Karas Ukrainoje

Ukrainos partizanai fiksuoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų judėjimą laikinai okupuoto Sevastopolio įlankose ir pakrantės akvatorijoje. Tai rodo, kad okupantai sunerimę dėl galimų raketų smūgių. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų agentai nuolat stebi Rusijos karinių jūrų pajėgų Juodosios jūros laivyną, registruodami jo laivų judėjimą pakrantės rajonuose ir įvairiose Sevastopolio įlankose.

Kremlius ketina laikinai okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose įrengti sąvartynus, kurie aptarnaus Rusijos regionus, praneša UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, priešas planuoja įrengti šešis tokius sąvartynus Luhansko srityje, o dar tris – Donecko srityje. Į juos ketinama vežti šiukšles ne tik iš laikinai okupuotų teritorijų, bet ir iš Rostovo, Belgorodo ir Voronežo sričių.

Laikinai okupuotame Mariupolyje šeštadienį griaudėjo sprogimai, buvo smogta rusų kareivinėms. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Linksmybių padariniai Mariupolyje. Preliminariais duomenimis, smogta okupantų kareivinėms Kalmiuso rajone. Visai gali būti, kad į jas pataikė pačių rusų oro gynybos priemonių nuolaužos“, – parašė P. Andriuščenka.

Sausio 13-ąją rusai smogė Ukrainai, naudodami sparnuotąsias, aerobalistines, balistines, aviacines, zenitines valdomąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Sunaikintos aštuonios sparnuotosios raketos. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Ukrainos oro pajėgos, bendradarbiaudamos su Gynybos pajėgų oro gynyba, sunaikino septynias sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555/Ch-55 ir vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-59“, – sakoma pranešime.

Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 40 raketų ir dronų, šeštadienį paskelbė ukrainiečių oro pajėgos, nurodydamos, kad sunaikino aštuonias rusų raketas. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakoms prieš Ukrainą panaudojo iš viso 40 priemonių, įskaitant įvairias raketas ir tris dronus. Atakoms panaudota sparnuotųjų, balistinių, priešlėktuvinių, hipergarsinių raketų.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai ir, tikriausiai, nesibaigs net 2025 metais.  Apie tai Rumunijos televizijai „Digi24“ kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.    Pervertino Ukrainos kontrpuolimą Duodamas interviu jis pažymėjo, kad „galbūt buvome pernelyg kupini entuziazmo ir optimizmo Ukrainos kontrpuolimo pradžioje praėjusį pavasarį“. Tuo pačiu M. Geoana paragino ruoštis užsitęsusiam karui.

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos susiduria su problemomis dėl raketų. Apie tai kalba Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, skelbia UNIAN.   Apie tai jis kalbėjo komentuodamas Vokietijos televizijos kanalo „Welt“ informaciją, kad Rusija 2024 metais tariamai gali pasiekti 200 raketų per mėnesį gamybos tempą.

Ukrainoje per savaitę dėl rusų veiksmų nukentėjo 14 vaikų, iš jų penki žuvo. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „2024 metų sausio 5-12 d. d., nusikaltimai vaikams: žuvo – 520 (+5 per savaitę), sužeistas 1191 (+9 per savaitę)“, – sakoma pranešime.

Rusijai dėl senstančios visuomenės ir karo Ukrainoje trūksta darbuotojų, todėl į Rusiją iš Kenijos persikels dirbti 10 tūkst. Žmonių, skelbia „The Moscow Times“.  Apie tai socialiniamed tinkle „X“ paskelbė Kenijos Valstybės rūmų atstovas Husseinas Mohamedas.  Jis nepatikslino, kokiose srityse Rusijoje dirbs kenijiečiai. H. Mohamedas taip pat skelbė, kad be Rusijos Kenija savo piliečius siųs dirbti į Vokietiją, Izraelį, Serbiją, Saudo Arabiją.

