Karas Ukrainoje

Dėl Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje žuvo arba buvo sužaloti iš viso 1 736 vaikai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. Duomenis apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra. Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 27 d. žuvo 521 vaikas, o 1 215 buvo sužaloti. Šie duomenys ne galutiniai ir yra tikslinami karo veiksmų zonoje, laikinai okupuotose ir išlaisvintose vietovėse.

Kreiseris „Moskva“, kurį Ukrainos pajėgos sunaikino 2022 m. balandį, turėjo 7 aukštus, liftą ir plaukimo baseiną, o prieš pat puolimą jam buvo atliktas kapitalinis remontas. Šis flagmanas buvo tikras Rusijos laivyno pasididžiavimas ir iš tikrųjų būtent dėl „Moskva“ kreiserio Rusijos Federacija turėjo Juodosios jūros laivyną, o ne flotilę. „Tai yra flagmanas. Jei nėra kreiserio, apskritai laivyno negalima vadinti laivynu. Be kreiserio, pirmojo rango laivo, tai vadinama flotile.

Britų kariuomenės vadas generolas Patrickas Sandersas sako, kad Jungtinės Karalystės žmones reikia ruošti karui su Rusija.   Pasak jo, Didžiosios Britanijos kariuomenė svarsto, kaip sukurti iki pusės milijono žmonių pajėgas, įskaitant ir civilius, kurie gintų JK, jei kiltų plataus masto karas su tokia šalimi kaip Rusija.  Generolas P. Sandersas sakė, kad civiliai turi būti apmokyti ir aprūpinti, jei šalis įsitrauktų į konfliktą.

Sprendimas pradėti kruviną karą Ukrainoje, kuris atnešė Rusijai daugiausiai aukų nuo Antrojo pasaulinio karo, buvo „teisingas“, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašo „The Moscow Times“. Karas Ukrainoje pavertė Rusiją lyderiaujančia pagal įvestas sankcijas. Visgi V. Putinas mano:   „Viską darome teisingai. Ir mes kovojame dėl teisingo tikslo“, – tvirtina Rusijos prezidentas.

Maskvos FSB saugumo tarnyba penktadienį pranešė, kad suėmė du Rusijos piliečius už tai, kad jie esą perdavė Ukrainai informaciją apie šalies kariuomenę. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto karą, Rusija suėmė savo piliečių, kurie, jos teigimu, dirbo su Ukraina arba finansavo Ukrainos kariuomenę. Penktadienį FSB pranešė, kad pietiniame Rostovo prie Dono mieste suėmė du vyrus, kaltinamus valstybės išdavyste – nusikaltimais, už kuriuos gresia iki 20 metų kalėjimo.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas penktadienį pareiškė, kad Kongresas nėra pasirengęs pritarti Ukrainos kovai su Rusijos invazija lemiamai svarbios JAV karinės pagalbos Kyjivui atnaujinimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog yra akivaizdu, kad Rusijos karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo buvo gabenami ukrainiečių belaisviai, virš Belgorodo pasienio srities šią savaitę numušė Ukraina. Pasak Maskvos, lėktuvas skrido į šią sritį prieš trečiadienį numatytą apsikeitimą belaisviais, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusijos teigimu, lėktuve buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Penktadienį rusai iš „Grad“ sistemų smarkiai apšaudė Donecko srities Krasnohorivkos miestą, žuvo 60 metų amžiaus vietos gyventoja. Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per smarkius Krasnohorivkos apšaudymus žuvo vienas žmogus. Šiandien miestas buvo masiškai apšaudomas iš „Grad“ sistemų ir 152 mm kalibro pabūklų – rusų auka tapo 60 metų moteris“, – parašė regiono vadovas.

Rusija sukūrė užsienio agentų sąrašą, kad galėtų lengvai nuslopinti bet kokią kritiką ir užgniaužtų pilietines laisves šalyje, įsitikinęs ES vyriausiasis užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovas Peteris Stano, rašo „Ukrinform“.  Pasak ES atstovo, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neparanku leisti kritikams garsiai reikštis, todėl Kremliui puikus būdas tai užtildyti yra nuolat pildyti vadinamąjį užsienio agentų sąrašą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad esą yra „akivaizdu“, jog Ukraina šią savaitę virš Belgorodo srities numušė rusų karinį transportinį lėktuvą IL-76, kuriuo skrido ukrainiečių belaisviai. Pasak Maskvos, šis lėktuvas skrido į šį regioną prieš numatytus belaisvių mainus, kai į jį pataikė priešlėktuvinės raketos. Rusija tvirtino, kad juo buvo skraidinami 65 Ukrainos karo belaisviai.

