„Ukraina gali nugalėti šiame kare. Tačiau mes turime ir toliau stiprinti jų pasipriešinimą“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė ji.
„Ukrainiečiams reikia nuspėjamo finansavimo 2024 metais ir vėliau. Jiems reikia pakankamo ir nuolatinio ginklų tiekimo, kad galėtų apginti Ukrainą ir susigrąžinti jiems priklausančią teritoriją“, – kalbėjo U. von der Leyen.
Vasario 1 dieną ES vadovai surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bandys įveikti Vengrijos veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai per ateinančius ketverius metus.
Kyjivui labai reikia šių lėšų, kad galėtų paremti savo ekonomiką ir užtikrinti paslaugų veikimą, artėjant antrosioms Rusijos pradėto karo metinėms.
Budapeštas – artimiausias Maskvos sąjungininkas 27 valstybių narių bloke – yra davęs suprasti, kad galėtų sutikti su pagalba, jei kasmet jam būtų suteikta galimybė vetuoti tolesnius mokėjimus.
ES pareigūnai teigia, kad jei nepavyks įtikinti Vengrijos, kitos 26 valstybės narės ieškos galimybių skirti pinigų ne iš ES biudžeto, tačiau tai greičiausiai bus daroma trumpesniam laikotarpiui.
Diskusijos Europoje vyksta tuo metu, kai kitai didelei Ukrainos rėmėjai – Jungtinėms Valstijoms – sunkiai sekasi patvirtinti 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą, nes tam priešinasi Kongreso respublikonai.
Nepaisant susirūpinimo dėl finansavimo, o Ukrainai sunkiai sekantis pasiekti proveržį mūšio lauke, U. von der Leyen sakė, kad Rusija vis dar „nepasiekia savo strateginių tikslų“.
„Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės užgrobtų teritorijų. Ukraina išstūmė Rusijos Juodosios jūros laivyną“, – sakė ji.
„Rusijos nesėkmė taip pat yra ekonominė. Sankcijos atskyrė jos ekonomiką nuo modernių technologijų ir inovacijų. Dabar ji yra priklausoma nuo Kinijos“, – kalbėjo EK vadovė.
