Yra žinoma, kad Europos šalys tikisi susitarti dėl kito sankcijų paketo iki antrųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.
„Manome, kad būtų gerai turėti [sankcijų Rusijai] paketą antrųjų karo metinių išvakarėse“, – sakė „Politico“ kalbintas ES diplomatas.
Ar naujos sankcijos paveiks Rusiją?
Ukrainos ekonomistas Aleksejus Geraščenka teigia, kad dabartinėje situacijoje iš esmės nėra tokių sankcijų, kurios galėtų radikaliai paveikti ekonomikos vystymosi rodiklius.
„Nereikėtų tikėtis greito ekonomikos žlugimo, o stebuklingo sankcijų paketo, kuris tai galėtų užtikrinti, nėra. Tačiau sankcijos yra politiškai svarbus signalas, jos taip pat turėtų padidinti Rusijos visuomenės nuovargį dėl karo ir turėtų turėti ilgalaikes pasekmes šaliai agresorei“, – aiškino ekonomistas.
Ieško būdų, kaip sankcijas apeiti
Anot jo, agresorei iki galo atlaikyti sankcijas yra daug sunkiau nei jas taikyti. Tai rodo ir Rusijos mėginimai apeiti sankcijas: Kremliui tenka ieškoti kai kurių sankcionuotų produktų netgi Uzbekistane, Gruzijoje ir Kirgizijoje.
Tai yra, šių šalių įmonės ES ar JAV perka tai, kas sankcionuota, o vėliau parduoda agresorei. Būtent taip sankcionuotos prekės ir atsiduria Rusijoje. Panašus modelis gali atsirasti ir su aliuminio eksportu, kuriam naujame ES sankcijų paketa numatytos sankcijos.
Tam pritaria Ukrainos finansų analitikas Andrejus Ševčišinas. Jis pažymi, kad net jei Europos Sąjungos planuojamos sankcijos taps gana skausmingos Rusijai, visgi jos dalis aliuminio rinkoje siekia apie 25 proc., todėl Kremlius vis tiek stengsis nukreipti aliuminio srautus į Aziją, Kiniją, o iš ten – į Europą.
ES numatė naujų sankcijų Rusijai
Briuselis kitą mėnesį, minint antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ketina įvesti naujų sankcijų Rusijai, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos pareigūnas.
Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo karą prieš kaimyninę šalį, ES Rusijai jau pritaikė 12 precedento neturinčių sankcijų.
Europos diplomatai pripažįsta, kad darosi vis sunkiau susitarti dėl tolesnių Rusijos ekonomikos sektorių, į kuriuos būtų galima nusitaikyti siekiant ištuštinti Maskvos karinį fondą.
Tačiau Briuselis nori ir toliau daryti spaudimą, kad parodytų Kremliui ir Kyjivui, jog dėmesys karui nesumažėjo.
Sankcijas skirs žmonėms ir subjektams
Pareigūnas sakė, kad ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) „labai nori, kad antrąsias Rusijos agresijos karo metines paminėtume įvedę sankcijų paketą, iš esmės skirtą žmonėms ir subjektams“.
„Dirbame šiuo klausimu ir tikimės, kad galėsime jį įgyvendinti“, – sakė pareigūnas.
ES priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija, vienos iš griežčiausiai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu, kartoja raginimus taikyti sankcijas Maskvos branduoliniam sektoriui ir suskystintų gamtinių dujų eksportui.
Tačiau kitos ES valstybės iki šiol šiuos reikalavimus atmetė.
Diskusijos dėl naujų sankcijų vyksta tuo metu, kai ES stengiasi įtikinti Vengriją, artimiausią Rusijos sąjungininkę bloke, per vasario 1 dieną vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai.
ES taip pat diskutuoja dėl galimo naujo ginklų tiekimo Kyjivui fondo.
Tačiau kol kas nėra sutarimo dėl to, kaip pakeisti esamą fondą, iš kurio valstybėms narėms grąžinamos lėšos už Ukrainai atsiųstus ginklus.
