Karas Ukrainoje

Pirmadienį Didžioji Britanija atnaujino kelionių patarimus ir leido būtinas keliones į Vakarų Ukrainos regionus. Prieš tai, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Didžioji Britanija perspėjo piliečius nekeliauti į visą Ukrainą. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vyriausybė atnaujino kelionių į Ukrainą patarimus, pasikeitus rizikos vertinimui keturiuose vakariniuose šalies regionuose.

Beryslave, Chersono srityje, Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu apšaudė motociklininką, jis žuvo, „Telegram“ kanale pranešė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Beryslave rusai panaudojo droną ir numetė sprogstamąjį įtaisą ant gyventojo“, – sakoma pranešime. Motociklu važiavęs vyras buvo mirtinai sužeistas, šiuo metu mėginama nustatyti aukos tapatybę.

Pranešama, kad fronto linijoje kare Ukrainoje įsiveisė žiurkių ir pelių, kurios platina ligą, nuo kurios kariai vemia ir kraujuoja iš akių, tai paralyžiuoja jų kovinį pajėgumą ir atkuria siaubingas sąlygas, kurios kankino karius ir Pirmojo pasaulinio karo metu. Ukrainos valstybės tarnautoja, pasivadinusi šaukiniu „Kira“, prisiminė, kaip praėjusį rudenį jos batalioną, kovojantį pietinėje Zaporižios srityje, užklupo „pelių epidemija“, skelbia CNN.

Rusijoje pagal straipsnį „už RF armijos diskreditavimą“ ketinama konfiskuoti butus ir kitą turtą, praneša UNIAN. Atitinkamą pasiūlymą įstatymų leidybos lygiu pirmadienį pateikė Valstybės Dūma. Omenyje turimas Rusijos baudžiamojo kodekso pataisų projektas „dėl turto konfiskavimo“. Rusijos žiniasklaida pažymi, kad visas įstatymo projekto tekstas dar nepaskelbtas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino rinkimų kampanijos darbuotojai pirmadienį pristatė dešimtis dėžių su pasirašytomis peticijomis už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose. Beveik neabejojama, kad nuo 2000-ųjų valdantis V. Putinas kovą bus perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai. Nors yra glaudžiai susijęs su dominuojančia partija „Vieningoji Rusija“, jis dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį viešėdamas Kyjive pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos karas yra gėrio kova su blogiu. „Nesigėdiju šių skambių žodžių: būtent čia, Ukrainoje, eina pasaulio frontas tarp gėrio ir blogio“, – sakė D. Tuskas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kai Rusijos kariuomenė traukėsi iš Černihivo srities, jie apšaudė vietinį Kjinkos kaimą. Du sviediniai įskriejo į namą, kuriame su mama ir seneliu gyveno penkiolikmetė Diana Šyrai. Sprogimo padariniai buvo katastrofiški – mergaitė neteko namų, mylimo gyvūnėlio ir mamos. Portale „war.ukraine.ua“ teigiama, jog įvykus sprogimui visa šeima krito ant žemės. Mergaitė greit susitvardė: tvarstė senelio koją ir spaudė žaizdą ant mamos kaktos.

Per pastarąsias dvi dienas Rusijos kariuomenei pavyko pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą Avdijivkoje, Rytų Ukrainoje, tvirtina bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas. Jis teigia, kad Rusijos pajėgos prasiveržė į priekį keliomis gatvėmis. „Yra mūsų oficialių analitikų pranešimas, kad Rusijos kariai bando įžengti į Avdijivką“, – S. Zgurecas sakė Ukrainos kanalui „Espresso“, rašo UNIAN. Jis pažymėjo, kad padėtis šiame Rytų Ukrainos mieste yra itin sudėtinga.

Ukrainoje nukauti trys aukšto rango Rusijos kariuomenės karininkai, įskaitant vieno iš batalionų vado pavaduotoją, skelbiama UNIAN. Žūties aplinkybės nėra skelbiamos, Rusijos kariuomenės atstovai informacijos apie žuvusius karininkus dažniausiai neskelbia.

Lenkų premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį atvyko vizito į Kyjivą, skelbia jo kanceliarija. Jos pranešime socialiniame tinkle „X“ skelbiama, kad D. Tuskas „pradeda vizitą Kyjive, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir premjeru Denysu Šmyhaliu“. Prie šio pranešimo taip pat pridėta nuotrauka, kurioje Lenkijos premjeras nufotografuotas prie traukinio.

