Šiuo metu visi vyresni nei 16 metų Estijos gyventojai, įskaitant trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės, gali balsuoti savivaldybių rinkimuose.
Pasak K. Kallas, iš pradžių valdžia norėjo greitai, neperrašant Konstitucijos, sustabdyti rusų ir baltarusių balsavimo teisę, kad valstybių agresorių piliečiai negalėtų ja pasinaudoti iki karo Ukrainoje pabaigos. Tam buvo rastas teisinis sprendimas, kuris veiktų taip pat, kaip ir kalinių atveju. Tačiau prezidentas ir teisės kancleris jį atmetė, nurodydami, kad reikia keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Tikisi, kad parlamentas palaikys sprendimą
K. Kallas pažymėjo, kad kitas valdžios institucijų žingsnis bus kreiptis į Teisingumo ministeriją. Ministerija išanalizuos situaciją ir parengs naujus pasiūlymus dėl šio klausimo sprendimo.
„Galbūt Riigikogu [Estijos parlamentas] iš tiesų palaikys šį variantą didžiule balsų persvara. Kaip žinote, Konstituciją galime pakeisti arba labai didele balsų dauguma, arba dviem sudėtimis iš eilės“, – sakė premjerė, rašo „The Moscow Times“.
Estijos Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos atimti iš rusų teisę balsuoti 2023 m. rugpjūtį vyksiančiuose vietos valdžios rinkimuose. Ministerija pažymėjo, kad respublika „nepajėgi užtikrinti tokių asmenų nepriklausomumo nuo jų pilietybės šalies įtakos“, ir atkreipė dėmesį į vietos gyventojų mobilizacijos su Rusijos pasu atvejus.
Kiti savivaldos rinkimai Estijoje vyks 2025 m. spalį. Šiuo metu respublikoje gyvena 67 tūkst. rusų.
