Karas Ukrainoje

Saugumas Rytuose labai priklauso nuo to, kaip klostysis situacija Rusijos kare prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo „Ukrinform“. Apie tai jis antradienį kalbėjo Davose. „Transatlantinis regionas susiduria su pasaulinėmis grėsmėmis. Saugumas nebėra regioninis klausimas, jis yra globalus. Taigi tai, kas vyksta Azijoje, svarbu Europai, ir atvirkščiai“, – sako J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Aljanso šalys tęs paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Pagalba Ukrainai yra investicija į mūsų pačių saugumą“, – pabrėžė jis antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. „Turime tiesiog remti Ukrainą – o Rusija kažkada supras, kad moka per didelę kainą ir pritars teisingai taikai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. NATO valstybės esą turi padaryti viską, ką gali, kad kaina Rusijai didėtų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti. Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė įnirtingas ir brangiai kainuojančias kovas, tačiau per pastaruosius metus fronto linija iš esmės nepasikeitė. „Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase.

Rusijai nepavyksta pasiekti savo strateginių tikslų Ukrainoje, kuriai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, sunaikinti pusę Rusijos karinio potencialo, susigrąžinti pusę okupuotų teritorijų ir atnaujinti jūrų laivybą grūdams gabenti. Taip antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės jos užgrobtų teritorijų“, – sakė U. von der Leyen.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitikęs su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo ilgalaikę amerikiečių paramą Ukrainai, nepaisant ginčo JAV Kongrese dėl naujo finansavimo patvirtinimo. „Esame pasiryžę išlaikyti savo paramą Ukrainai ir labai glaudžiai dirbame su Kongresu, kad [...] tai padarytume. Žinau, kad mūsų kolegos Europoje padarys tą patį“, – sakė A. Blinkenas V. Zelenskiui, jiems susitikus Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Davoso kurorte.

Ukrainos valdžia paragino daugiau kaip dviejų dešimčių kaimų, esančių netoli fronto linijos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, gyventojus evakuotis, Maskvai stiprinant puolimą regione. Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgos užėmė dideles Charkivo regiono dalis. Nors ukrainiečiams pavyko atsikovoti dalį gyvenviečių, rusai toliau stengiasi užimti regioną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turi užtikrinti stabilią finansinę paramą Kyjivui, kilus abejonėms dėl naujų Jungtinių Valstijų ir ES pagalbos paketų. „Ukraina gali nugalėti šiame kare. Tačiau mes turime ir toliau stiprinti jų pasipriešinimą“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė ji. „Ukrainiečiams reikia nuspėjamo finansavimo 2024 metais ir vėliau.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau mėgins užimti Avdijivką, bet iki šiol Rusija pasiekė labai nedaug teritorinių laimėjimų ir patyrė didelių technikos ir kareivių nuostolių, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Praėjusią savaitę nei Rusijos, nei Ukrainos kariai reikšmingų laimėjimų nepasiekė.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė akivaizdžiai sumažino savo aktyvumą kairiajame Dnipro krante ir ryžosi tik vienam šturmui. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos Pietų gynybos pajėgomis. Kaip pažymima, Pietų gynybos pajėgų atsakomybės zonoje raketų ir artilerijos daliniai tęsia maksimaliai efektyvią tokiomis oro sąlygomis kontrbaterinę kovą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Davose susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jis informavo Aljanso vadovą apie masines Rusijos atakas ir pabrėžė, kaip svarbu stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą. Tai antradienį pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad V. Zelenskis padėkojo NATO generaliniam sekretoriui už nuolatinę Aljanso paramą ginantis nuo Rusijos invazijos.

Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Mieriņa atvyko į Ukrainą su vizitu. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. D. Mieriņą pasitiko ir su pirmuoju oficialiu vizitu į Ukrainą pasveikino Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk. „Šis vizitas dar labiau sustiprins draugišką mūsų šalių ir parlamentų aljansą“, – pareiškė O. Kondratiuk.

Davose vyksiančiame susitikime Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui iš JAV bus pasiųsta žinia, kad metas pereiti prie gynybos, skelbiama žiniasklaidoje. „Bloomberg“ apžvalgininko Andreso Klutho straipsnyje akcentuojama, kad tokia šokiruojanti situacija reiškia Vakarų pagalbos išdavystę.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 520 vaikų, dar 1 193 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba. „2024 metų sausio 16 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 713 vaikų - 520 žuvo ir daugiau kaip 1 193 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Buvusio NATO sausumos pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso teigimu, visos kalbos apie taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos yra juokingos, nes Kremlius ir toliau laikosi karinės linijos. Kartu verta nepamiršti, kad Rusijos prezidentas jau nebe jaunas, o tai kelia Maskvai papildomų įtampų. Artėja antrosios visiško karo Ukrainoje metinės, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina jo nutraukti.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 110 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 16 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 372 090 kareivių.