Čekijos moksleivis vyko į Ukrainą kariauti su agresoriais, tačiau nepasiekė kelionės tikslo, kadangi buvo sulaikytas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai pranešė leidinys „Novinky“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Sulaikė pasienyje Ketvirtadienį Lenkijos pasieniečiai sulaikė 15-metį vaikiną iš Ostravos, vykusį kariauti į Ukrainą, ir tai įvyko, kai moksleivis jau buvo kirtęs Lenkijos ir Ukrainos sieną. Apie incidentą informavo Lenkijos pareigūnai.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas sako, kad Rusijai nepakanka pajėgų, kad galėtų efektyviai šturmuoti Charkivo sritį iš Belgorodo, praneša UNIAN.   Pasak jo, Kupjansko kryptimi fiksuojamas Rusijos puolimų mažėjimas, tačiau okupantai šia kryptimi toliau kaupia pajėgas.   Kaip teigia O. Sinehubovas, grėsmė iš Belgorodo srities yra minimali, o okupantai tik imituoja veiklą, bandydami nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, kad Kyjivo atakos Rusijos aneksuotame Kryme sustiprės, ir pridūrė, jog Maskvos ekonomika, nepaisant sankcijų, pasirodė stebėtinai atspari. „2023 m. įvyko pirmieji ukrainiečių įsiveržimai į laikinai okupuotą Krymą, – prancūzų dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas. – Ir tai tik pradžia“. Ukraina taip pat ne kartą puolė Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje Krymo pusiasalyje.

Vilniuje viešinti Europos Parlamento (EP) vadovė Roberta Metsola sako, kad Europos Sąjungai sutarti dėl tolesnės paramos Ukrainai nebus lengva, tačiau tą padaryti būtina. Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką. Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

Rusijos okupacinės kariuomenės vadovybė nepasiekė tikslų, kuriuos ji buvo užsibrėžusi pastaraisiais mėnesiais. Rusijos kariuomenės puolimas nesėkmingas. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. „Sakyčiau, kad Rusijos kariuomenės puolimas patiria nesėkmių.

Praėjusią parą kairiajame Dnipro krante Chersono srityje užfiksuotos trys priešo atakos – keturis kartus mažiau nei ankstesnėmis dienomis, kai priešas bandydavo pulti po 10–12 kartų per dieną. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė pulkininkė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. Pareigūnė pažymėjo, kad kairiajame Dnipro krante vykstanti kontrbaterinė kova yra gana efektyvi.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (VŽV)  pranešimus, kad esą Rusija gali pulti Charkivą, laiko priešo informacine-psichologine operacija.

Nepaisant to, kad Rusijoje trūksta alternatyvios informacijos, vis tiek prarandamas tikėjimas vieninteliu ir tvirtu lyderiu, tikina Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Michaila Podoliakas. Interviu Ukrainos televizijai „24 Kanal“ jis atkreipė dėmesį į tai, kad tarp rusų vis mažiau vienybės ir lojalumo. Problemos dėl šildymo miestuose, pačių rusų apšaudytas Voronežas, sprogimai Kalugoje, Belgorode ir kituose regionuose prisideda prie pasitikėjimo Rusijos valdžia mažėjimo.

Žurnalistai iššifravo Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio naujo megztinio paslaptį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vizito Estijoje metu, nusiuntė slaptą žinutę Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, skelbia ukrainiečių portalas „Unian“. Kaip teigiama vokiškame laikraštyje BILD, V. Zelenskis į susitikimą su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas atvyko vilkėdamas megztinį su koordinatėmis 48.3794° ir 31.1656°. Subtili žinutė Putinui Tai Ukrainos Kirovohrado sritie...

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį lankosi Kyjive. Socialiniame tinkle „X“ R. Sunakas parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“ Jis pasidalijo savo nuotrauka iš Ukrainos sostinės, o ukrainiečių žiniasklaida dalijasi vaizdais, kuriuose jis matomas belipantis iš traukinio.

Izraelis penktadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pareiškė, kad kariaudamas Gazos Ruože nesiekia sunaikinti palestiniečių tautos. „Veikdamas Gazoje Izraelis siekia ne sunaikinti tautą, o apsaugoti tautą, savo tautą, kuri yra puolama įvairiais frontais“, – TTT sakė vyriausiasis teisininkas Talis Beckeris.

Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai atstatyti, kadangi kiekviena šalis įžvelgia daugybę šio klausimo niuansų, kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Rygoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs. JAV Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos, konfiskavimo klausimas intensyviai sprendžiamas jau kurį laiką. Tačiau Europos Sąjungoje tokios geros pažangos nepasiekta.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį lankysis Kyjive, pranešė jo biuras.  Skelbiama, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) šiems finansiniams metams. Išplatintame pranešime teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus ši suma padidėjo 200 mln. svarų sterlingų ir turėtų užtikrinti didžiausią kada nors prisiimtą įsipareigojimą tiekti dronus.

 Latvijos sostinėje ketvirtadienį apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ten, kur yra Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, nėra ekonomikos augimo, prarandama nacionalinė tapatybė ir žūsta tūkstančiai žmonių. Spaudos konferencijoje paklaustas, kas bus, jei „ateis rusai“, V. Zelenskis pareiškė, kad atsakant į šį klausimą yra tik vienas pavyzdys – Ukraina. „Rusija „atėjo“ į Krymą ir jį aneksavo.

Vakarų partneriai perdavė Ukrainos gynybos pajėgoms tolimojo nuotolio ginklų, apie kuriuos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negali kalbėti atvirai. Tačiau, pasitelkdama šiuos ginklus, Ukraina pajėgė sunaikinti daug Rusijos Federacijos orlaivių.  Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė sausio 11 d. per susitikimą su Baltijos šalių žiniasklaidos atstovais. „Partneriai perdavė mums keletą tolimojo nuotolio ginklų. Nesakysiu, kokius, bet partneriai supras.

Anot tremtyje veikiančios Mariupolio miesto tarybos, rusų okupantai mėgina užsitikrinti laikinai okupuotų teritorijų gyventojų paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kovą įvyksiančiuose rinkimuose, siuntinėdami jiems trumpąsias žinutes, kuriose už V. Putiną balsuosiantiems žadami maisto paketai.

Rusijai naudojant Šiaurės Korėjos raketas kare prieš Ukrainą gali padėti Vakarams daugiau suprasti apie Pchenjano raketų programą, sako Tarptautinio strateginių studijų instituto mokslininkas Fabianas Hinzas.

Novotroicko (Orenburgo sritis, Rusija) teismas skyrė 45-erių Marinai Tarbajevai 30 tūkst. rublių (309 eurų) baudą dėl žinutės susirašinėjimų programėlėje „WhatsApp“. Moteris buvo nubausta, nes atsisakė paremti Rusijos kariuomenę pinigais ir tėvų diskusijoje parašė „Šlovė Ukrainai!“, praneša „Mediazona“. „Kalbant apie lėšų rinkimą, visa šeima pasisako prieš šią specialiąją operaciją! Mes esame už Ukrainą. Šlovė Ukrainai.

Rusai okupuotoje Chersono srities teritorijoje sugalvojo naują ir cinišką būdą, kaip priversti gyventojus išsiimti rusiškus pasus. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, cituodama Nacionalinio pasipriešinimo centrą. Pažymima, kad okupantai leidžia lengvatinėmis sąlygomis įsigyti anglų tik tiems gyventojams, kurie turi rusiškus pasus.  „Taigi Rusijos paso neturintys ukrainiečiai, kurie negali patys nusipirkti kuro, yra pasmerkti šaltai mirčiai“, – rašoma pareiškime.

Dažnėjant apšaudymams Rusijos pasienio mieste Belgorode, vietos valdžia nusprendė viešojo transporto stoteles ir kitus pastatus įtvirtinti smėlio maišais ir betono blokais. Vietos „Telegram“ kanaluose skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti, kad Belgorode siekiant apsaugoti viešojo transporto stoteles, statomi įtvirtinimai. Evakavo 300 žmonių Rusija dėl Kyjivo smūgių evakavo apie 300 netoli Ukrainos sienos esančio Belgorodo gyventojų, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.

