo noro susitikti su Kinijos pareigūnais, Jermakas minėjo, kad V. Zelenskis gali susitikti su Kinijos premjeru Li Qiangu. Tačiau galiausiai jis norimo susitikimo nesulaukė, o tai buvo smūgis Kyjivui“, – sako šaltinis.

Rusija trečiadienį pranešė, kad per savo ilgojo nuotolio smūgį Ukrainos rytiniame Charkivo mieste taikėsi į prancūzų kovotojų grupę. Ukrainos valdžios institucijų teigimu, per šį smūgį buvo sužeisti keli civiliai gyventojai. „Sausio 16 dienos vakarą Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė tikslų smūgį Charkivo mieste esančiam laikinam užsienio kovotojų, kurių branduolį sudarė prancūzų samdiniai, dislokacijos punktui“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Chersoną, rašo „Ukrinform“. Apšaudymo metu žuvo du vyrai. Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniuose tinkluose paskelbė apie apšaudymo padarinius. Chersono apšaudymas tęsėsi valandą Anot jo, apšaudymas tęsėsi valandą. Dėl apšaudymo užsidegė garažas ir automobilis. Gaisrą greitai užgesino gelbėtojai. Taip pat buvo apgadinti miestiečių namai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad per svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį po dviejų savaičių, pavyks įtikinti Vengriją atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketo.

Švedija neatmeta galimybės suteikti Ukrainai naikintuvų „Gripen“, tačiau tokio sprendimo priėmimas susijęs su karalystės įstojimu į NATO. Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas apie tai kalbėjo trečiadienį Davose vykusioje Viktoro Pinčuko fondo organizuotoje diskusijoje, kuri yra projekto „Nuspręsti savo rytojų“ („Deciding Your Tomorrow“) dalis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį išreiškė abejonių, ar pavyks pasiekti paliaubas Ukrainoje, sakydamas, kad praėjus beveik dvejiems metams po invazijos pradžios Rusija neparodė geranoriškumo.

Vakarų sąjungininkai turi pereiti nuo paramos Ukrainai „tiek, kiek reikės“ prie strategijos „iki jos pergalės kare su Rusija“. Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, praneša portalas „rbc.ua“. „Visi tie balsai, kurie teigia, kad turbūt turėtume pradėti kažkokį procesą, derybas ar diskusijas, kažkodėl  negirdi, ką sako Putinas. O Putinas sako, kad yra pasirengęs kariauti šį karą iki galo", – pažymėjo Latvijos valstybės vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja, kad Kremliaus nedomina derybos su Kyjivu ir kad karo tikslas išlieka tas pats – visiška Ukrainos ir Vakarų kapituliacija.  Sausio 16 d. susitikime su Rusijos savivaldybių vadovais V. Putinas pareiškė, kad „Ukrainos valstybingumui bus suduotas nepataisomas smūgis“, jei dabartinė padėtis fronte nesikeis. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos. Paramą Ukrainai jis antradienį aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu. O. Scholzo spaudos tarnyba sakė, kad per šį pokalbį aptarta parama su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai bei situacija Viduriniuose Rytuose. Pasak O. Scholzo, abu politikai sutarė, kad nori ir toliau teikti finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.

 Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas, Rusijos didelio masto karui tęsiantis jau beveik dvejus metus. „2024-aisiais, žinoma, prioritetas yra išmesti Rusiją iš dangaus. Kadangi tas, kas kontroliuoja dangų, nulems, kada ir kaip šis karas baigsis“, – sakė D. Kuleba, kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje.

„Ukrainos egzistavimas yra mirtinai pavojingas jos gyventojams. Nėra skirtumo, kas jai vadovautų – karas pasikartotų bet kokiu atveju, jeigu Ukrainos valstybė išliks“, – pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Anksčiau aukščiausi Rusijos vadovai vengdavo tokių kategoriškų pareiškimų, nors Vakaruose jau seniai buvo kalbama, jog tikrieji Kremliaus ketinimai – visiška Ukrainos okupacija.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pradėjo vizitą Davose susitikimu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, antradienio vakarą socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Pranešime sakoma, kad jiedu kalbėjosi apie NATO rytinio flango stiprinimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ir NATO viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje Vilniuje sprendimų įgyvendinimą.