Šveicarija pirmadienį sutiko patenkinti ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą surengti pasaulio lyderių susitikimą dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo nepakviečiant į jį Maskvos. Prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą Davose V. Zelenskis pirmadienį Berne surengė derybas su Šveicarijos prezidente Viola Amherd.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba perspėjo, kad laikas, per kurį JAV Kongresas turėtų susitarti dėl pagalbos Ukrainai finansavimo, jau beveik baigėsi, tačiau pareiškė, kad net ir be Vakarų paramos Ukraina jokiomis aplinkybėmis nepasiduos, praneša UNIAN.

Rusijos kariuomenė antradienio vakarą raketomis vėl smogė Charkivui. Kol kas pranešama, kad sužeista 17 žmonių. Svarbiausi įvykiai: 23:55 | Naujausia informacija apie smūgį Charkivui Rusams raketomis smogus Charkivui, sužeista mažiausiai 17 žmonių, dviejų iš jų būklė sunki, rašo „Ukrinform“. 12 žmonių hospitalizuota. Raketomis Charkivui rusai smogė antradienio vakarą.

Naktį į antradienį Rusijos mieste Voroneže griaudėjo garsūs sprogimai, internete skelbiama daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti blyksniai danguje, praneša UNIAN. Gautomis žiniomis, mieste įvesta nepaprastoji padėtis. Apie 1 val. 20 min. vietos laiku „Telegram“ kanalai pranešė, kad Šilovo mikrorajone, miesto centre ir Kominterno rajone girdėti sprogimai. Taip pat buvo rašoma apie sprogimą netoli oro uosto, tačiau vėliau šis įrašas buvo ištrintas. Iš viso mieste nugriaudėjo mažiausiai 15 sprogimų.

Sausio 14 d. vakare Ukrainos kariai virš Azovo jūros sunaikino Rusijos lėktuvą A-50. Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, šiuo metu Rusijai liko tik aštuoni tokie lėktuvai. „A-50 buvo numuštas ir sprogo. Il-22 buvo smarkiai apgadintas, bet, mūsų apgailestavimui, jis sugebėjo avariniu būdu nusileisti Anapoje“, – „Financial Times“ nurodė K. Budanovas. Straipsnyje pažymima, kad modernūs stebėjimo lėktuvai Rusijai yra labai svarbūs koordinuojant antžemines operacijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Šveicarijos surengti pasaulio lyderių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo – tačiau nekviečiant Maskvos. V. Zelenskis kalbėjosi su Šveicarijos prezidente Viola Amherd, viešėdamas Berne prieš kelionę į Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) kasmetinį susitikimą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

Pataikymas į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros neabejotinai turės pasekmių būsimoms okupantų atakoms, sako Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, tai gali atitolinti būsimas rusų atakas. „Mes fiksuojame dviejų vienetų numušimą, tai yra dviejų aviacijos vienetų atėmimas iš priešo. Be to, ne paprastų vienetų, o tų, kuriuose buvo dislokuoti priešo vadavietės.

Tiesioginis NATO konfliktas su Rusija yra gerokai arčiau nei dauguma žmonių mano, perspėjo Oslo universiteto mokslininkas Fabianas Hoffmannas, rašo „Sky news“. „Esame daug arčiau karo su Rusija, nei dauguma žmonių įsivaizduoja“, – sako jis. Mokslininkas: Vakarai turi dvejus–trejus metus Mokslininko įsitikinimu, Vakarai „geriausiu atveju“ turi dvejus–trejus metus atgrasymo priemonėms sukurti.

JAV padės Ukrainos gyvensenos stebėsenos ekspertams dar profesionaliau aptikti savo turtą deklaruoti privalantiems asmenims priklausančius nepagrįstus turtus, įskaitant turtą užsienio šalyse, kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“ sakė Nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovas Oleksandras Novikovas. „Dar viena unikali NKKA naudojama procedūra – valstybės tarnautojų gyvensenos stebėjimas.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigia, kad legaliai Estijoje šiuo metu gyvenantys šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai vyrai nebus išsiunčiami į Ukrainą mobilizacijai, pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. Duodama interviu ukrainiečių leidiniui „The Kyiv Indepedent“ K. Kallas pripažino, kad šį klausimą aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu per pastarojo vizitą Taline praėjusią savaitę, tačiau atmetė galimybę išsiųsti Estijoje legaliai gyvenančius ukrainiečius vyrus.

