Karas Ukrainoje

Ukrainos rytuose sunaikintas dar vienas Rusijos naikintuvas-bombonešis Su-34. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Minus dar vienas Su-34 rytų kryptimi! Vakar rusų lakūnams pavyko išvengti mūsų raketų, bet taip bus ne visada. Todėl patariu okupantams prieš kiekvieną skrydį dėl visa ko pasimatyti su artimaisiais. Nes kas ten žino, pasiseks šį kartą ar ne“, – parašė jis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. Tai jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) atsisakius atmesti tokią galimybę. „Tai absoliučiai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie E. Macrono pareiškimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose rengia skubias derybas su Kongreso lyderiais, siekdamas, kad būtų atblokuota milijardų dolerių vertės pagalba karo alinamai Ukrainai ir išvengta gresiančio JAV vyriausybės įstaigų uždarymo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, jog jo šaliai skubiai reikia nuolatinės Vakarų paramos, kad ji galėtų įveikti Rusiją. Ukrainiečių lyderis taip pat išreiškė viltį, kad JAV pritars 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd.

Rusijos tolimojo radiolokacinio stebėjimo ir valdymo lėktuvų A-50 naudojimo intensyvumas šiuo metu yra sumažėjęs. Kaip praneša „Ukrinform“, tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė antradienį per nacionalinį televizijos maratoną. „Sumažėjo lėktuvų A-50 naudojimo intensyvumas. Jų nėra jau kelios dienos. Jie (rusai) nepriėmė sprendimo siųsti vis daugiau lėktuvų. Tokios specialiosios technikos jie turi gana mažai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną ir prašė leisti balsuoti, kad būtų patvirtinta labai reikalinga pagalba Ukrainai, bei įspėjo, jog jis bus atsakingas, jei Rusija triumfuos. „Aš dar kartą kreipiuosi asmeniškai į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Leiskite demokratijai eiti savo keliu. Prašau, leiskite balsuoti“, – per vizitą Vašingtone sakė Radoslawas Sikorskis.

Kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos veiksmų ir siųsti ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą. Nepaisydamas spaudimo pačioje Vokietijoje ir Kyjivo raginimų pritarti šių raketų tiekimui, O. Scholzas ne kartą atsisakė nusiųsti Ukrainai vokiškų raketų „Taurus“. Vis dėlto Vokietija išlieka antra pagal dydį ginklų Ukrainai tiekėja po JAV.

Priešo raketnešiai Juodojoje jūroje nesirodo jau daugiau nei savaitę, tačiau Generalinis štabas grėsmę iš jūros vertina kaip stabiliai didelę. Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis rengia du tolesnių veiksmų planus kare su Rusija. Tačiau viskas priklauso nuo amerikiečių pagalbos, interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos lyderio, jei Jungtinės Valstijos suteiks pagalbą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdys kontrpuolimą. Jei taip neatsitiks, joms teks susitelkti tik į gynybą.

Naktį į antradienį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 11 iš 13 dronų kamikadzių ir dvi raketas Ch-59. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „2024 metų vasario 27-osios naktį priešas atakavo balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“ iš Voronežo srities, keturiomis valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59, viena antiradarine raketa Ch-31P iš Chersono ir Donecko sričių laikinai okupuotų teritorijų ir 13 „Shahed“ tipo smogiamųjų b...

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis Vašingtone pareiškė, jog reikia dėti visas pastangas, kad Rusijos diktatorius Putinas nelaimėtų Ukrainoje, nes tai būtų katastrofa visiems Vakarams. Jis tai sakė pirmadienį per susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Anthony`iu Blinkenu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą palei visą fronto liniją ir galės imtis puolamųjų veiksmų, kada ir kur norės. Tai sakoma naujoje Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje, kuria remiasi UNIAN. ISW analitikai pažymėjo, kad rusai šią iniciatyvą susigrąžino po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, prasidėjusio 2023 metų birželį. Dabar, pasak jų, Rusijos kariuomenės vadovybė galės pasirinkti būsimų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje laiką, vietą ir mastą.