Rusija gali verbuoti baltarusius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tai Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas. Šią savaitę Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Baltarusijos kariai ruošiasi vykti į Rusiją mokytis. Jiems patikėta perimti karo Ukrainoje patirtį. „Ši tendencija nėra labai maloni. Nesakau, kad jie iš karto bus mesti į karą, bet toks perkėlimas man asmeniškai kelia nerimą.

Amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy`is Snyderis mano, kad Rusijos tikslas – sumažinti Ukrainos gyventojų skaičių, padaryti šalį „kuo mažiau ukrainietišką“ ir išblaškyti ukrainiečius po pasaulį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, antradienį Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė, kad jiedu aptarė, kokios paramos reikia Ukrainai, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos. Lenkijos prezidentas taip pat pareiškė, kad NATO turėtų siekti visateisės Ukrainos narystės Aljanse.

Prancūzija pristatys su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai naują tolimojo nuotolio raketų partiją – maždaug 40 sparnuotųjų SCALP, taip pat šimtus bombų, antradienį sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. Spaudos konferencijoje jis kalbėjo, kad Europos prioritetas privalo būti „neleisti Rusijai laimėti“, ir paskelbė, kad vasarį vėl apsilankys Ukrainos sostinėje. „Leisti Rusijai laimėti reikštų sutikti, kad tarptautinė teisė nėra gerbiama“, – sakė jis.

Per rusų raketų ataką Charkive sužeista 17 žmonių, dviejų nukentėjusiųjų būklė sunki. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu dėl Rusijos smūgių Charkivo centrui yra 17 sužeistųjų“, – parašė jis. Pasak pareigūno, dviejų moterų būklė sunki. Anksčiau srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad okupantai rusai smogė Charkivui dviem raketomis.

Jei Ukraina nebegaus JAV paramos, jai gresia pralaimėti karą, pareiškė ukrainiečių deputatė Oleksandra Ustinova. Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Rusai vėl smogė Charkivo sričiai Rusijos kariai smogė Charkivo srities miestui, žuvo moteris, dar vienas žmogus buvo sužeistas, rašo „Ukrinform“. „Okupantai du kartus smogė Čuhuive. Preliminariai padaryta žala švietimo įstaigai.

Per naktinį Odesos srities puolimą Ukrainos gynėjai sunaikino 11 priešo smogiamųjų dronų. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Naktį priešas atakavo pietinius regionus „Shahed-131/136“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos daliniai dirbo beveik 3 valandas. Po vieną droną sunaikinta Mykolajivo ir Kirovohrado srityse. Pagrindinės priešo pastangos buvo sutelktos Odesos puolimui.

Po susitikimo su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad remia Vengrijos kolegos „teisėtą“ kovą prieš Europos Sąjungos biudžeto pakeitimus, kuriais siekiama skirti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai.

Gruodį vetavęs 50 mlrd. eurų pagalbos Kyjivui paketą, antradienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė norą padėti Ukrainai,  su sąlyga, kad pagalba būtų teikiama ne Europos Sąjungos biudžeto lėšomis. Sustojusias derybas dėl pagalbos paketo Ukrainai ES planuoja pratęsti vasario 1 d. įvyksiančiame neeiliniame viršūnių susitikime.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neva labai greitai išspręstų Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai jis kalbėjo po pirminių respublikonų rinkimų Ajovoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Trumpas teigia, kad prie derybų stalo susodintų ir Putiną, ir Zelenskį D. Trumpas tikino, kad jam esą į dialogą pavyktų įtraukti tiek Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tiek Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, kuriuos abu jis teigė „labai gerai pažįstantis“. „Mes su V. Putinu labai ...