Į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą įtraukta beveik 50 bendrovių, dauguma jų – iš Kinijos, kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“ pasakė Nacionalinės kovos su korupcija agentūros (NKKA) vadovas Oleksandras Novikovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko darbo vizito į Šveicariją. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad jo metu susitiks su kitų šalių lyderiais bei dalyvaus Davoso forume. Berne planuojamas V. Zelenskio susitikimas su abiejų Šveicarijos parlamento rūmų vadovais, partijų ir frakcijų lyderiais bei prezidente Viola Amherd. Jis sakė ketinąs šveicarams padėkoti „už principingą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Labai tikėtina, kad 500 tūkst. į Rusijos ginkluotąsias pajėgas 2023 m. pritrauktų žmonių skaičius yra gerokai išpūstas, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Sausio 11 d. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad 2023 m. į Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas įstojo 500 tūkst.

Vakarų šalys turėtų perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms visus ginklus, reikalingus visoms Rusijos okupuotoms teritorijoms išlaisvinti. Pirmiausia Kyjivui reikia parūpinti tolimojo nuotolio raketų. Tokį raginimą Vakarams išsakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Kyiv Independent“. Jos nuomone, tai vienintelė galimybė duoti atkirtį šaliai agresorei.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad 2024 metais joms reikės 4,2 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti ir padėti milijonams pabėgėlių, kurie pabėgo iš karo draskomos šalies. „Šimtai tūkstančių vaikų gyvena karo fronto linijose esančiose bendruomenėse, jie yra įbauginti, traumuoti, o jų pagrindiniai poreikiai nepatenkinti“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso pareiškime.

Vokietijos kariuomenė parengė karo su Rusija pratybų scenarijų tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirtų pralaimėjimą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu. „Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių.

Rusijos Federacijos Krasnodaro krašte tarp Pavlovskajos ir Atamanskajos kaimų sausio 13 dieną buvo rastos tikriausiai rusiškos raketos Ch-101 dalys. Saugumo sumetimais eismas šioje kelio atkarpoje laikinai sustabdytas, agentūrai „RIA Novosti“ pranešė regiono operatyvinis štabas. Kaip vietos gyventojai sakė vietos leidiniui „Ostorožno, novosti“, pats objektas tikriausiai nukrito naktį, o ryte vietos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas iš įvykio vietos.

Sausio 14 d. vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto deputatas Jurijus Mysiaginas. „Apie 21.00 val. ukrainiečių daliniai apšaudė du Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgų orlaivius – lėktuvą A-50 DRLO ir bombonešį Il-22, kurie buvo virš Azovo jūros vandenų“, – skelbia J. Mysiaginas.

Sausio 14-osios vakarą danguje virš Azovo jūros Ukrainos kariai numušė Rusijos tolimojo radiolokacinio stebėjimo ir valdymo lėktuvą A-50 ir pamušė bombonešį IL-22M. Tai pranešė leidinys „zn.ua“, remdamasis Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotoju Jurijumi Misiaginu, ir portalas „rbc.

Ukrainos pajėgos šalies rytuose dar gali nustebinti okupantus, nepaisant to, kad daugiausia dėmesio skiria gynybai, pareiškė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Svarbiausi įvykiai: 23:43 | Didžioji Britanija iki šiol apmokė daugiau kaip 60 000 Ukrainos karių Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Didžioji Britanija apmokė daugiau kaip 60 000 ukrainiečių karių. Šį skaičių britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas nurodė pirmadienį savo kalboje Londone.

Rusijos pajėgos, tikėtina, toliau eksperimentuoja ir adaptuoja raketų ir dronų smūgių kompleksus prieš Ukrainą, siekdamos prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turėtų apsilankyti Šveicarijoje, pranešė jo biuras, Ukrainai, artėjant antrosioms karo metinėms, stengiantis užsitikrinti stabilią sąjungininkų paramą. „Prezidentas V. Zelenskis vizitą Šveicarijos Konfederacijoje pradės sausio 15 dieną“, – pranešė prezidentūra V. Zelenskis „susitiks su abiejų parlamento rūmų vadovais, partijų lyderiais ir Šveicarijos prezidentu, dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume“ Davose.

Rusijos oro pajėgos per ataką Rytų Ukrainoje sunaikino grūdų sandėlį, sekmadienį teigiama oficialiuose Ukrainos pranešimuose. Pastatas Vovčanske buvo subombarduotas per antskrydį ir faktiškai sugriautas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė policijos atstovas Serhijus Bolvinovas. Netoli sienos su Rusija esančiame mieste per naktinį išpuolį taip pat buvo sugriautas grūdų perdirbimo pastatas, rašė S. Bolvinovas. „Laimei, aukų nebuvo“, – pridūrė jis.

