Karas Ukrainoje

Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje naktį Rusijos drono nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė ukrainiečių valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Tarp žuvusiųjų buvo 3 mėnesių kūdikis. Pasak pareigūnų, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis sakė, kad „Shahed“ droną numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, o krintančios nuolaužos pataikė į gyvenamąjį namą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pažadėjo greitai išsiaiškinti situaciją, kai Rusija paviešino Vokietijos karinių oro pajėgų karininkų pokalbio apie paramą Ukrainai įrašą. Kalbėdamas vizito Vatikane metu, jis apibūdino tai kaip „labai rimtą dalyką“. Vokietijos gynybos pareigūnų pokalbio garso įrašą penktadienį paskelbė Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonian.

Odesoje po daugiaaukščio namo griuvėsiais buvo rastas ketvirtosios aukos, žuvusios per Rusijos dronų naktinę ataką, kūnas. Apie tai feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Po griuvėsiais, pirmojo aukšto lygyje, rastas ketvirtas žuvusio žmogaus kūnas, vyksta jo atkasimo darbai“, – sakoma pranešime. Taigi iš viso žuvo keturi žmonės, įskaitant trijų mėnesių kūdikį, taip pat aštuoni žmonės buvo sužeisti, tarp jų – irgi vienas vaikas. Penki žmonės buvo išgelbėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Vakarus pristatyti daugiau oro gynybos sistemų po to, kai per naujausius Rusijos smūgius žuvo penki žmonės. Pasak Ukrainos pareigūnų, per naktines Maskvos atakas Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo trys žmonės, vienas žmogus žuvo per apšaudymą Charkivo srityje ir dar vienas – Chersono srityje. „Rusija ir toliau smogia civiliams gyventojams“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įrašė sakė V. Zelenskis.

Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę Mykolajivo regiono visuomeninės organizacijos taktinio rengimo instruktoriui, dirbusiam Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB). Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Nustatyta, kad prisidengdamas mokymais poligonuose nuteistasis šnipinėjo Ukrainos gynybos pajėgų personalo bazes, karinės technikos ir amunicijos sandėlius. SBU sulaikė agentą su įkalčiais 2023 metų vasarį. Per kratą jo bute buvo paimti šaunamieji ginklai ir šaudmenys.

Per Rusijos kariuomenės drono smūgį Odesoje buvo sugriauta dalis daugiaaukščio gyvenamojo namo, jau žinoma apie septynis sužeistuosius ir du žuvusiuosius, šeštadienio rytą pranešė UNIAN. Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, praėjusią naktį rusai įvykdė dar vieną teroristinį išpuolį, panaudodami savižudžius dronus „Shahed-131/136“. Priešas iš Juodosios jūros vandenų į Odesos regioną paleido aštuonis atakos dronus.

Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34, kuris bandė smogti Ukrainos pozicijoms valdomomis aviacinėmis bombomis rytinėje ašyje. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Pranešime teigiama, kad naktį į kovo 2 dieną rusai atakavo Ukrainą trimis valdomomis oro raketomis Kh-59/Kh-35, paleistomis iš laikinai okupuotų Chersono ir Donecko regionų teritorijų, ir 17 dronų „Shahed“, paleistų iš Primorsko-Achtarsko (Rusija) ir laikinai okupuoto Krymo.

Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley sakė, kad be Vakarų paramos Ukrainai Rusija ilgainiui įgis strateginį pranašumą. Apie tai jis kalbėjo leidiniui „Financial Times“, cituoja UNIAN.  „Tai bus tragiška, nes ukrainiečiai nebegalės sėkmingai apsiginti“, – teigė generolas M. Milley.  Jis ragina JAV Kongresą atblokuoti pagalbą, nes paramos Ukrainai atšaukimas turės padarinių šalies gebėjimui gintis.

Penktadienį rusų dronas numetė sviedinį ant gyvenamojo namo Charkivo srities Kupiansko rajono Mitrofanivkos kaime, nukentėjo vyras, jo žmona ir uošvė. Tai feisbuke pranešė Nacionalinės policijos Tyrimų valdybos Charkivo srityje vadovas Serhijus Bolvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sviedinys buvo numestas iš drono tiesiai ant gyvenamojo namo.