Maskvos bus paprašyta pirmadienį Jungtinėse Tautose paaiškinti, kas nutiko tūkstančiams ukrainiečių vaikų, prievarta išsiųstų į Rusiją nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. JT Vaiko teisių komitetas (CRC) – 18 nepriklausomų ekspertų – atlikdamas eilinį patikrinimą dvi dienas aiškinsis Rusijos veiksmus. Ilgas komitetui susirūpinimą keliančių dalykų sąrašas Maskvai buvo nusiųstas pirmąjį 2023-iųjų pusmetį.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino visus aštuonis rusų paleistus dronus. Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad dronai „Shahed-136/131“ buvo paleisti iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono. Visi dronai buvo sunaikinti; oro gynyba veikė Ukrainos Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse. Pranešimų apie krintančių nuolaužų padarytą žalą kol kas nebuvo.

Vokietijos vyriausybė, pranešdama apie gynybos biudžeto didinimą ir karinės pagalbos Kyjivui teikimą, apgaudinėja NATO partnerius, Ukrainą ir savo rinkėjus. Apie tai praneša Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“ (DW). „Vokietijos ginkluotųjų pajėgų esminės reformos, vadinamosios Zeitenwende (vok. posūkio taškas), planai vėl buvo apriboti. Federaliniame 2024 m. biudžete vyriausybė vos pasieks NATO išlaidų tikslus“, – praneša DW.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijoje galėjo atsidurti sankcionuojamos dvigubos paskirties įrangos, surinktos Kaune – 60 krovinių, vandens valymo technologijų už beveik 62 mln. eurų, pirmadienį paskelbė LRT tyrimų skyrius. „Įranga išgabenta pasitelkus tarpinius pirkėjus Estijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje.

Okupantai laikinai okupuotose teritorijose skambinėja vietos gyventojams, kad atliktų „apklausą“ dėl dalyvavimo Rusijos prezidento rinkimuose, platformoje „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas. „LOT gyventojai sulaukia Rusijos operatorių skambučių su „apklausomis“. Klausiama, ar respondentai dalyvaus rinkimuose ir ar jie „gerai gyvena“. Atsakydami, mūsiškiai siunčia juos į... blokuojamų numerių sąrašus ir laukia deokupacijos“, – rašė I. Fedorovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šalies parlamentui pateiks įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės. Tuo metu ukrainiečių oro pajėgų vadovybės atstovas užsiminė, kad kariuomenės dronai gali pasiekti Rusijos gilumą. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Pareigūnas: Ukrainos policininkai nevaikščios ir nedalins šaukimų Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskis pareiškė, kad šaukimų dalijimas piliečiams nepriklauso jo žinybos funkcijoms.

Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną, apgadino namus ir sukėlė gaisrą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime informavo Dniepropetrovsko srities karinės administracijos atstovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“. „Nikopolio rajonui tai buvo sunki diena. Rusai jį tris kartus apšaudė iš sunkiosios artilerijos. Jie septynis kartus atakavo dronais-kamikadzėmis. Smogė rajono centrui ir Myrovo bendruomenei.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra didžiausia ginklų tiekėja Rusijai, sekmadienį paskelbtame interviu britų leidiniui „Financial Times“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas. Pasak K. Budanovo, Šiaurės Korėja perdavė Rusijai didelį kiekį artilerijos šaudmenų. „Tai leido Rusijai šiek tiek atsikvėpti, – sakė jis . – Be (Šiaurės Korėjos) pagalbos situacija būtų buvusi katastrofiška.“ Tačiau Rusija nenorėdavo pasikliauti išorės pagalba.

Duodamas interviu naujienų kanalui „Channel 4 News“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė šiuo metu nematantis būtinybės mobilizuoti 500 000 žmonių. „Kol kas nesu gavęs pakankamai aiškių duomenų, kurie leistų man pasakyti, kad būtina mobilizuoti pusę milijono“, – pasakė jis. V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad pinigai tokiam dideliam kiekiui žmonių mobilizuoti būtų gauti ne iš užsienio partnerių, bet būtų skirti iš Ukrainos valstybinio biudžeto.