Šimtai gedinčiųjų, nešini gėlėmis bei mėlynos ir geltonos spalvos vėliavomis, ketvirtadienį susirinko Kyjive žvarbiame šaltyje atsisveikinti su fronte žuvusiu gerbiamu Ukrainos poetu ir kariu. 33 metų Maksymas Kryvcovas dėl plonų ūsų kariuomenėje buvo žinomas kaip Dali, žinia apie jo žūtį sekmadienį sukėlė sielvartą visoje šalyje.

NATO narės Turkija, Bulgarija ir Rumunija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl Juodosios jūros išminavimo siekiant užtikrinti saugius vandenis tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Beveik prieš dvejus metus, invazijos pradžioje, Rusijos karinis jūrų laivynas užminavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Nuo to laiko kai kurios minos buvo išplautos į trijų susitarimą pasirašiusių šalių vandenis, keldamos pavojų laivybai ir apsunkindamos Ukrainos pastangas pralaužti Rusijos karinio laivyno blokadą.

Fronto linijoje ties Avdijivka rusai šaudo į savo sužeistus kariškius, o Ukrainos gynybos pajėgos jau žino ir fiksuoja, kas tai daro, kad šią informaciją būtų galima panaudoti baudžiamosiose bylose. Apie tai pranešė 59-osios pėstininkų brigados karininkas Sergejus Cechockis, informavęs apie padėtį fronto linijoje ties Avdijivka, skelbia UNIAN. „Būna atvejų, kai jie nušauna savo sužeistuosius. Jie patys nusišauna. Yra sulaikytų. Mes tiksliai žinome, kas ir kaip.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausioji dukra Marija Voroncova apibūdino kare Ukrainoje civilius ciniškai žudančią Rusiją kaip „į žmogų orientuotą“ valstybę, praneša „The Moscow Times“.   Anot leidinio, V. Putinas niekada viešai nepripažino M. Voroncovos ir jos jaunesniosios sesers Katerinos Tichonovos kaip savo dukterų, o Kremlius jų gyvenimo detales laikė griežtai saugoma paslaptimi.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pagrasino Ukrainai panaudoti branduolinį ginklą, jei šalis, kuri ginasi nuo teroristinės valstybės agresijos, bandys atakuoti raketų paleidimo įrenginius Rusijos Federacijos teritorijoje Vakarų perduotomis ilgojo nuotolio raketomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog kalbant apie šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečių grįžimą iš užsienio tai nebūtinai reiškia, kad jie būtų pašaukti į kariuomenę, tačiau svarbu, kad jie dirbtų ir mokėtų mokesčius Ukrainoje ir tokiu būdu paremtų šalies kariuomenę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šio mėnesio pabaigoje planuojamas ukrainiečių diplomatijos vadovo ir jo kolegos iš Vengrijos susitikimas.

Kremlius gali atnaujinti pastangas panaudoti Uždniestrę, kad sukurtų nestabilumą Moldovoje ir pakenktų Ukrainos grūdų eksportui palei vakarinę Juodosios jūros pakrantę, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Sausio 10 d. „Reuters“ pranešė, kad 2023 m. per Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uostą buvo išvežta 36 mln. metrinių tonų grūdų. Tai rekordinis skaičius. 40 proc. šių tiekimų buvo grūdai iš Ukrainos.

Pastaruoju metu Rusijos pajėgos per agresyvias, tačiau nebūtinai sėkmingas atakas kare Ukrainoje praranda kur kas daugiau tankų, nei galėtų leisti net optimistiškiausias pramonės scenarijus. Visa tai reiškia, kad rusams gali pritrūkti tankų, daro išvadą „Forbes“. „Kai kuriais skaičiavimais, Rusijos ginkluotosios pajėgos į karą Ukrainoje 2022 m. vasarį įsitraukė turėdamos 2 987 tankus.