Rusijos teismas antradienį skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę garsiam teisių gynėjui Olegui Orlovui, apkaltintam dėl kritikos Rusijos invazijai į Ukrainą. 70-metis O. Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu. Leidinys „The Moscow Times“ išpublikavo ryžtingą O. Orlovo kalbą, kurią jis pasakė teismo posėdyje prieš paskelbiant nuosprendį.

Nyderlandai įsipareigoja perduoti Ukrainai 22 karinius patrulinius katerius, 3 karinius laivus ir ne mažiau kaip 9 haubicas. Tai penktadienį per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Čia ir dabar toliau teiksime karinę ir finansinę paramą ir ieškosime būdų, kaip jums padėti.

Argentinos prezidentas Javieras Milei perdavė Ukrainai du sraigtasparnius Mi-171E, kuriuos jo šalis anksčiau gavo iš Rusijos. Tai penktadienį pranešė UNIAN, remdamasi leidiniu „Financial Times“. „J. Milei teikia pirmenybę aljansams su „šalimis, kurios gina laisvę“, - JAV, Izraeliu, kurį jis aplankė sausio pradžioje, ir Ukraina, kuriai perdavė du Rusijoje pagamintus karinius sraigtasparnius“, - rašo leidinys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte penktadienį Charkive pasirašė dvišalę saugumo sutartį. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybės vadovo tinklalapiu. „Šiandien Markas Rutte ir aš pasirašėme dvišalę saugumo sutartį tarp Ukrainos ir Nyderlandų“, – informavo V. Zelenskis. Pasak jo, dokumente numatoma dviejų milijardų eurų karinė pagalba iš Nyderlandų šiais metais, taip pat tolesnė gynybinė pagalba per ateinančius dešimt metų.

Penktadienį per rusų apšaudymą Charkivo srities Vovčansko mieste nugriaudėjo mažiausiai 30 sprogimų, buvo sužeistas 68 metų vyras. Vietoje dirba policija. Tai feisbuke pranešė Charkivo srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Okupantai vėl apšaudė Vovčanską. Mieste nugriaudėjo mažiausiai 30 sprogimų“, – rašoma pranešime. Yra nukentėjusių Pažymima, kad apšaudymas buvo surengtas apie 11 val. Per jį nukentėjo 1956 metais gimęs vietos gyventojas, apgadinti privatūs namai.

Laikinai okupuotame Kryme vietos socialiniai tinklai praneša apie raketų ataką. Rašoma apie sprogimus Sevastopolyje ir Sakų rajone. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų šaltiniai praneša, kad užfiksuota smūgių Sevastopolyje ir Sakų rajone“, – rašoma pranešime. Taip pat pažymima, kad uždarytas Kerčės tiltas ir Džankojaus kontrolės punktas Sevastopolyje.

Virš jūros palei pietinę Krymo pakrantę patruliuoja Rusijos priešlaivinis lėktuvas amfibija Be-12. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Virš jūros palei pietinę Krymo pakrantę nuo Jaltos iki Foroso jau dvi valandas patruliuoja Rusijos priešlaivinis lėktuvas amfibija Be-12“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad šis orlaivis bazuojasi Kačos aerodrome ir priklauso Rusijos Juodosios jūros laivyno 318-ajam atskirajam mišriajam aviacijos pulkui.

Praėjus vos kelioms dienoms po antrųjų karo Ukrainoje pradžios metinių, Ukrainos gynybos ministerija savo oficialioje X paskyroje paviešino katino, meiliai pavadinto „specialiųjų pajėgų katinu“, nuotrauką. Nuotraukoje, išgarsėjęs katinas, vardu Stepanas, buvo įslaptintas. Paveikslėlyje pavaizduotas karys, glaudžiantis rainą katiną. Jų abiejų akys paslėptos.

2022 m. taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu Kremlius reikalavo atsisakyti Krymo, įvesti privalomą „lygiavertę“ rusų kalbą šalyje, ženkliai sumažinti kariuomenę ir „jokių NATO“. Maža to, V. Putinas dar pasiliko asmeninėms deryboms klausimą dėl rytinių Ukrainos teritorijų. „The Wall Street Journal“ paviešino 2022 m. balandį, kuomet Rusijos pajėgos buvo įsiveržusios giliai į kaimyninę šalį, žlugusių taikos tarp Rusijos ir Ukrainos derybų detales.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 1 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 414 680 karių, įskaitant 920 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 610 Rusijos tankų (+17 per pastarąsias 24 val.