Jungtinių Valstijų pagalba Ukrainai ateis, ir nereikės taikyti vadinamojo plano „B“. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Mykolajive pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą, ar Ukraina turi planą „B“, jei JAV pagalba ir toliau vėluos. „Manome, kad planas „A“ suveiks ir pagalba ateis. Turime aiškius prezidento Joe Bideno administracijos patikinimus, jog jie dės visas pastangas, kad tai įvyktų“, – sakė ministras.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Davidas Arachamia mano, kad reikia atskleisti duomenis apie šalies nuostolius kare. Jis tai pareiškė per leidinio „LB.ua“ surengtą diskusiją, praneša UNIAN. Pasak „Liaudies tarno“ frakcijos vadovo, jis pasiūlė prezidentui išslaptinti duomenis apie Ukrainos nuostolius kare, tačiau Volodymyras Zelenskis sprendimo šiuo klausimu dar nepriėmė.

Per šios savaitės Rusijos raketų smūgius Charkive žuvo 11 asmenų, penktadienį pranešė pareigūnai.  Ankstyvą pirmadienio rytą Maskva surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių oro antskrydžių, per kurį buvo bombarduojama visa Ukraina, įskaitant Kyjivą ir Charkivą. Atakų metu buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių ir mažiausiai 18 žuvo.

Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl šią savaitę įvykusios rusų karinio transportinio lėktuvo katastrofos, šeimos baiminasi, kad galbūt iškilo pavojus tolesniems apsikeitimams karo belaisviais. Ginčijami net pagrindiniai faktai apie trečiadienio katastrofą. Rusijos pareigūnai kaltina Kyjivą numušus lėktuvą ir tvirtina, kad lėktuvu apsikeitimui buvo skraidinami 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko mažiausiai 3 079 karininkų, iš viso pavyko nustatyti ir patvirtinti, kad žuvo 43 014 Rusijos karių, neskaitant Donecko ir Luhansko sričių karių. Šiuos skaičiuos aprašo tyrimą atlikę BBC ir „Mediazona“. „Iš viso nuo invazijos pradžios patvirtinta 3 079 karininkų žūtis. Iš jų 800 turėjo majoro ir aukštesnį laipsnį. Tuo pačiu metu jaunesniųjų karininkų netektis labiausiai paveikė dalinių kovinį veiksmingumą.

Dirbtinis intelektas pateikė daugybę šiurpą keliančių prognozių, kuriose perspėjama, kad jei karas prasidėtų šiais metais, jis greit sukeltų branduolinę grėsmę, mūšius Arktyje ir daugiau nei 20 milijonų mirčių. Dienraštis „The Sun Online“ paprašė dirbtinio intelekto „ChatGPT“ numatyti, kas galėtų nutikti per ateinančius penkerius metus, jei prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas.

Rusija nebesuteikia malonės nuteistiems karo prievolininkams ir smarkiai keičia jų tarnybos kare Ukrainoje sąlygas, teigia Vašingtone esantis analitinis centras Karo studijų institutas (ISW). Analitikai mano, kad Rusijos pareigūnai tikriausiai 2023 metų rugpjūtį nutraukė verbavimą į „Štorm-Z“ dalinius ir pradėjo verbuoti nuteistuosius į „Štorm-V“ dalinius pagal naujas kontraktų sąlygas.

Maskvos saugumo tarnyba FSB penktadienį pranešė sulaikiusi du Rusijos piliečius už tai, kad Ukrainai perdavė informaciją apie šalies kariuomenę. Rusija yra sulaikiusi keletą savo piliečių, jos teigimu bendradarbiavusių su Ukraina arba teikusių finansavimą Ukrainos kariuomenei po to, kai 2022 m. vasarį Maskva pradėjo plataus masto karinę invaziją.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Rusijos žiniasklaidos paskelbtame netoli Belgorodo sudužusiame lėktuve Il-76 neva buvusių ukrainiečių karo belaisvių sąraše yra jau iškeistų asmenų, rašo Rusijos opozicinis portalas „Meduza“, remdamasis „The Guardian“ pranešimu. „Sąraše aptikome Ukrainos piliečių, kurie jau buvo iškeisti anksčiau“, – sakė jis. Kitų detalių ar įrodymų savo žodžiams patvirtinti D. Lubinecas nepateikė.

