Karas Ukrainoje

Rusijai reikia Ukrainos, kad atkirstų šią šalį nuo bet kokio siekio tapti Europos Sąjungos dalimi, teigia „The New York Times“ apžvalgininkas Thomas L. Friedmanas.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Rusija naftos gavybą pernai sumažino procentu, dujų – 5,5 proc.  Rusija per praėjusius metus išpumpavo apytikriai 530 mln. tonų naftos ir dujų kondensato – 1 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kelionę į centrines Ukrainos sritis ir uždraudė savo atstovams susitarti dėl šiandienos susitikimų pasveikinti jį su gimtadieniu.  Apie tai remdamiesi savo šaltiniais pranešė „RBK-Ukraina“, cituoja „Freedom“.  Skelbiama, kad tokį sprendimą prezidentas priėmė dėl Rusijos lėktuvo Il-76 katastrofos Belgorodo srityje.

Buvęs Ukrainos žvalgybos valdybos vadovas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas sako manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pulti Ukrainą nusprendė dar 2004 metais.   Apie tai jis kalbėjo Ukrainos televizijai „1+1“.   „Man atrodo, kad tai buvo 2004 m., Oranžinė revoliucija.

Rusijoje karstų kainos per 13 metų išaugo iki rekordinio lygio, skelbia nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“.   Pasak leidinio, laidotuvių paslaugų ir prekių kainos Rusijoje smarkiai išaugo vykstant karui su Ukraina, kuris Rusijos karinėms pajėgoms atnešė rekordinius nuostolius nuo Antrojo pasaulinio karo.  Leidinys, remiantis „Rosstat“ statistika, skelbia, kad 2022–2023 m. vidutinė karsto gaminimo kaina šalyje šoktelėjo 22,2 proc.

Moldovos gynybos ministras Anatolie Nosatîi trečiadienį paneigė per „Telegram“ kanalus paskleistą informaciją, kad esą naikintuvai F-16, kuriuos Vakarai siųs Ukrainai, kurį laiką stovės Merkuleščio oro uoste. Tai pranešė Moldovos leidinys „Newsmaker“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Pastarosiomis dienomis kai kurie anoniminiai „Telegram“ kanalai platino pranešimus, kad Merkuleščio oro uoste bus laikinai dislokuoti naikintuvai F-16, skirti Ukrainai.

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžius Maskvos kaltinimams, kad Prancūzija esą finansuoja samdinius kovai Ukrainoje, prancūzų pareigūnai trečiadienį pareiškė, jog tai yra naujausios dezinformacijos kampanijos pradžia. Sausio 17 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smogė laikinai užsienio karinei bazei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste.

Ukrainos rytuose esančiame Hirnyko mieste trečiadienį per Rusijos raketos smūgį žuvo du žmonės, o aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai. „Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į karo nuniokotą Avdijivkos miestą, bet buvo nustumtos atgal, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo meras, jau kelis mėnesius trunkant įnirtingoms kovoms dėl šio pramoninio centro Rytų Ukrainoje. Maskva nuo praėjusių metų spalio mėnesio bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.

Trečiadienį Rusija pranešė, kad jos šalies teritorijoje, Belgorodo srityje sudužo karinis lėktuvas Il-76. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad kol kas neturi patikimos informacijos, kas buvo gabenama lėktuvu.   „Pasak Rusijos, numuštas jų karinis lėktuvas Il-76, kuriuo tariamai buvo gabenami mūsų kaliniai.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad ir toliau taikysis į Rusijos kariuomenę Belgorodo regione, praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą, kuriuo, pasak rusų, skraidinti dešimtys ukrainiečių belaisvių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino Europos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jei išsektų JAV, didžiausios pagalbos tiekėjos, parama. „Europa turi padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainos pastangas apsiginti“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad pagalba, kurią Europos šalys numatė 2024 metams, nėra pakankama. Jis paragino, kad kiekviena šalis aptartų, kaip galėtų „reikšmingai padidinti paramą“ Kyjivui.