Rusija, pasak naujienų agentūros „RIA Novosti“, ketina perduoti Ukrainai per lėktuvo numušimą sausį žuvusių karių kūnus. Agentūra citavo Rusijos žmogaus teisių komisarę Tatjaną Moskalkovą, kuri teigė, kad palaiko kontaktą su Ukrainos pareigūnais dėl palaikų perdavimo, informuoja agentūra „Reuters“. Maskva kaltina Kyjivą sausį Belgorodo srityje numušus „Iljušin Il-76“ tipo lėktuvą, kuriuo skrido 74 žmonės.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios keturis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą penkiomis raketomis S-300 iš laikinai okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies ir Rusijos Belgorodo srities, taip pat keturiais „Shahed“ tipo dronais, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų. Ukrainiečiams pavyko numušti keturis dronus virš Charkivo ir Dnipropetrovsko sričių.

Pentagono vadovas Lloydas Austinas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesustos, jei Ukraina pralaimės karą. Jis neatmetė galimybės, kad tokiu atveju įvyktų tiesioginis Rusijos ir NATO susidūrimas  JAV gynybos sekretorius L. Austinas apie tai ketvirtadienį kalbėjo parlamentinio Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje.  „Jei Ukraina pralaimės, Putinas nesustos, jis ir toliau puldinės ir įsiverš į suverenią kaimynų teritoriją.

Ukraina praneša vasarį numušusi rekordinį skaičių Rusijos kovos lėktuvų. Pasak Gynybos ministerijos Kyjive, oro gynyba numušė dešimt Su-34 tipo lėktuvų, du Su-35 bei žvalgybinį orlaivį A-50. Tai „didžiausia sėkmė“ nuo 2022 m. spalio, pareiškė ministerija.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą pakartojo, kad nepritaria raketų „Taurus“ perdavimui Ukrainai. Jis tai sakė per vadinamąjį viešąjį dialogą Drezdene, pranešė „Ukrinform“. Kanclerio argumentas buvo, kad Vokietijos gamybos raketos gali būti paleistos į taikinius Rusijos sostinėje Maskvoje.

Dėl sudėtingos situacijos fronte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus teikti karinę paramą jo šaliai. „Globalus stabilumas remiasi tik ukrainiečių kovotojų ir visos mūsų tautos drąsa ir pasiaukojimu“, – sakė jis ketvirtadienį savo vakariniame kreipimesi. Esą akivaizdu, kad V. Putino ambicijos yra gerokai didesnės nei tik Ukraina. „Niekam nepatiks pasaulis, kuriame laimi teroras. Todėl V. Putinas turi pralaimėti“, – sakė V. Zelenskis.

Kovo 1 d. naktį Rusijos Federacijos Žemutinio Naugardo srities Dzeržinsko mieste nugriaudėjo sprogimai. Apie tai pranešė Rusijos informavimo priemonė SOTA. Pranešama, kad vietos gyventojai daro prielaidą apie bepiločių orlaivių ataką. „Dzeržinske, Žemutiniame Naugarde, kaip įtariama, buvo užpulta Sverdlovo gamykla, gaminanti sprogmenis“, – teigia SOTA. Apie sprogimus Dzeržinske pranešė ir kitos informavimo priemonės ASTRA „Telegram“ kanalas, paskelbęs keletą susijusių vaizdo įrašų.

Šiaurės Korėja galėjo sustabdyti artilerijos sviedinių tiekimą Rusijai. Tai rodo Pietų Korėjos leidinio NK PRO analizuoti palydovinio stebėjimo duomenys, cituoja UNIAN.   Svarbiausi įvykiai: 23:46 | JAV generolas įspėja dėl įstrigusios paramos Ukrainai: be jos Rusija įgis pranašumą Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley sakė, kad be Vakarų paramos Ukrainai Rusija ilgainiui įgis strateginį pranašumą.

Šį vasarį sukanka 10 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir dveji metai nuo plataus masto invazijos į šalį. Pastarasis dešimtmetis ryškiai iliustravo, kaip beprasmiška nuraminti pasenusią imperiją, leidžiant jai sukaupti jėgas.  10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą leidinyje „The Moscow Times“ apžvelgė Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbė Evelina Davlikanova.