Prancūzija ir Nyderlandai pritarė planui įsigyti šaudmenų už Europos Sąjungos ribų, kad būtų galima greičiau pristatyti reikiamą karinę įrangą Ukrainai. Tikimasi, kad pasiūlymas bus pateiktas kovo pradžioje. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Bloomberg“. Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala išdėstė idėją įsigyti šimtus tūkstančių šaudmenų iš kelių šalių pirmadienį, vasario 26-ąją, Paryžiuje vykusiame neeiliniame Europos lyderių viršūnių susitikime.

Rusija sureagavo į Vakaruose pasigirdusius svarstymus siųsti karius į Ukrainą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, konfliktas tokiu atveju taptų neišvengiamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Donaldą Trumpą, kad jis stoja Rusijos vadovo Vladimiro Putino pusėn ir perspėjo, kad be naujos Jungtinių Valstijų pagalbos Kyjivui gali žūti milijonai žmonių. Ukrainos lyderis kalbėjo televizijai CNN naujausiame interviu, duodamame JAV televizijai, tuo metu, kai prezidentui Joe Bidenui sunkiai sekasi ištrūkti iš aklavietės Kongrese, kur D. Trumpo Respublikonų partijos nariai Atstovų Rūmuose priešinasi leidimui suteikti 61 mlrd.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ateinantys mėnesiai bus patys sunkiausi. Rusijos kariui prieš Ukrainą tęsiantis jau trečius metus, Ukrainos prezidentas turi sunkią užduotį išlaikyti pusiausvyrą šalies viduje ir išorėje.  Apie tai rašo leidinys „The Guardian“.  Ukrainos visuomenė yra išvarginta karo, o tarptautinė parama skilinėja, todėl fronte labai trūksta amunicijos.

Duodamas interviu naujienų agentūrai CNN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskio teigė manąs, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesupranta, ko siekia rusų lyderis Vladimiras Putinas, nes nė karto nėra su juo kovojęs. Kaip sakė V. Zelenskis, „negaliu suprasti, kaip Donaldas Trumpas gali būti (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino pusėje“. „Tai neįtikėtina“, – pabrėžė jis. „Man atrodo, kad Donaldas Trumpas Putino nepažįsta“, – sakė V. Zelenskis. „Žinau, jog jiedu yra susitikę.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad joks kompromisas su Vengrijos ir Slovakijos kolegomis neįmanomas, jei jie atsisakys atvirai palaikyti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija. D. Tuskas antradienį Prahoje susitiks su Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos premjerais, atitinkamai Petru Fiala, Viktoru Orbanu ir Robertu Fico vadinamosios Višegrado grupės susitikime.

Paryžiuje prasidėjus pagalbos Ukrainai konferencijai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareikalavo daugiau ginklų ir lėšų Rusijos užpultai šaliai. „Šiandien yra bendras supratimas, kad ant kortos pastatytas mūsų visų saugumas“, – sakė E. Macronas pirmadienio vakarą forume Eliziejaus rūmuose, kuriame dalyvauja 20 valstybių ir vyriausybių vadovų. Rusijos elgesys esą ir politiniu lygiu, ir fronte Ukrainoje, kur gresia naujos rusų atakos, tampa vis agresyvesnis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė įstatymą dėl šauktinų demobilizacijos pasibaigus tarnybos laikui. Kariai, kurių dalis kovoja fronte nuo pat karo pradžios prieš dvejus metus, dabar galės būti perkelti į atsargą, pranešė šalies žiniasklaida. Tikslūs skaičiai nebuvo pateikti. Neatmetama, kad daugelis, kuriems galėtų būti pritaikytas šis įstatymas, jau yra žuvę.

Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock lankantis Mykolajive, Ukrainoje, teko slėptis, kai suskambėjo oro pavojaus sirenos.  Apie tai praneša „Deutsche Welle”. Leidinys skelbia, kad oro pavojaus sirenos suveikė vietovėje skraidant Rusijos žvalgybiniam dronui.  Tai pakoregavo A. Baerbok vizito planus: teko nutraukti kelionę į vandens valymo įrenginius, kurie apmokėti Vokietijai teikiant pagalbą.

