Ukrainos valstybės tarnautoja, pasivadinusi šaukiniu „Kira“, prisiminė, kaip praėjusį rudenį jos batalioną, kovojantį pietinėje Zaporižios srityje, užklupo „pelių epidemija“, skelbia CNN.
Išbandė viską
„Įsivaizduokite, kad einate miegoti, o naktis prasideda nuo pelės, kuri įlenda į kelnes ar megztinį, apgraužia pirštų galiukus arba įkanda į ranką. Jūs miegate dvi ar tris valandas, priklausomai nuo to, kaip jums pasisekė“, – CNN pasakojo Kira.
Pelės įsiveisė iš dalies dėl sezonų kaitos ir pelių poravimosi ciklo, tačiau tai taip pat rodo, kad karas tapo statiškas, kai Ukrainos kontrpuolimą iš esmės atrėmė smarkiai sustiprinta Rusijos gynyba. Dar vienos atšiaurios žiemos metu pelės maitinasi palei beveik 1 000 km ilgio fronto liniją, skleisdamos ligas ir ieškodamos maisto bei šilumos.
Kira sakė, kad išbandė viską, kad atsikratytų pelių savo bunkeriuose: barstė nuodus, purškė amoniaką, net meldėsi.
„Turėjome katę vardu Busia, iš pradžių ji taip pat padėdavo ir valgydavo peles. Tačiau vėliau jų buvo tiek daug, kad ji atsisakė. Katė gali pagauti vieną ar dvi peles, bet jei jų yra 70, tai nerealu“.
🇺🇦 #Ukraine 📍 #Donetsk
— Journalite (@journaIite) April 2, 2024
📸 Ukrainian soldiers and their cat in a trench in Donetsk front.
Having cat is a national tradition of Slavic nations. These cats also clear trenches from rats by hunting down. Otherwise thousands of rats would invade all trenches and spread… pic.twitter.com/CA78VnSDwh
Žiurkės net pagalvėse
Vaizdo įrašai, kuriais socialiniuose tinkluose dalijosi ukrainiečių ir rusų kariai, rodė, kokio masto užkratas yra fronto linijose. Matoma, kaip pelės ir žiurkės laksto po lovomis, kuprinėse, elektros generatoriuose, paltų kišenėse ir pagalvių užvalkaluose.
Ukrainos karinė žvalgyba gruodį pranešė, kad daugelyje Rusijos dalinių aplink Kupjanską Charkivo srityje kilo „pelių karštligė“, dėl kurios Maskva jau kelis mėnesius bando pareikšti pretenzijas. Pranešime teigiama, kad pelės šią ligą žmonėms perduoda „įkvėpus pelių išmatų dulkių arba su maistu prarijus pelių išmatų“.
CNN nepavyko nepriklausomai patikrinti pranešimo, tačiau, pasak Ukrainos kariuomenės, šiurpūs ligos simptomai yra karščiavimas, bėrimas, žemas kraujospūdis, kraujosruvos akyse, vėmimas ir, kadangi liga pažeidžia inkstus, stiprūs nugaros skausmai ir šlapinimosi sutrikimai.
Žiurkės judriausios naktį
Ukrainos gynybos žvalgyba teigė, kad dėl to „pelių karštinė“ gerokai sumažino Rusijos karių kovinį pajėgumą“. Ji nenurodė, ar Ukrainos kariai buvo panašiai paveikti.
Ukrainos valdžios institucijos neįvardijo konkrečios ligos, kuria sirgo Rusijos kariai, tačiau yra nemažai ligų, susijusių su gyvenimu šalia graužikų. Jos pasižymi panašiais simptomais, įskaitant tuliaremiją, leptospirozę ir hantavirusą.
Pranešimas priminė Pirmojo pasaulinio karo laikus, kai dėl pūvančių atliekų ir lavonų sankaupų sparčiai dauginosi „tranšėjinės žiurkės“. Žiurkės yra naktinės ir dažnai būna judriausios, kai kariai bando ilsėtis, sukeldamos didžiulį stresą.