Rusų kariuomenė intensyvino puolimą visoje fronto linijoje, patirdama dar daugiau nuostolių. Apie tai socialiniame tinkle „X“ skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. 2024 m. sausio 19 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, jog, lyginant su praėjusia diena, fronto linijoje stebimas 27 proc. intensyvesnis rusų puolimas – iš viso įvykdytas 81 antskrydis ir suduoti 45 smūgiai naudojant raketų paleidimo sistemas.

Rusijos Tulos mieste sekmadienio naktį buvo smogta gamyklai, kur surenkami zenitinių raketų kompleksai „Pancir“, remdamasis šaltiniu specialiosiose tarnybose pranešė ukrainiečių portalas „RBK-Ukrajina“. Atakos padariniai tikslinami, sakė šaltinis. Jis teigė, kad gamyklai smūgį suplanavo ir įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Tula yra už maždaug 200 km į pietus nuo Maskvos.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) šeštadienį pareiškė, kad kaimyninė Ukraina nėra suvereni valstybė ir kad ją visiškai kontroliuoja JAV. Populistas premjeras, nepritariantis tam, kad Rusijos užpultai kaimynei būtų teikiama karinė pagalba, taip pat tam, kad Rusijai būtų taikomos sankcijos, pakartojo nepalaikantis Ukrainos siekio įstoti į NATO. „Ukraina nėra nepriklausoma ir suvereni šalis, – visuomeniniam transliuotojui RTVS sakė R. Fico.

Juodojoje jūroje vis dar yra dislokuoti aštuoni rusų karo laivai, vienas iš jų – raketnešis, praneša Ukrainos karinio jūrų laivyno vadovybė. „Juodojoje jūroje yra dislokuoti aštuoni priešo karo laivai, vienas iš jų yra ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti aštuonių raketų salvę, be to, po laivą yra dislokuota Azovo ir Juodojoje jūrose“, – nurodoma pranešime.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 21 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 376 030 rusų okupantų, iš jų 760 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie 72 kovinius susidūrimus su Rusijos įsibrovėliais. Tai pagal naujausią Generalinio štabo atnaujintą informaciją praneša „Ukrinform“. Pasak kariuomenės, daugiau nei 35 namų ūkiai ir kita civilinė infrastruktūra buvo apgadinti priešo išpuolių. Voluinės ir Polisijos kryptimis nėra esminių situacijos pokyčių. Siverščinos ir Slobožanščinos kryptimis priešas toliau vykdo sabotažo ir žvalgybos veiklą, smogdamas apgyvendintoms vietovėms iš savo teritorijos.

Šiuo metu Ukraina su savo užsienio partneriais rengia daugybę dvišalių susitarimų dėl saugumo įsipareigojimų. Taip teigiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimesi į tautą, praneša „Ukrinform“. „Jau rengiuosi susitikimams ateinančią savaitę – mūsų planuojamiems tarptautiniams renginiams. Jie bus susiję su santykiais su partneriais Europoje, Europos Sąjungoje. Bus daugiau veiklos. Jie taip pat susiję su saugumo įsipareigojimais Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva jam kelia nerimą, o D. Trumpo pareiškimą, esą jis galėtų per 24 valandas sustabdyti Ukrainos karą su Rusija, pavadino labai pavojingu.

Rusijos kariai apšaudo Chersono miestą iš kairiojo Dniepro upės kranto. Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, teigia „Ukrinform“. "Rusijos kariuomenė puola Chersoną iš laikinai užimto kairiojo kranto! Miesto Dniprovskio rajone girdisi sprogimai", – paskelbė jis. Jis paragino vietos gyventojus nelikti lauke ir keltis į saugesnes vietas. Kaip pranešama, rusams apšaudžius Huliajpolę Zaporižios srityje buvo sužalotas žmogus.

Rusija tikisi, kad pergalė prieš Ukrainą padės jai atgauti buvusių Sovietų Sąjungos respublikų kontrolę. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai kalbama Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU) vadovo Oleksandro Lytvynenkos autoriniame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas leidinyje „The Economist“ ir tarnybos tinklalapyje.