Pranešimai apie tariamą Rusijos okupantų įvykdytą Berdyčių kaimo Donecko regione užėmimą yra melagingi. Kartu šiame rajone vyksta įnirtingi mūšiai, kuriuose priešas pakeitė taktiką ir dabar prieš Ukrainos gynėjus naudoja cheminį ginklą. Taip teigė Tavrijos karių grupuotės atstovas spaudai Dmytro Lychovijus, kalbėjęs nacionalinio telemaratono eteryje. „Norėčiau pabrėžti, kad informacija apie maskvėnų įvykdytą (Berdyčių – red.) okupaciją yra melaginga.

Ukrainos pareigūnai nerimauja, kad Rusijos pažanga iki vasaros gali įgauti didelį pagreitį, jei Ukrainos sąjungininkai nepadidins amunicijos tiekimo, skelbia „Bloomberg“, remdamiesi savo šaltiniu.  Vidiniai Kyjivo situacijos mūšio lauke vertinimai darosi vis niūresni, nes Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos atakas ir riboja sviedinių, kuriuos gali iššauti, skaičių.

Manoma, kad rusų kariai, pastebėti kasant apkasus itin radioaktyviame miške netoli Černobylio AE avarijos vietos, dabar jau mirė, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Varašo miestelio netoli Rivnės AE meras Oleksandras Menzulas. „Mes, ukrainiečiai, privalome visiems priminti, kad esame branduolinė valstybė. Taip, branduolinių ginklų neturime, tačiau turime branduolinių medžiagų.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad per vasario mėnesį sunaikino rekordinį skaičių Rusijos karo lėktuvų.  Naujienų agentūra AFP negalėjo patvirtinti šių teiginių, o Rusijos pareigūnai atsisakė juos komentuoti.  „Nuo 2022 metų spalio mūsų dangaus gynėjai pasiekė geriausių rezultatų numušinėjant Rusijos lėktuvus“, – nurodė Ukrainos gynybos ministerija.  Jos teigimu, per vasarį šalies pajėgos numušė dešimt lėktuvų SU-34, du naikintuvus Su-35 ir vieną A-50 lėktuvą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia matanti paralelių tarp įvykių Moldovos Respublikoje ir Ukrainos karo pradžios. Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Rusija visa jėga gali pulti NATO valstybes – Lenkiją, Baltijos šalis – tik tuo atveju, jei nebus sustabdyta ir palaužta Ukrainoje. Tačiau jei taip atsitiks, JAV įsipareigojimas ginti kitas NATO šalis yra ir bus „nepalaužiamas“ ir „neatšaukiamas“. Taip interviu Eltai tikino JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno padėjėjo pavaduotojas Christopheris Smithas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pabrėžė, kad visi jo komentarai dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo kruopščiai apgalvoti. Tai jis sakė po to, kai sukėlė sąmyšį savo pareiškimu, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės. E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad turi būti padaryta viskas, kas būtina, siekiant užtikrinti Rusijos pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, ir tuo sukėlė nerimą kelioms Europos sąjungininkėms, įskaitant Vokietiją.

Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui vos spėjus pagrasinti raketiniais smūgiais NATO šalims, siunčiančioms karius į Ukrainą, internete išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Sočio mieste apvirsta brangi Rusijos raketų sistema „Pantsir“, kurios vertė galėtų siekti 13 mln. eurų. Sprendžiant iš įrašo, Sočyje, kur yra viena iš prabangių V. Putino rezidencijų, apsivertė gabenanti brangią Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą „Pantsir-C1“ karinė transporto priemonė.

Europos Parlamentas ragina perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Rusijos užpultai šaliai reikia „ypač pažangių oro gynybos sistemų, didelio nuotolio sparnuotųjų raketų, tokių kaip „Taurus sistemos“, – pareiškė Parlamentas. Ketvirtadienį priimta atitinkama neįpareigojanti rezoliucija. Už ją balsavo 451 parlamentaras, 56 buvo prieš ir 49 susilaikė. Kad Kyjivas galėtų laimėti, neturi būti ribojama karinė parama Ukrainai, teigiama rezoliucijoje.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį sunaikino dar du Rusijos atakos lėktuvus Su-34, pranešė karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas platformoje „Telegram“. Iš viso per dieną numušti trys Su-34. M. Oleščuko pranešimą, pasirodžiusį po paskelbtos informacijos apie naktį numuštą vieną rusų Su-34, cituoja ukrainiečių naujienų svetainė „Ukrajinska pravda“. „Šiandien apie 9 val.