Mariupolio, kur ukrainiečiai kariai kovojo už savo gimtąjį kraštą, apgulties metu buvo visiškai sunaikinta infrastruktūra. Dėl nesiliaujančios artilerijos, tankų ugnies ir oro atakų žuvo civiliai gyventojai, nes rusai šaudė be atrankos, neskirdami karinių ir civilių teritorijų. Įsakymas pasiduoti reiškė Mariupolio gynybos nutraukimą ir nuginklavimą, kurį ir įvykdė ukrainiečiai kariai.

Naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir jo kolegė iš Vokietijos sekmadienį pareiškė, kad, praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, jie ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės. „Mes visiškai sutariame... kad turime remti ukrainiečius tiek, kiek reikės“, – bendroje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos ministras Stephane‘as Sejourne‘as.

Aukščiausio lygio patarėjai užsienio reikalų klausimais iš daugiau nei 80 Vakarų šalių ir Ukrainos sekmadienį susitiko tartis kaip į priekį pajudinti Volodymyro Zelenskio taikos formulę, turinčią baigti Rusijos karą prieš Ukrainą, nors Šveicarija pripažino, kad iki pasirengimo įtraukti į taikos derybas Rusiją dar toli.

Rusijos karas Ukrainoje, pasak britų žvalgybos, atsiliepia ir Rusijos sveikatos sistemai. Labai tikėtina, kad rusų civiliai gyventojai jaučia karo padarinius sveikatos sistemai jų šalyje, sakoma sekmadienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtoje reguliarioje žvalgybos ataskaitoje. Rusų žiniasklaida praneša, kad gyventojai visoje šalyje susiduria su sunkumais gauti medicinines paslaugas ligoninėse, rašo ministerija. Taip pat trūksta medikamentų, pavyzdžiui, antibiotikų.

Oleksandras Ivancovas yra vienas iš dviejų „Azovstal“ gynėjų, kuriems pavyko išvengti Rusijos kalinimo baisumų, apie tai jis parašė knygą. Nelaisvėje vis dar laikoma apie 2 000 ukrainiečių. Praėjusiais metais per sprogimą Olenivkos belaisvių stovykloje netoli okupuoto Donecko buvo susprogdinta ir nužudyta 50 žmonių, tarp jų ir vienas O. Ivancovo draugas. Tie, kurie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, pasakoja apie rusų sargybinių kankinimus, badą ir prievartą.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 840 okupantų rusų. Iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 14 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 370 000 kareivių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Po beveik dvejus metus trukusio intensyvaus konflikto tiek Rusijai, tiek Ukrainai baigiasi karinė amunicija. Be didelės ir ilgalaikės Vakarų karinės paramos Ukrainą galiausiai gali užklupti gerokai stipresnė Rusijos ginkluotė, aiškina karo analitikas Seanas Bellas.

Švedija ir Suomija praėjusiais metais pateikė paraiškas įstoti į NATO, reaguodamos į Rusijos karą prieš Ukrainą. Suomija jau tapo Vakarų gynybos Aljanso nare. Tačiau Turkija kartu su Vengrija pasinaudojo savo veto teise ir atmetė Švedijos paraišką, taip užkirsdama kelią Skandinavijos šaliai prisijungti. Šios savaitės pradžioje, po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsisakė prieštaravimo.

Naują kontrpuolimą Ukraina pradės tik tuomet, kai galės įveikti Rusijos pranašumą padangėje ir turės pakankamai tam reikalingos ginkluotės. Iki tol turėtų vykti tik toks pat taktinis pozicinis karas, koks ir dabar, Rusijai žūtbūt stengiantis pralaužti Ukrainos frontą. Tai Rygoje surengtoje specialioje spaudos konferencijoje sakė vizitą šią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje surengęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Bendra Danijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra apie 3 mlrd. dolerių, praneša Ukrainos ūkio ministerija. Taip teigė ūkio viceministrė Nadiia Bihun per susitikimą su Danijos delegacija, vadovaujama vystomojo bendradarbiavimo ministro ir pasaulinės klimato politikos ministro Dano Jorgenseno, praneša „Ukrinform“. „Vertiname Danijos pastangas remti mūsų šalį priešinantis visapusei Rusijos invazijai.

Ukraina skuba plėsti karinį bendradarbiavimą su didžiausiais Europos partneriais. Šiandien Kyjive viešintis naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras žada Ukrainoje statyti karinės įrangos gamyklas. O vakar pas Zelenskį atvykęs britų premjeras pasirašė istorinį įsipareigojimą ateinantį dešimtmetį remti Ukrainą ginklais ir pinigais kovoje prieš Rusiją. Tuo metu Maskva naktį paleido į Ukrainą beveik keturiasdešimt raketų. Ukrainiečiams jų pavyksta numušti vis mažiau.