Po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus beveik dvejiems metams, JAV pabėgėlių agentūra įvertino humanitarinę padėtį Ukrainoje esant labai rimta ir perspėjo, kad pagalba lėtėja. „Kiekvieną dieną vyksta antskrydžiai, ypač pafrontėje ir miestuose. Ir sulig kiekvienu smūgiu iš esmės kažkas sunaikinama, o dėl to kenčia civiliai.

Vladimiras Putinas 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuometiniuose pranešimuose buvo teigiama, kad Kremliaus vadovas siekė žaibiško smūgio į šalį, po kurio Kyjivas patektų į jo rankas. Tačiau praėjus beveik 700 dienų, jo pajėgos atsidūrė kruvino, lėtai besitęsiančio karo su Ukraina spąstuose be pabaigos, jau nekalbant apie Kyjivo užkariavimą.

Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitė kaltinimais dėl trečiadienį įvykusios Rusijos karinio lėktuvo katastrofos netoli sienos su Ukraina. „Visa šiandien turima informacija rodo, kad turime reikalų su iš anksto suplanuotu, apgalvotu nusikaltimu“, – sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, kurio delegacija paprašė surengti neeilinį susitikimą.

Valdančiosios Ukrainos frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pasiūlė siųsti į karinius apmokymus ir visus šalies valdininkus su deputatais, kartu su eiliniais Ukrainos piliečiais, kurie sulaukia mobilizacinio šaukimo. Toks sprendimas, jo teigimu, turėtų motyvuoti žmones nebebijoti mobilizacijos. Valdančiųjų vadovas paaiškino, kad tai būtų „daliniai apmokymai“, o ne visą dieną vykstantis parengimas. „Aš nesakau, kad mes vietoje sesijos vyksime į apmokymus.

Buvęs JAV generolas Benas Hodgesas išreiškė abejonių dėl Vakarų sąjungininkų valios laimėti, kai kalbama apie paramą Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos karinei invazijai. 2024 metai bus pramonės kovų metai, ketvirtadienį Bundesvero simpoziume apie naująjį Vokietijos gynybos planą sakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas. B. Hodgesas sakė, kad dabar vyksta lenktynės, kas – Rusija ar Ukrainos sąjungininkės Vakaruose – sugebės greičiau pertvarkyti savo pramonę ir gaminti amuniciją.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino JAV senatorius susitarti dėl paketo, kuris apjungtų itin svarbią pagalbą Ukrainai su pietinės Jungtinių Valstijų sienos apsauga. To imtasi po pranešimų, kad perrinkimo siekiantis buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bando sukliudyti pasiekti susitarimą.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Ginklų nepakankamumas, neišvystyta strategija ir Vakarų pasaulio negebėjimas suteikti Ukrainai paramos yra veiksniai, kurie pamažu priartina Vladimirą Putiną prie pergalės. Skirtingi ekspertai identifikavo problemas ir pateikia siūlymus ką daryti, kad Ukrainos pergalė būtų garantuota. „Jei nepakeisime nieko, galiausiai Ukraina pralaimės, nes Rusija turi daugiau žmonių nei Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinėms Amerikos Valstijoms aiškiai leidžia suprasti, kad yra pasirengęs diskutuoti apie karo Ukrainoje pabaigą.   Kremliaus šaltiniai „Bloomberg“ teigia, kad V. Putinas neoficialiais kanalais signalizuoja, kad yra pasirengęs aptarti „būsimas Kyjivo saugumo priemones“. Kremliui artimi leidinio pašnekovai teigė, kad signalai buvo perduoti gruodį aukštiems Amerikos pareigūnams per tarpininką, kurio pavardę atskleisti jie atsisakė.

Karas Ukrainoje tęsiasi beveik dvejus metus. Per tą laiką gynybos ekspertų prognozės kardinaliai pasikeitė – nuo „Rusija per tris dienas paims Kyjivą“ iki „Rusija vos gali išlaikyti Krymą“.  Gynybos ir saugumo ekspertas Michaelas Peckas pateikė savo prognozę, kaip karas Ukrainoje vystysis 2024 m.  Karas tęsis  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas investavo savo politinį gyvenimą, o gal ir savo fizinę sveikatą, darydamas Kyjivui tai, ką Raudonoji armija padarė Berlynui.

Rusijos aliuminis yra viena iš prekių, įtrauktų į naują ES sankcijų Rusijai paketą. Ukrainos leidinys „Fokus“ nagrinėjo, kokią įtaką Rusijai galėtų turėti naujasis sankcijų paketas ir ar tai paveiks agresoriaus ginklų gamybai.  Yra žinoma, kad Europos šalys tikisi susitarti dėl kito sankcijų paketo iki antrųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.  „Manome, kad būtų gerai turėti [sankcijų Rusijai] paketą antrųjų karo metinių išvakarėse“, – sakė „Politico“ kalbintas ES diplomatas.