Charkive iš griuvėsių ištraukti dar dviejų žmonių, žuvusių sausio 23-iąją, kūnai, tad antradienį Rusijos surengtų raketų atakų aukų skaičius išaugo iki 10. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Gelbėtojai ištraukė iš griuvėsių kūną. Tai moteris. Kartu buvo deblokuotas ir vyro kūnas. Tad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10 žmonių. Paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama“, – rašoma pranešime. Kaip buvo pranešta, sausio 23 d., 4 ir 7 val.

Baigti karą Ukrainoje yra svarbus aspektas Rusijai, planuojančiai pulti Baltijos šalis ir NATO, pareiškė Estijos kariuomenės vadas generolas Martinas Heremas, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pažymėjo, kad iš tikrųjų yra keturi veiksniai, kurie leis kalbėti apie Rusijos puolimo tikimybę. Jo nuomone, juos reikėtų įvertinti jau dabar.

Ukrainos ir Slovakijos ministrai pirmininkai Denysas Šmyhalis ir Robertas Ficas trečiadienį per susitikimą Užhorode, be kita ko, susitarė, jog Slovakija pritars programai „Ukraine Facility“, kurioje numatoma, kad Europos Sąjunga skirs Ukrainai 50 mlrd. eurų. Kaip rašo „Ukrinform“, D. Šmyhalis tai pranešė feisbuke. „Ką tik baigėme susitikimą su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Ficu. Susitarėme daugeliu klausimų ir turime konkrečius susitarimus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, išvakarėse neigęs, kad Kyjivas yra atakuojamas, trečiadienį atvyko į Užhorodą Ukrainoje netoli abiejų šalių sienos ir susitiko su ukrainiečių ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Ukrainos premjeras sakė, kad susitikimo darbotvarkėje – dvišaliai santykiai ir parama Europos iniciatyvoms.

Rusijos išpuolis prieš NATO valstybę narę gali įvykti ne anksčiau kaip po trejų metų. Per tą laiką Rusijos kariuomenė atsigaus tiek, kad taps grėsme Šiaurės Atlanto aljansui, o sąjungininkų kariuomenė nėra visiškai pasirengusi tokiam įvykiui, tvirtina Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Eirikas Kristoffersenas.

Naktį iš sausio 22-osios į 23-iąją Rusijos pajėgos surengė daugybę raketų smūgių į Ukrainą, panaudojusios naują smūgių paketą greičiausiai mėgindamos geriau perprasti Ukrainos oro gynybą, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW). Pasak JAV analitikų, pirmą kartą per pastaruosius mėnesius į šį didelį Rusijos raketų paketą nebuvo įtraukti nepilotuojami orlaiviai „Shahed-136/131“, Rusijos pajėgų dažnai naudojami siekiant užkrauti darbu Ukrainos oro gynybos sistemas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina Vakarus nustoti net galvoti apie V. Putino pergalės galimybę ir pradėti tiekti Ukrainai visus ginklus, kurių jai reikia agresijai atremti. D. Kuleba tai sakė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“. Pokalbis įvyko antradienį, netrukus po rytinio Rusijos raketų smūgio Ukrainai.

Rusijos pajėgos antradienį raketomis apšaudė Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus ir per šiuos oro smūgius žuvo 18 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. Į tai reaguodamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.

Rusija vėlų trečiadienio vakarą bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos sritį. „Ukrinform“ skelbia, kad Rusijos pajėgos taikėsi į civilinę infrastruktūrą.   Svarbiausi įvykiai: 23:47 | Vokietija jau balandį gali perduoti Ukrainai sraigtasparnių  Vokietijos žadėti sraigtasparniai „Sea King“ gali pasiekti Ukrainą jau šių metų balandį.

Antradienį Rusijos pajėgos tris kartus atakavo Charkivą. Viena iš raketų pataikė į daugiabutį, šios atakos metu žuvo 8 žmonės, dar 60 sužeisti, iš jų – 6 vaikai.   Skelbiama, kad viena iš žuvusiųjų – vos 8 metų mergaitė. Jos kūnas buvo ištrauktas iš po daugiabučio griuvėsių.   Atakos metu greičiausiai žuvo ir jos mama.