Žiurkių populiacija išaugo
Anglų poetas Robertas Gravesas, kovojęs tranšėjose, savo atsiminimuose prisiminė, kaip žiurkės „atkeliavo iš kanalo, maitinosi gausiais lavonais ir nepaprastai dauginosi“. Atvykęs naujas karininkas pirmąją naktį „išgirdo šūkavimus, pašvietė žibintuvėliu į lovą ir ant antklodės rado dvi žiurkes, besivaržančias dėl nupjautos rankos“.
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai konfliktas buvo sustojęs, žiurkių populiacija išaugo. Baiminamasi, kad Rusijos karas Ukrainoje padarė tą patį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas praėjusių metų pabaigoje leidiniui „The Economist“ sakė: „Kaip ir Pirmajame pasauliniame kare, mes pasiekėme tokį technologijų lygį, kad atsidūrėme aklavietėje“.
Dauginimosi pikas – rudenį
Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus tyrėjas Ihoris Zahorodniukas CNN sakė, kad pelių antplūdį iš dalies lėmė tai, kad graužikų dauginimosi pikas būna rudenį, taip pat paties karo padariniai.
„2021 m. rudenį pasėti žieminiai pasėliai daug kur 2022 m. nebuvo nuimti ir davė dosnią saviveiklą. Ant jų išsiritusios pelės išgyveno labai šiltą žiemą ir nuėjo nuimti naujo derliaus“, – sakė jis. Karas taip pat išsklaidė natūralius plėšrūnus, todėl pelės galėjo laisviau daugintis.
Sugadino automobilius ir ryšio įrangą
Pelės ne tik kelia nerimą ir ligas kariams, bet ir niokoja karinę bei elektros įrangą. Dirbdama ryšininke ir gyvendama atskirai nuo kitų karių Zaporižioje, Kira pasakojo, kad pelės „sugebėdavo įlįsti į metalines dėžes ir pergraužti laidus“, todėl sutriko ryšys.
Some ppl go crying when they see a soldier catching a mouse in a trap. There is a reason why cats are the favorite animal amongst frontline soldiers and medics. Rats, mice and snakes is a major issue. They chew up equipment, they spread diseases. Let this clip give u perspective. pic.twitter.com/DqLAFLOxOn
— Chris Graaaaarrghh!! ꑭ 🐺 ✠ (@Chris1a1) December 12, 2023
„Pelės graužė viską: radijo stotis, retransliatorius, laidus. Pelės pateko į automobilius ir kramtė elektros laidus, todėl automobiliai nevažiavo, taip pat jos kramtė tankus ir ratus, – sakė Kira. – Nuostoliai dėl pelių vien mūsų durpyne siekia milijoną grivinų (daugiau nei 23,6 tūkst. eurų)“.
I. Zahorodniukas pabrėžė, kad žala gali būti kritinė, „nes prarastas ryšys gali kainuoti gyvybę“.
Problemą išspręsti nelengva
Ukrainai išgyvenant dar vieną žiemą, problema greičiausiai dar labiau paaštrės.
„Bus vis šalčiau ir šalčiau, ir žiurkės vis dažniau eis į apkasus. Padėtis nepasikeis, kol jos visos tai išgyvens“, – sakė I. Zahorodniukas.
Pirmojo pasaulinio karo metais kareiviams nepavyko išspręsti tranšėjų žiurkių problemos. Vietoj to jie žudė žiurkes. Bandymas vieną užkabinti ant bajoneto (durtuvas, įstatomas kotu į šautuvo vamzdžio kanalą) tapo pramoga. Populiacija nesumažėjo iki pat karo pabaigos. Tačiau I. Zahorodniukas perspėjo, kad Ukraina neturėtų leisti, jog tas pats pasikartotų.