Mažiausiai tuziną indų Rusijos agentai apgavo, kad jie kovotų šalies kare su Ukraina, pranešama, kad vienas iš jų žuvo per raketos smūgį, skelbia BBC.  Leidinys išsiaiškino, kaip Rusijai pavyko užverbuoti Indijos piliečius stoti į jų gretas.  Vienas iš indų žuvo per ataką Vienas iš kare dalyvaujančių indų, Hemalis Ashwinbhai, žuvo per raketų ataką, savaitgalį pranešė „The Hindu“, cituoja BBC.  Vasario 23 dieną vaikino tėvas sakė, kad su sūnumi kalbėjosi prieš tris dienas.

Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.  Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.  Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena. Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia  „Reuters”.  Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

Įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas yra teisingas ir teisėtas, o pareiškimai apie teisės viršenybės principo pažeidimus šiuo atveju turėtų būti vertinami kaip veidmainystė. Taip Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba rašė straipsnyje „Politico“ leidiniui. „Įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas yra teisingas ir teisėtas. Šios lėšos padės kompensuoti dalį Rusijos padarytos žalos ir padės Ukrainos gynybai“, – teigė D. Kuleba.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl atmetė galimybę šiuo metu Ukrainai tiekti sparnuotąsias raketas „Taurus“, motyvuodamas tuo, kad Vokietijai kyla pavojus būti įtrauktai į karą. „Mane stebina, kad kai kurių žmonių tai visiškai nejaudina, kad jie net nesusimąsto, ar tai, ką mes darome, negali lemti įsitraukimo į karą“, – pirmadienį Berlyne vykusioje dpa redakcijos konferencijoje sakė O. Scholzas. Kancleris tęsė: „Tai labai toli siekiantis ginklas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidėjo planuotą kelionę į Turkiją susitikti su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu iki prezidento rinkimų pabaigos, pirmadienį pranešė Kremlius.

Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida vasario 24 dieną iš esmės susilaikė nuo viešo kalbėjimo apie Rusijos invazijos į Ukrainą antrąsias metines. Taip teigiama JAV įsikūrusio analitinio centro Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Ginti Ukrainos nuo pat pirmųjų Rusijos agresijos dienų stojo ne vienas lietuvis. Mes visada žinojome, kas yra maskviečiai, nes, deja, turime bendrą istoriją, todėl palaikome ukrainiečius, sako Ukrainoje, Donbase, kovojantis lietuvis, šaukiniu „Kalli“.  Jis kovoja 92-joje brigadoje, ten pat, kur praėjusią savaitę žuvo kitas Ukrainos gynėjas lietuvis Tadas Tumas.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas 20-čiai šalies piliečių leido prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Tai pranešė Čekijos radijas, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Dar 56 prašymus P. Pavelas atmetė, remdamasis Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų rekomendacijomis. Pasak Čekijos vadovo, šių prašymų atmetimo priežastis – pretendentų neatitikimas nustatytiems kriterijams. Be prezidento leidimo tarnauti užsienio ginkluotosiose pajėgose čekams draudžia įstatymas.

Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, jos teigimu, užfiksuota, kaip vienas ukrainiečių karys atremia 10 Rusijos karių atakų. Kol jie bando numušti vieną ukrainietį, rusų vadas piktai šaukia, kad šie nesugeba susitvarkyti su vienu kariu. Ukrainos 10-osios kalnų šturmo brigados 8-ojo atskiro kalnų šturmo bataliono, dar vadinamo „Edelweiss“, „Telegram“ kanale paskelbtas vaizdo įrašas trunka apie 100 sekundžių.

Nemenką dalį žaliavų (nitroceliuliozės), Rusijos naudojamų šaudmenų gamybai, tiekia NATO narės ir šalys partnerės, sakoma  Gynybos reformų centro, kartu su Karališkuoju Jungtinių tarnybų institutu (RUSI) įgyvendinančiu projektą „Anaconda“, parengtoje ataskaitoje „Rusijos ginkluotės koalicija: kas ir kaip padeda Rusijai gaminti sprogmenis“. Ataskaitoje matyti, kad svarbiausi tiekėjai yra Taivanas (59 pristatymai už daugiau nei 5,4 mln.