Tūkstančius žmonių į pražūtingą karą Ukrainoje siunčiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė cinišką reikalavimą Rusijos žmonėms.   V. Putinas pareikalavo, kad rusai turėtų daugiau vaikų. Pasak „The Moscow Times“, Rusijos prezidentas yra susirūpinęs Rusijos demografine padėtimi, kai gimstamumas šalyje nukrito iki žemiausio lygio per 200 metų.

Antradienį Charkive nuo rusų raketų smūgių nukentėjo 112 daugiabučių gyvenamųjų namų ir šeši privatūs namai. Tai feisbuke pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“. „13 val. buvo žinoma apie 112 nukentėjusių daugiabučių ir šešis privačius namus Kyjivo ir Saltivkos rajonuose. Iš viso per apšaudymus išdaužta 3,4 tūkst. langų“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad komunalininkai jau uždengė daugiau kaip 300 langų.

Rusijai antradienį surengus masinę raketų ataką prieš Kyjivą, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas pareiškė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje yra „visiškai normalus“ ir kad ten nėra karo. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. R. Fico žodžiai nuskambėjo jo pirmojo susitikimo su kolega ukrainiečiu Denysu Šmyhaliu, įvyksiančio  Užhorode, išvakarėse.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sako, kad išpuoliai Rusijos teritorijoje tęsis, tačiau tai galioja tik kariniams objektams agresorės šalies teritorijoje, skelbia UNIAN.   Apie tai A. Jusovas kalbėjo komentuodamas klausimą dėl Ukrainos žvalgybos įsitraukimo į Rusijos mieste Tuloje įvykusius įvykius.   „Negalime nei patvirtinti, nei paneigti, bet šios atakos tęsis.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) atskleidė Rusijos informacinę psichologinę operaciją, kuria siekiama per elektroninį paštą sukelti ukrainiečių paniką. Kaip rašo „Ukrinform“, UST tai pranešė feisbuke. „UST įspėja apie didelio masto elektroninių laiškų platinimą ukrainiečių, taip pat ir valstybinės valdžios institucijų ir privačių kompanijų atstovų adresais. Tai daroma iš daugybės elektroninio pašto dėžučių, į kurias anksčiau įsilaužė Rusijos programišiai.

Antradienį atakuodama Ukrainą, Rusija naudojo visai neseniai pagamintas sparnuotąsias raketas, praneša UNIAN. Kaip teigia portalo „Defense Express“ analitikai, tai byloja raketos X-101 kovinės galvutės, kuri nesprogo, ženklinimas. „Nuotraukoje, kurią „Defense Express“ gavo iš savo šaltinių, matyti paties užtaiso ženklinimas, rodantis, kad jis priklauso 2023 metų 90-ajai partijai.

Pirmą kartą nuo tada, kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas 2022-ųjų balandį įkūrė tarptautinę paramos Ukrainai grupę, Jungtinės Valstijos surengė kasmėnesinį maždaug 50 šalių susitikimą. Šį kartą jis rengiamas nuotoliniu būdu. Visgi pačios Jungtinės Valstijos šiuo metu negali ukrainiečiams atsiųsti daugiau amunicijos ir raketų, kurių šiems reikia norint atremti Rusijos invaziją.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga yra rimtai susirūpinusios dėl galimo raketų tiekimo iš Šiaurės Korėjos į Rusijos Federaciją. Apie tai rašo „The New York Times“, cituoja UNIAN.    Vašingtono ir Briuselio pareigūnai sako, kad Šiaurės Korėjos amunicija gali būti gyvybiškai svarbi mūšio lauke, kai Ukraina itin pažeidžiama.

Antradienį Lvivo miesto Sichivo mikrorajonas liko be karšto vandens ir šildymo dėl programišių atakos prieš komunalinę įmonę „Lvivteploenerho“. Tai pranešė įmonės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“. „Dėl programišių atakos sutriko šilumos tiekimo valdymo sistema. Dirbama, kad būtų atnaujintas šildymo ir karšto vandens tiekimas Sichivo gyvenamajame rajone“, – rašoma pranešime. Komunalininkai pažymi, kad šilumos ir vandens tiekimas turėtų būti atnaujintas apie 21 val.