Šiandien Kyjive vykstančio jungtinės tyrimo grupės koordinacinio pasitarimo metu Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė apie nustatytus įtariamuosius garsaus Lietuvos režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymo Mariupolyje tyrime, rašoma pranešime spaudai.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė atrėmusi Ukrainos specialiųjų pajėgų mėginimą išsilaipinti Tendros nerijos smėlio seklumoje Juodojoje jūroje, Rusijos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje, ir nukovusi „iki 25“ ukrainiečių karių. „Rusijos pajėgos (...) sunaikino Ukrainos komandosų grupę (...) mėginusią išsilaipinti iš greitaeigių katerių“, – sakoma Gynybos ministerijos kasdieniame pranešime ir priduriama, kad vienas Ukrainos karys buvo paimtas į nelaisvę.

Pasienyje su Ukraina esančio Rusijos regiono teismas ketvirtadienį nuteisė vieną ukrainietį kalėti 12 metų dėl kaltinimų šnipinėjus ir perdavus karinės informacijos Ukrainos slaptosioms tarnyboms. Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Maskva pradėjo plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, už įtariamą bendradarbiavimą su ukrainiečių kariuomene ir žvalgybos agentūromis Rusijoje buvo sulaikyta ir įkalinta dešimtys žmonių.

Rusijos kariuomenė per parą apšaudė apie 20 Charkivo srities gyvenviečių, žuvo keturi žmonės, o dar šeši buvo sužeisti. Tai feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Nuo artilerijos ir minosvaidžių smūgių nukentėjo Zapadnė, Synkivka, Ivanivka, Kotliarivka. Priešo aviacija smogė Ploskei, Budarkams, Varvarivkai, Kupianskui, Synkivkai ir Kislivkai. Trečiadienį 16 val. 50 min.

Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti. Pasak ISW analitikų, Rusija gali tuo pasinaudoti, kad skatintų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip anksčiau Kremlius darė remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą politinį taikos planą Ukrainai.

Rusijos kariuomenė didina savo kovinius pajėgumus ir „užtikrintai“ žengia per fronto liniją Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Ginkluotųjų pajėgų koviniai pajėgumai išaugo daug kartų. Jos užtikrintai žengia į priekį daugelyje sričių“, - sakė V. Putinas, pradėjęs savo kasmetinį kreipimąsi į Rusijos parlamento abejų rūmų įstatymų leidėjus, kalbą transliavo valstybinė televizija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pradėjęs skaityti savo metinį pranešimą įstatymų leidėjams, pareiškė, kad „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų. Specialiąja karine operacija Maskva vadina savo agresijos karą prieš Ukrainą. Pasak V. Putino, Rusija šiuo metu kovoja teisingą kovą už savo suverenitetą ir saugumą. Rusijos lyderio žodžius platformoje „Telegram“ cituoja valstybinė žiniasklaida.

Ketvirtadienį interviu dienraščiu „Fakt“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė nemanąs, kad Rusija puls Lenkiją. „Žinoma, darant prielaidą, kad būsime stiprūs. Stiprūs nepuolami. Puolami silpni“, – sakė A. Duda. Lenkijos prezidentas taip pat priminė, kad „dėl buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerumo Lenkijai“ dabar šalis turi naikintuvus F-35, nuolat esančius JAV karius ir JAV kariuomenės V korpuso būstinę Poznanėje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis skyrė papildomų rezervų ir amunicijos gynybai Avdijivkos ruože stiprinti. Kaip rašo ketvirtadienį „Ukrinform“, jis tai pranešė „Facebook“ paskyroje. Pasak O. Syrskio, padėtis Ukrainos gynybos pajėgų operacijos rajone tebėra sudėtinga. Priešas tęsia aktyvius puolamuosius veiksmus daugeliu fronto linijos krypčių.

 Ukrainos gynybos pajėgos šalies rytuose sunaikino dar vieną rusų naikintuvą-bombonešį Su-34. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, „šiandien vasario 29-oji – data, kuri pasitaiko kartą per ketverius metus, bet rusams tai jau įprasta diena, kai netenkama dar vieno lėktuvo.

Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi. „Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.