Sausio viduryje padažnėjo bepiločių lėktuvų atakos prieš Rusijos naftos terminalus. Šios atakos ne vien kelia grėsmę Vladimiro Putino energetikos išteklių eksportui, bet ir visai Rusijos ekonomikai. Ankstyvą sausio 24-osios rytą galimas dronų smūgis sukėlė didžiulį gaisrą į eksportą orientuotoje „Rosneft“ priklausiančioje naftos perdirbimo gamykloje. Pati gamykla yra pietiniame Rusijos Tuapsės mieste, Juodosios jūros pakrantėje.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė įvedusios sankcijas svarbiems husių veikėjams, siekdamos užtikrinti saugumą Raudonojoje jūroje. Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pareiškime nurodė, kad šie apribojimai „patvirtina mūsų aiškią žinutę husiams“, ir pažadėjo taikytis į tuos, kurie yra atsakingi už „nepriimtinus ir neteisėtus veiksmus“ prieš laivybą.

Kai kurie tarptautiniai partneriai vis dar mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas padarė klaidą, pradėdamas agresiją prieš Ukrainą, bet nelaiko jo blogiu, kuris turi išnykti iš tarptautinės politikos. Tai interviu leidiniui „Foreign Affairs“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“. Jis pažymėjo, kad Ukraina ir jos partneriai turi dvi konceptualias problemas, ir pirmoji iš jų – tai, kad net ne visi Ukrainos draugai žiūri į Putiną kaip į blogį.

Ukrainos švietimo ministras sako, kad už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos paramą šalyje pavyks įrengti šešias slėptuves netoli mokyklų, siekiant jose pratęsti ugdymą. Europos Komisijos delegacija Ukrainoje bei Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketvirtadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. „Už ES ir Lietuvos pinigus pastatysime šešias slėptuves šešiose mokyklose, jos grįš į mokymo procesą. Tai maždaug 6 tūkst.

Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas paaiškino, kodėl pastaruoju metu vienas po kito Vakarų šalių lyderiai ir kariuomenių atstovai suskubo kalbėti apie gresiantį karą su Rusija. Jo teigimu, gauti duomenys parodė ankstesnį apsiskaičiavimą dėl Rusijos karinių galimybių, o tai pakeitė ir požiūrį į saugumo situaciją. Pastaruoju metu Vakarų šalių lyderiai vis dažniau išstoja su perspėjančiais pareiškimais dėl galimai greitai užklupsiančio karo su Rusija.

Belgorodo srityje nukritusiu lėktuvu Il-76 turėjo skristi aukšti Rusijos pareigūnai, tačiau paskutinę akimirką FSB jiems uždraudė lipti į orlaivį, praneša UNIAN. „Lėktuve tikrai turėjo būti keli oficialūs asmenys iš valstybės agresorės karinės ir politinės vadovybės. Jų pavardės žinomos ir bus paskelbtos atliekant tarptautinį tyrimą. Tačiau paskutinę akimirką FSB jiems iš esmės įsakė nelipti į šį lėktuvą ir pasinaudoti kitų rūšių transportu.

CŽA išplatino vaizdo įrašą, kuriuo bando įtikinti Vladimiro Putino šnipus pereiti į kitą pusę ir tapti dvigubais agentais, iškilus Trečiojo pasaulinio karo grėsmei. Holivudo trilerio stiliaus klipe CŽA pabandė užverbuoti geriausius V. Putino bendražygius atvykti dirbti Vakarams.

Ukraina ketvirtadienį pranešė paprašiusi Jungtinių Tautų ir tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto ištirti vietą, kurioje, Maskvos teigimu, sudužo ukrainiečius karo belaisvius gabenęs rusų transporto lėktuvas. „Paprašysiu šių organizacijų atstovų prisijungti prie įvykio vietos tyrimo“, – pranešime spaudai nurodė Ukrainos žmogaus teisių kontrolierius Dmytro Lubinetsas.

Tarptautinis registras, skirtas Ukrainos reikalavimams atlyginti Rusijos invazijos padarytą žalą, gali surinkti 10 mln. paraiškų, trečiadienį pareiškė jo vadovas. „Nenustebsiu, jei jų skaičius pasieks 10 milijonų“, – sakė su Europos Taryba (ET) susijusio registro generalinis direktorius Markijanas Kliučkovskis.

Atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria JAV ir Europos Sąjunga (ES) pastarajame pagalbos Ukrainai etape, itin svarbu ištirti galimus Rusijos pergalės Ukrainoje padarinius pasauliui, teigia Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto, Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo ekspertų grupės, bendradarbis Oleksandras Danyliukas, pranešė „Ukrinform“. Pasak eksperto, dabartiniu jau užsitęsusio karo etapu Rusija atkakliai stengiasi pakirsti tarptautinę paramą Ukrainai ir karo alinamos valstybės v...

„Amerikos balsas“ pranešė, jog, Senato daugumos lyderio Chucko Schumerio teigimu, įstatymų leidėjai kiekviena dieną „vis labiau priartėja“ prie to, kad būtų patvirtintas pagalbos Ukrainai paketas. „Šiuo metu abejų partijų derybininkai Senate intensyviai dirba, kad patvirtintų dar vieną pagalbos Ukrainai raundą, baigdami ruošti papildomą mūsų šalies nacionalinio saugumo priemonių paketą. Kiekvieną dieną prie to priartėjame vis labiau, tačiau vis dar yra klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

Rusija išnaudoja lėktuvo Il-76 katastrofą sėti nepasitenkinimui Ukrainoje ir abejonėms Vakaruose dėl tolesnės karinės paramos Kyjivui. Taip teigiama analitinio centro Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, su kuria susipažino „Ukrinform“. ISW nurodė, kad jo analitikai nevertina Il-76 avarijos aplinkybių ir negali nepriklausomai patikrinti abiejų šalių pareiškimų.

Ukraina kol kas nemato jokių požymių, kad Rusijos Federacijos Belgorodo srityje sudužusiame rusų kariniame lėktuve Il-76 būtų buvę daug karo belaisvių, kaip teigė Rusijos gynybos ministerija ir kiti šalies atstovai.  Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas Ukrainos televizijoje paklaustas, ar žinoma, kas skrido lėktuvu, teigė, kad tai dar neaišku. „Ne, nežinoma. Pagal mano turimą informaciją negaliu teigiamai pasakyti, kad ten tikrai buvo karo belaisvių.

Kyjivo karinė žvalgyba atskleidė retai pasitaikančias operatyvines detales ir papasakojo, kaip karinis dalinys nukeliavo šimtus kilometrų priešo teritorija, kad padėtų sunaikinti Ukrainą bombardavusius Rusijos lėktuvus. Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) tai atskleidė pagerbdama 43 metų žuvusį pulkininką Olehą Babį už ryžtą kovojant su Rusijos agresija.

Ukrainos saugumo tarnybos surengė naktinę drono ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Tuapsės mieste, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė ukrainiečių saugumo šaltinis. „Naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, Rusijoje, tapo dar vienu saugumo tarnybos SBU taikiniu. Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai“, – sakė šaltinis.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinio lėktuvo nukritimo, per kurį, Maskvos teigimu, žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai. „Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvo Il-76 nukritimo Belgorodo srityje“, – sakoma SBU spaudos tarnybos pranešime.

Kareiviai kariauja naudodami kulkas, sviedinius ir raketas, tačiau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovinėse operacijose padeda ir jų bičiulės katės, rašo „Politico“. Ukrainos socialiniuose tinkluose dažnai galima pamatyti nuotraukų, kuriose katės padeda kariams emociškai, be to, savo pūkuotu mielumu jos pritraukia aukas kariuomenei, taip pat kovoja su įsibrovėliais – šiuo atveju pelėmis.

Rusijos kariuomenė perkelia dešimtis tūkstančių rezervistų į Avdijivką Donecko srityje. Apie tai pranešė Laisvės legiono kovotojas Maksimas Morozovas Ukrainos kanalo „Espreso“ eteryje. Jis pabrėžė, kad okupacinės pajėgos, ruošdamosi būsimam susirėmimui, aktyviai naudoja įvairias priemones, įskaitant mašinas, bepiločius orlaivius, taip pat ir žvalgybinius dronus. „Okupantai ruošiasi naujam mūšiui.

Latvijos vyriausybė nusprendė Ukrainai nemokamai perduoti dar 14 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, pranešė „Delfi“. Dalis šių automobilių bus išsiųsti Ukrainos kariuomenės daliniams, Charkivo regiono Iziumo rajono savivaldybės medicinos įmonei, Mykolajivo regiono Arbuzynkos kaimo tarybai, Nacionalinės gvardijos kariniam daliniui ir Chmelnyckio regiono Kamianeco-Podilskio rajono tarybai bei Kytaihorodo kaimo tarybai.