Ukrainos pareigūnas teigė, kad Rusijos jūrų pėstininkai ir oro desantininkai atsisako rengti tam tikro pobūdžio puolimus, nes nerimauja dėl didžiulių nuostolių, kuriuos patiria kiti kariai, pranešė laikraštis „Kyiv Post“. Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė, pulkininkė Natalija Humeniuk sakė, kad kariai laiko save „elitiniais kariais“ ir „nenori leistis į frontinius puolimus“, kuriuos paprastai vykdo buvę nusikaltėliai ir rezervistai, pranešė leidinys.

Vaizdo įraše, kuriuo sausio 21 d. pasidalijo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, matyti, kaip dvi moterys, stovėdamos koridoriuje apsuptos žmonių ginčijasi su Vladimiro Putino prezidentinės kampanijos pareigūne. Moterys reikalauja, kad jų mobilizuoti vyrai grįžtų namo. „Rusijos mobilizuotų vyrų žmonos nuvyko į V. Putino rinkimų štabą sužinoti, ką reiktų daryti, kad jų vyrai grįžtų iš fronto.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė į Budapeštą kolegą iš Švedijos aptarti Šiaurės šalies narystės NATO, tam dar reikia Vengrijos ir Turkijos pritarimo. „Šiandien išsiunčiau kvietimo laišką ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos stojimo į NATO“, – socialiniame tinkle X parašė V. Orbanas. Tikimasi, kad šią savaitę Turkijos parlamentas balsuos už Švedijos siekį prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso.

Rusijos kariai Leningrado srityje aplink Sankt Peterburgą dislokuoja priešlėktuvinių raketų sistemas. Apie tai sausio 23 d. pranešė Rusijos leidinys „Astra“. Vietos gyventojas Sankt Peterburge vaizdo kamera nufilmavo priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 dislokavimą – vienas iš kompleksų užblokavo važiuojamąją dalį, bandydamas apsisukti. „Jie stato S-300 aplink Piterį. Taigi, vaikinai, ruoškitės blogiausiam“, – sako vaizdo įrašo autorius.

Antradienio rytą, per dar vieną Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą, Lenkijos kariuomenė pakėlė savo karo lėktuvus. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Įspėjame, kad aktyvuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija, dėl to gali padidėti triukšmo lygis, ypač pietrytinėje šalies dalyje“, – nurodė vadovybė.

NATO pasirašė 1,1 mlrd. eurų vertės kontraktą, kuris numato 155 mm artilerijos sviedinių tiekimą aljanso valstybėms, antradienį paskelbė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Dalis amunicijos bus skirta Ukrainai, pažymima pranešime. „Karas Ukrainoje tapo amunicijos karu“, – norvegų „Nettavisen“ cituojamas J. Stoltenbergas, kalbėjęs iškart po sutarties pasirašymo ceremonijos.

Antradienį per raketų atakas Kyjive ir Charkive buvo sužeisti keli žmonės, tarp jų – ir vaikai, pranešė pareigūnai. „Preliminariais duomenimis, Charkive, kur buvo iš dalies sugriautas gyvenamasis namas, šrapneliais sužeisti vaikai... taip pat sužeista viena moteris“, – sakė Charkivo regiono tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas. „Dėl rytinio apšaudymo visiškai sunaikinta daugiabučio namo dalis.

Australija nustatė šalyje įvykdytos sunkios kibernetinės atakos organizatorių ir antradienį atskleidė 33 metų amžiaus kompiuterių įsilaužėlio tapatybę, susiedama jį su tarptautiniu nusikaltėlių sindikatu. 2022 m. lapkritį kompiuterių įsilaužėliai įsibrovė į privačios Australijos sveikatos draudimo bendrovės „Medibank“ sistemas ir pavogė slaptus medicininius įrašus, kurie vėliau atsirado tamsiajame tinkle.

JAV administracija mano, kad įvykių raida per artimiausius kelis mėnesius Ukrainos mūšio lauke bus labai svarbi bendroms gynybos pastangoms, todėl Kongresas turėtų paspartinti sprendimų dėl tolesnės paramos priėmimą. Tai pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby. „Pora artimiausių mėnesių Ukrainai bus kritiškai svarbūs“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas. Jis pažymėjo, kad rusai ir toliau atakuoja Ukrainą dronų ir raketų ugnimi.