Tarptautinis karo tyrimų institutas (ISW) pranešė, kad Kremlius naudoja mitus apie Antrąjį pasaulinį karą, sovietų kovą prieš nacistinę Vokietiją palygindamas su nieko neišprovokuota Rusijos invazija Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo, kad bet kokios „pertraukos“ Ukrainai besiginant nuo rusų invazijos tik padėtų Maskvai persiginkluoti ir „mus sutriuškinti“. „Duokite Rusijos Federacijai 2–3 metus ir ji mus paprasčiausiai sutriuškins. Negalime taip rizikuoti... Jokių pertraukų Rusijos naudai nebus“, – viešėdamas Estijoje kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori užpulti NATO, greičiausiai jis gali atakuoti Estiją, mano diplomatas, buvęs Ukrainos ambasadorius JAV Valerijus Čalis.  „Mano nuomone, V. Putinas iš tikrųjų nori tai padaryti, kad parodytų NATO nesugebėjimą greitai reaguoti“, – aiškino jis savo pareiškimą Ukrainos kanalo „Espresso“ eteryje.  Pirmas taikinys gali būti Estija Jis pabrėžė, kad NATO tik dabar pradėjo keisti atgrasymo strategiją į prevencijos strategiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankosi Estijoje, kur susitiks su prezidentu Alaru Kariu, parlamento pirmininku Lauri Hussaru ir ministre pirmininke Kaja Kallas bei pasakys kalbą parlamente.  Susitikimuose bus aptartas būsimas pasipriešinimas Rusijos agresijos karui ir būtina ilgalaikė, nuolatinė ir veiksminga parama Ukrainai, sakoma Estijos prezidento kanceliarijos pranešime spaudai.

Ukraina gali tikėtis papildomos NATO valstybių paramos besitęsiančioje gynybinėje kovoje prieš Rusiją. NATO ir Ukrainos Tarybos susitikime Briuselyje trečiadienį daug sąjungininkų pateikė planus dėl tolesnių pajėgumų skyrimo, vakare pranešė Aljansas. Esą kalbama apie milijardų eurų vertės paramą. Kas pažadėta konkrečiai, kol kas neaišku. Tačiau NATO nurodė, kad, pavyzdžiui, Ukrainai bus perduota daugiau pro gynybos sistemų.

Tęstinis karas prieš Ukrainą aiškiai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos. Priešingai, jis siekia „sunaikinti“ besiginančią šalį, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, praneša „Ukrinform“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10,2 tūkst. civilių Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 10 200 civilių, o daugiau kaip 19 300 buvo sužeisti.

Trečiadienio vakarą Charkive, šiaurės rytų Ukrainoje, per Rusijos raketų ataką buvo smogta viešbučiui ir sužeista 11 žmonių, įskaitant žurnalistus, pranešė vietos valdžios institucijos. „Dvi raketos pataikė į viešbutį Charkivo centre. Ten nebuvo jokių kariškių. Tačiau ten buvo 30  civilių, iš kurių 11 sužeisti“, – „Telegram“ paskelbė miesto meras Ihoris Terechovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad diena, kuomet karas Ukrainoje baigsis, ne visiems tautiečiams bus tik pozityvi. „Aš nemanau, kad visiems mums Ukrainoje ši diena vienoda. Kadaise kalbėjau apie tai, labai daug kas daug ką prarado: kai kas artimuosius, kiti – save, kiti – profesiją. Taigi visiems tai bus skirtinga, kai kuriems tai bus pergalės diena, o kitiems tiesiog ilgai laukta diena“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Zelenskis.

Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene. Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.

Kyjive rastos negyvos buvusi Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoja Olha Kolinko ir jos duktė. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė leidinys „Večirnij Kyiv“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, 71 metų moteris daug metų sunkiai sirgo ir neišeidavo iš namų. Ja rūpinosi duktė Jaroslava. Ji irgi buvo rasta negyva kaimyniniame bute, kuris taip pat priklausė šeimai. „Ukrinform“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad gautų daugiau informacijos.

Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože turi įtakos Vakarų šalių pagalbai Ukrainai ginklais. Be to, jis taip pat trukdo suvokti Rusijos ir Ukrainos karą. Tokią nuomonę interviu Turkijos žiniasklaidai išsakė Ukrainos ambasadorius šioje šalyje Vasylis Bodnaras, praneša UNIAN. „Tarptautinė žiniasklaida sutelkė dėmesį šia kryptimi (į karą tarp Izraelio ir „Hamas“), todėl atsirado manančių, kad karas Ukrainoje jau baigėsi“, – pareiškė diplomatas.