Šūviai, mirtys ir karas negąsdina Aslano Mohammedo Očerchadžijevo – kario iš Čečėnijos, kuris prieš Rusiją kovoja ne pirmą kartą. Noras kovoti už Ukrainą yra taip pat vedamas siekio išvaduoti savo namus nuo Kremliaus priespaudos. Aslanas neabejoja – Ukrainos pergalė yra ir Čečėnijos, ir Europos pergalė. Ant stalo priešais Aslaną guli krūvos popierinių kavos puodelių ir skardinių su arabiškomis etiketėmis.

Dėl Rusijos režimo lyderių beprotybės dabar visos pasaulio šalys išgyvena netikrumo ir pavojaus laikotarpį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, pasaulis yra įsibaiminęs, kad ateityje gali kilti daugiau karų. Apie tai jis kalbėjo penktadienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius. „Dabar dėl Rusijos vadovų beprotybės visoms pasaulio tautoms dabar yra neapibrėžtumo ir pavojaus laikotarpis.

Aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga iki šių metų pabaigos bus pajėgi pagaminti bent 1,3 mln. šovinių, blokui stengiantis apginkluoti Ukrainą ir papildyti savo atsargas. Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) teigė, kad prioritetas yra užtikrinti, jog dauguma Europos įmonių pagamintų sviedinių keliautų į Ukrainą, kuri jau beveik dvejus metus kovoja su Rusijos invazija.

Ukrainos kariuomenė pereina prie aktyvios gynybos ir viena iš galimų priežasčių yra ta, kad Rusija gali rengti naują didelį puolimą 2024 m. vasarą. Apie tai skelbia „Financial Times“, rašo „Ukrainska Pravda“. FT: Ukraina perėjo prie aktyvios gynybos Straipsnyje nurodoma, kad Ukraina perėjo prie „aktyvios gynybos“ taktikos, apie kurią neseniai kalbėjo Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Ukraina ieško tarpininkų, kad galėtų apsikeisti belaisviais su Rusija. Be kita ko, tai susiję su „Azovstal“ gynėjų išlaisvinimu. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vakariniu kreipimusi. Valstybės vadovas prisiminė, kad šiandien, sausio 19 d., jis telefonu kalbėjosi su Jungtinių Arabų Emyratų prezidentu šeichu Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu. Ukrainos prezidentas padėkojo JAE už tarpininkavimą išlaisvinant į nelaisvę paimtus karius.

Rusijos specialiosios tarnybos per socialinius tinklus gauna ne mažiau kaip 60 proc. žvalgybinių duomenų. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu. „Šiandien ne mažiau kaip 60 proc. žvalgybinių duomenų priešo specialiosios tarnybos gauna per socialinius tinklus.

Karas Ukrainoje tęsis dar mažiausiai dvejus metus, net jei JAV po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose visiškai nutrauktų paramą Kyjivui, rašo CNN, remdamiesi JAV žvalgybos duomenimis ir JAV politikų nuomonėmis. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad sustabdys karą Ukrainoje pirmąją savo sugrįžimo į Baltuosius rūmus dieną.

Ukraina siūlo Europos kompanijoms laikyti šalies dujų saugyklose iki 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė penktadienį per ministrų kabineto posėdį, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymėjo vyriausybės vadovas, Ukrainos dujų saugyklos padeda Europai užkirsti kelią energetinei krizei ir reikšmingam dujų kainų augimui šildymo sezono metu. „Mes saugome 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, priklausančių užsienio kompanijoms.

Briuselis kitą mėnesį, minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ketina įvesti naujų sankcijų Rusijai, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos pareigūnas. Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų. Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.

Prieš Kremliaus vykdomą mobilizaciją karui Ukrainoje protestavusiam ir naujokų verbavimo pareigūną pašovusiam rusui penktadienį skirta 19 metų kalėjimo bausmė. Po to, kai 2022 m. rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas kariauti Ukrainoje papildomai pašaukė daugiau nei 300 000 vyrų, Rusijoje kilo išpuolių prieš verbavimo centrus banga.

Karas Ukrainoje virto „strategine aklaviete“ ir 2024-ieji ukrainiečiams „greičiausiai bus labai sunkūs metai“, pareiškė „Sky News“ karinis analitikas Simonas Digginsas. Anot jo, akivaizdu, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas „nepavyko“. Tačiau, kaip pastebi analitikas, „neaišku“, ar Rusija ketina pradėti kitą puolimą.