Ukrainos kariškiai pasitraukė nuo Donecko srities Lastočkino kaimo, kuris yra už 6 km nuo Avdijivkos. Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė Taurijos operatyvinės strateginės kariuomenės grupuotės atstovas Dmytro Lichovijus, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai pasitraukė nuo Lastočkino kaimo“, – pareiškė jis.

Sprendimai šiais kritiniais Rusijos agresijos prieš Ukrainą metais gali nulemti ne tik Ukrainos likimą, bet ir viso pasaulio ateitį. Ekspertai perspėja, kad jei Ukraina negaus visapusiškos tarptautinės paramos ir neįveiks Rusijos iki lapkričio, gali kilti katastrofiškas Trečiasis pasaulinis karas. Nežinia, kiek gausiai Vakarai rems Ukrainą, ir galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidentus suteikia geopolitinės įtampos.

Į Vilnių atvykusi Ukrainos Aukščiausios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk dėkoja Lietuvai už paramą ir prašo nepripažinti Rusijos Federacijoje kitą mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų. Kaip teigė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmadienį vykusio susitikimo su Ukrainos kolege metu kalbėta apie galimybę nepripažinti nedemokratinių ir Kremliaus režimo okupuotoje Ukrainos teritorijose organizuojamų rinkimų rezultatų.

Bundesvero generolas Christianas Freudingas, kuris nuo karo pradžios vadovauja Ukrainos situacijų centrui Vokietijos gynybos ministerijoje ir ginkluotės įsigijimui, apie artilerijos šaudmenų tiekimą Kyjivui kalba su nevilties gaidelėmis, rašo leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN.

Ukrainos vasarą suplanuoto kontrpuolimo veiksmai Kremliui buvo nutekinti 2022 m. rudenį, dar prieš jiems prasidedant, spaudos konferencijoje sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžė, kad tokie planai turi būti laikomi paslaptyje. Pasak jo, kuo mažiau žmonių žinos Ukrainos kariuomenės planus, tuo greitesnė bus pergalė. Turi naują planą V. Zelenskis užsiminė, kad lėtą kontrpuolimą 2023 m. vasarą lėmė priešo sąmoningumas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį turi priimti Europos lyderius, atvyksiančius į konferenciją, kurios tikslas – sustiprinti Vakarų paramą Ukrainai, dvejus metus atremiančiai Rusijos invaziją. Susitikimas Paryžiuje bus proga dalyviams „dar kartą patvirtinti savo vienybę ir ryžtą įveikti Rusijos vykdomą agresijos karą Ukrainoje“, nurodė Prancūzijos prezidentūra.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčius paragino Lenkijos valdžios institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad būtų rasti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, atsakingi už ukrainietiškų grūdų išpylimą iš transporto priemonių ir traukinių vagonų, vykstančių per Lenkijos teritoriją. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, Ukrainos diplomatas apie tai prakalbo tinkle „X“, reaguodamas tai, kad sekmadienį buvo surengta dar viena tokio tipo provokacija.

Dėl didelio amunicijos trūkumo Ukrainos kariuomenėje šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino uždrausti šaudmenų eksportą iš ES į kitas valstybes, išskyrus Ukrainą. Jis tai pareiškė interviu „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND), praneša portalas „eurointegration“. „Visos sutartys dėl Europoje pagamintų šaudmenų eksporto į trečiąsias šalis turi būti pristabdytos ir visi šaudmenys turi būti siunčiami į Ukrainą“, – sakė jis.

Viename iš Krymo (Rusijos okupuota Ukrainos teritorija) barų kilusiose muštynėse dalyvavo ginkluoti vietos kariai, atvykę „gelbėti“ savo draugų. Baro savininkės teigimu, tai nebuvo vienintelis toks Rusijos kariuomenės karių savivalės atvejis. Incidentas Simferopolio Černomorskij rajone įvyko vasario 23-ąją, kuomet Rusijoje yra švenčiama kariuomenės diena. „Podjom“ skelbiama, kad dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, sulaikyti du įtariamieji.

Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas su delegacija atvyko vizito į Ukrainą. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Bulgarijos leidiniu BNT. Bulgarijos delegacijoje – teisingumo, aplinkos ir energetikos ministrai Atanasas Slavovas, Julianas Popovas ir Rumenas Radevas, gynybos ir užsienio reikalų viceministrai Stanimiras Georgijevas ir Tichomiras Stoičevas, taip pat Gynybos ministerijos vadovas admirolas Emilis Eftimovas.

Naktį į pirmadienį Rusijos kariškiai smogė aviacijos smūgį Sumų srities Junakivo bendruomenei, žuvo du žmonės. Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, vasario 26-ąją, 2 val. 15 min. buvo smogtas aviacijos smūgis Junakivo bendruomenei. Priešas panaudojo valdomąsias aviacines bombas. Užfiksuoti keturi sprogimai. Preliminariais duomenimis, dėl aviacijos smūgio žuvo du žmonės – namuose buvę sutuoktiniai“, – rašoma pranešime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbti Ukrainos nuostolių kare su Rusija skaičiai smarkiai skiriasi nuo JAV pareigūnų pateiktų duomenų, praneša „The New York Times“. Sekmadienį V. Zelenskis viešai paskelbė, kad gindami Ukrainą žuvo 31 000 Ukrainos karių. „The New York Times“ pažymi, kad šio skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tačiau kartu skaičius daugiau nei dvigubai mažesnis, nei skaičiuoja JAV pareigūnai.

Rusijos kariuomenė naktį į pirmadienį atakavo Ukrainos teritoriją raketomis ir smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos numušė devynis „šahedus“ ir tris raketas. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabo. „Praėjusią parą ir šią naktį okupantai rusai vėl atakavo Ukrainą balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais kamikadzėmis“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pasidžiaugė ukrainietiškų dronų „Sych” veiksmingumu. Pasak jo, pasitelkus šiuos dronus Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 100 mln. dolerių vertės Rusijos įrangos.  Svarbiausi įvykiai: 23:55 | Ministras: ukrainietiškų dronų gamyba pasiekė Rusijos lygį Ukraina, oficialiais duomenimis, pasivijo Rusiją ir pagal  gaminamų kovinių dronų skaičių, ir pagal kokybę.

Per apšaudymą Dnipro mieste buvo sužeisti keturi žmonės, nukentėjo 10 privačių namų ir keli automobiliai. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Lysaku. „Rusų „laimėjimai“ Dnipre šį vakarą. Srities centro gyvenamajame sektoriuje apgadinta 10 privačių namų ir keli automobiliai. Nukentėjo 41 ir 49 metų amžiaus vyrai. Ir moterys – 20 ir 60 metų. Visi ligoninėje!“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnas.

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, pasaulio dėmesys vis dar įsikibęs į šalies agresorės politikos klausimą. Kūrybinis kontrastas tarp sporto renginių šlovės ir karinės įtampos aiškiai atspindi šalies vidinę politinę bei socialinę būklę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nors pasirodo kaip stabili valdžios figūra, susiduria su vis didėjančiu pasipriešinimu ne tik tarptautiniu mastu, bet ir tarp savo tautiečių.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi aiškų naujo kontrpuolimo planą. „Yra planas, planas yra aiškus, tačiau negaliu jums atskleisti detalių“, – sakė V. Zelenskis sekmadienį spaudos konferencijoje Kyjive. Planas esą susijęs su pastaraisiais karinės vadovybės pokyčiais. Prieš tai V. Zelenskis sakė, kad pernai kontrpuolimo planai buvo nutekinti ir dar net neprasidėjus operacijai atsidūrė „ant stalo Kremliuje“. Kaip tai atsitiko, prezidentas nekomentavo.

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, aiški dauguma Vokietijos žmonių baiminasi, kad karas gali išplisti į NATO teritoriją. Nuomonės tyrimo instituto INSA apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu, parodė, jog 61 proc. respondentų bijo, kad karas gali išplisti į Vakarų gynybinio aljanso teritoriją. 31 proc. sakė manantys, kad to nebus ar tikriausiai nebus. 8 proc. savo nuomonės nepareiškė. Paklausti apie Ukrainos pabėgėlių integraciją, 51 proc.