Kartu su Rusijos leidiniu „The Insider“ tyrimą atlikęs „Bellingcat“ žurnalistas Christo Grozevas aptiko Rusijos Federacijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) padalinį 29155, planuojantį ir organizuojantį sabotažą užsienyje. Viena iš padaliniui patikėtų užduočių – nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Amerikiečių žurnalistas Simonas Ostrovskis apie sabotažininkų veiklą sužinojo iš Ch. Grozevo, o leidinyje „Babel“ buvo atpasakotas jų pokalbis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Lenkija jo šaliai, besiginančiai nuo plataus masto Rusijos invazijos, pristatys naujų ginklų. „Bus naujas ginkluotės paketas iš Lenkijos“, – sakė jis pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. Be to, per Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vizitą Kyjive buvo kalbama apie bendrą ginklų gamybą Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį paragino Donaldą Trumpą pasidalyti savo „stebuklinga formule“ taikai Ukrainoje po to, kai buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė galįs užbaigti karą per 24 valandas. „Maniau, kad stebuklai vyksta tik Lurde, – sakė J. Borrellis, turėdamas omenyje katalikų piligrimystės vietą Prancūzijoje.

JAV ekspertų grupė „Atlantic Council“ įvardijo slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino ginklą prieš Vakarus. Pasak jos, Vakarų baimė dėl situacijos eskalavimo yra slaptas V. Putino ginklas.   Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Čekija siūlo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje  Čekija siūlo Europos Sąjungai (ES) apsvarstyti Rusijos diplomatų judėjimo Šengeno erdvėje apribojimą.

Rusų valdžia laikinai sustabdė geriamojo vandens tiekimą Sevastopolio uostamiestyje, esančiame Maskvos 2014 m. neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje. „Į Čiornaja upę įsiliejo didelis kiekis purvo, be to, pakilo gruntinio vandens lygis“, – aiškindamas tokio sprendimo priežastis platformoje „Telegram“ pirmadienį rašė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Vandenį tiekti kaip įprasta bus galima pradėti tik trečiadienį vakare.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas kalėjime verčiamas klausytis dainos, kurią atlieka dabartinį šalies vadovą palaikantis atlikėjas. Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas, neseniai perkeltas į atokią koloniją už poliarinio rato, teigė, kad kasdien 5 val.

Pirmadienį Mariupolyje lankėsi Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, ketindamas prastumti savo sūnų į laikinai okupuoto ​​miesto mero postą, tačiau pabėgo, išsigandęs drono. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kadyrovas šiandien buvo Mariupolyje. Su vizitu. Be „Tik-Tok“ tikslų ir savo metalo laužo kontrolės, jis atvyko prastumti savo sūnelio į Mariupolio mero postą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šalies parlamentui pateiks įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės, pranešė jis pirmadienį vaizdo kreipimesi, skirtame Ukrainos vienybės dienai pažymėti. Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. „Visi ukrainiečių kilmės žmonės ir jų palikuonys iš įvairių šalių galės turėti mūsų pilietybę. Žinoma, išskyrus valstybės agresorės piliečius“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė dekretą „dėl Rusijos Federacijos teritorijų, kuriose istoriškai gyveno ukrainiečiai“, apkaltino Maskvą ukrainiečių engimu. Rusija ir Ukraina jau daug metų grumiasi aršioje kultūrinėje kovoje dėl glaudžiai persipynusios abiejų šalių istorijos. Situacija smarkiai paaštrėjo po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į savo vakarinę kaimynę.

Rusijos karinis lėktuvas numetė aviacinę bombą ant dambos Belgorodo srityje, praneša UNIAN. Pasak Rusijos „Telegram“ kanalo ASTRA, esą lėktuvas „pametė“ aviacinę bombą virš užtvankos Rusijos teritorijoje. Tai įvyko sausio 21 d. Jonovkos vienkiemio rajone. „Vandens telkinyje buvo rasta aviacinė bomba FAB-250. ASTRA duomenimis, sprogmuo iš dalies apgadino užtvanką. Žmonės nenukentėjo“, – rašoma pranešime. Nežinoma, ko iš tikrųjų skrido bombarduoti rusų lėktuvas.