Iš rytinių ir pietinių Ukrainos regionų pavogtos archeologinės vertybės, kurios buvo sulaikytos Estijos Luhamos sienos perėjimo punkte, antradienį per ceremoniją Estijos istorijos muziejuje bus sugrąžintos Ukrainai. Vertybes estų kultūros ministrė Heidy Purga (Heidi Purga) oficialiai perduos Ukrainos ambasadoriui Maksymui Kononenkai. Renginiu taip pat bus atidaryta atgautų daiktų paroda „Pavogti lobiai. Auksas iš Ukrainos“, veiksianti sausio 24–28 dienomis.

Rusijos teismas pranešė, kad penktadienį daugiau nei aštuonerius metus kalėti nuteistas 61 m. amžiaus buvęs oro linijų lakūnas, kuriam buvo pareikšti kaltinimai neva planavus įstoti į Ukrainos kariuomenę.

Už atakos, sukėlusios gaisrą naftos saugykloje Rusijos vakarinėje Briansko srityje, stovi Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių saugumo šaltinis. Jis patvirtino Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad ši drono ataka buvo specialios operacijos dalis. Operaciją įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, sakė šaltinis, bet plačiau nekomentavo.

 Rusijos kariuomenė sparčiai tobulina dronų technologijų panaudojimą fronte ir netrukus gali „negatyviai paveikti“ Ukrainos radioelektroninės kovos galimybes, įsitikinusi Ukrainos aerožvalgybos palaikymo centro vadovė Marija Berlinskaja.   Specialistė pažymi, kad Rusija jau pradėjo „automatizuoti“ dronų valdymą, o tai reiškia, kad ateityje dronų operatoriaus reikšmė karinės operacijos metu vis mažės.

Rusija turi patirti strateginį pralaimėjimą, nes užpuldama Ukrainą ji sukėlė pavojų visos Europos saugumui, Pasaulio ekonomikos forume Davose per diskusiją „Rusija: kas toliau?“ sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu. „Kalba eina ne tik apie Ukrainą. Tai susiję su Europos saugumu. Rusija turi strategiškai pralaimėti Ukrainoje. Jei taip neatsitiks, ji gali nesustoti prie Ukrainos sienos“, – sakė L. Odobescu.

Ukrainos pasirengimas 2024 m. naudoti F-16 naikintuvus, pasak užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, vyksta pagal planą. „Pilotai ruošiasi. Inžinieriai ruošiasi. Infrastruktūra ruošiama“, – sakė D. Kuleba ketvirtadienį Ukrainos televizijos žinių laidoje. Visos šalys, pažadėjusios perduoti Kyjivui naikintuvus, esą vykdo savo įsipareigojimus. „Manau, kad šiais metais pasieksime pirmųjų F-16 oro pergalių Ukrainoje“, – kalbėjo ministras.

Ukrainos atstovas Europos Sąjungoje Vsevolodas Čensovas prognozuoja, jog Vengrija vasario 1-ąją vyksiančiame ES vadovų susitikime ir vėl bandys blokuoti ekonominę pagalbą Ukrainai. Tačiau ES turi net tris galimybes apeiti V. Orbano veto, pažymi diplomatas. Interviu „Forbes Ukraina“ V. Čensovas paaiškino, kad vienas iš tokių būdų numato atskiro fondo Ukrainai įkūrimą – atskiro, tačiau ES biudžeto rėmuose. Antrasis būdas – tai nebiudžetinis fondas, kur ES šalys pervestų savo indėlius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėjo dėl Ukrainos karo išplitimo. „Beveik kasdien girdime grasinimus iš Kremliaus – pastaruoju metu jie vėl nukreipti prieš mūsų draugus Baltijos šalyse“, – sakė politikas vokiečių leidiniui „Tagesspiegel“. „Taigi negalime atmesti, kad Vladimiras Putinas vieną dieną užpuls net NATO šalį“, – pabrėžė jis. Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas.

Rytų Ukrainoje, Avdijivkos kryptimi, ukrainiečių gynėjai aktyviai naikina rusų šarvuotąją techniką, kurią šie naudoja pėstininkams paremti. Konkrečiai šia kryptimi per tris dienas rusų ginkluotosios pajėgos neteko 41 vieneto šarvuotosios technikos. Naujausioje JAV Karo studijų instituto analitikų pranešime pažymima, kad Rusijos pajėgos pastaruoju atliko patvirtiną žygį į pietvakarius nuo Avdijivkos.