Karas Ukrainoje

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) už daugiau nei 1 mln. eurų perka keturis lengvojo tipo sunkvežimius išminavimo darbams Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai. Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad pagal pernai gruodžio 6 dieną sudarytą sutartį sunkvežimiai už 1,32 mln.

Ukraina planuoja pakviesti per 160 valstybių vadovų į pirmąjį Pasaulio taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, teigia šalies prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. „Netrukus Šveicarijoje įvyks pirmasis Taikos viršūnių susitikimas. Kvietimai jau parengti ir bus išsiųsti į daugiau kaip 160 šalių.

Ukrainiečiai vis garsiau kalba apie amunicijos trūkumą ir ragina Vakarus tesėti duotus pažadus. Pasak šalies gynybos ministro, pusė visos Vakarų karinės paramos į Ukrainą neatvyksta laiku, todėl kyla grėsmė, kad Ukrainos kariams teks atsiraukti dar toliau nuo Avdijivkos ir kitų fronto vietų. Į vieną iš fronte dirbančių karo lauko ligoninių medikai atveža sužeistą Ukrainos gynėją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai oficialiai nurodytas žuvusių ukrainiečių karių skaičius jau dvejus metus trunkančiame kare. „Šiame kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Ne 300 000 ar 150 000, ar kaip ten Putinas ir jo melagių ratas sako. Bet kiekviena šių mirčių mums yra didelė netektis“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo šalies likimas priklauso nuo Vakarų pasaulio paramos, ir sakė esąs tikras, kad Jungtinės Valstijos patvirtins itin svarbų karinės pagalbos paketą. „Ar Ukraina pralaimės, ar mums bus labai sunku ir ar bus daug aukų, priklauso nuo jūsų, nuo mūsų partnerių, nuo Vakarų pasaulio“, – spaudos konferencijoje Kyjive kalbėjo jis. V. Zelenskis pridūrė, kad tiki, jog JAV Kongresas galiausiai patvirtins karinės paramos Kyjivui paketą.

Ukrainoje su vizitu esanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį paskelbė, kad Vokietija Ukrainai papildomai skirs 100 mln. eurų humanitarinę pagalbą. Parama skiriama vandens tiekimo infrastruktūrai gerinti, ligoninėms ir būsto sektoriui. „V. Putino teroras čia tęsiasi kiekvieną dieną“, – sakė A. Baerbock, lankydamasi pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste.

Ukrainiečių kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas sekmadienį apsilankę fronte paskelbė apie kai kurių fronto segmentų pastiprinimą, pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. O. Syrskis ir R. Umerovas karius neskelbiamoje fronto vietoje aplankė kitą dieną po to, kai buvo minimos antrosios Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metinės.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį sakė Kyjivą tikint, kad Vašingtonas jo nepaliks, nors labai reikalingas milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbos ukrainiečiams paketas vis dar yra įstrigęs JAV Kongrese dėl politinių nesutarimų. „Mes tvirtai įsitikinę, kad JAV nepaliks Ukrainos kalbant apie finansinę ir karinę [...] paramą“, – sakė D. Šmyhalis forume, skirtame antrosioms Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metinėms.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas sekmadienį paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai. Prasidėjus tretiesiems Maskvos didelio masto invazijos į Ukrainą metams, R. Sunakas sakė, jog Vakarų sąjungininkės privalo eiti toliau su savo sankcijomis. Pasak ministro pirmininko, to reikia siekiant pakirsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsitikinimą, kad jis paprasčiausiai gali išlaukti.

Pusė Vakarų karinės pagalbos Kyjivui pristatoma pavėluotai, sekmadienį teigė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. Ukrainai šiuo metu labai trūksta šaudmenų. „Šiuo metu įsipareigojimas nereiškia pristatymo“, – per forumą, skirtą Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą antrosioms metinėms, sakė R. Umerovas. „50 proc. įsipareigojimų nevykdomi laiku“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai padeda Rusijai.

Avdijivka beveik dešimtmetį buvo Kyjivo ir Maskvos karo fronto linijoje. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ten kelis mėnesius vyko įnirtingi mūšiai. Ukrainos karių pasitraukimas buvo kur kas trumpesnis. Kai vasario 17 dieną Ukrainos kariuomenė paliko miestą, taip suteikdama Rusijai svarbiausią pergalę per kelis mėnesius, viskas vyko greitai ir negailestingai. „Palikite 300-uosius (sužeistuosius – red.

Ukrainos valdžios institucijos dar negavo atsakymo iš buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ar jo komandos į kvietimą apsilankyti Ukrainoje. Apie tai interviu „Voice of America“ užsiminė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“. „Yra politinių signalų, kuriuos viešai siunčia kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Yra viešų signalų, ateinančių iš Ukrainos prezidento. Negirdėjome atsakymo į kvietimą iš paties D. Trumpo ar jo komandos.

Ukrainos Nacionalinės policijos tyrėjai užfiksavo daugiau kaip 113 tūkst. karo nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainoje nuo visapusiškos invazijos pradžios, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. „Per pastaruosius dvejus metus policijos tyrėjai užfiksavo daugiau kaip 113 tūkst. Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 16 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 18 dronų „Shahed“. Ukrainiečiams 16 dronų pavyko numušti virš Poltavos, Kyjivo, Chmelnyckio, Mykolajivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad praėjusią naktį virš Belgorodo srities buvo numušti du, o virš Juodosios jūros – dar keturi ukrainiečių dronai.

Minint antrąsias Maskvos invazijos metines šeštadienį visoje Europoje protestuotojai rinkosi palaikyti Ukrainą, ragindami Vakarus sustiprinti paramą, augant nuogąstavimams, ar Kyjivas pajėgs atremti įsidrąsinusią Rusiją. Minios susirinko Berlyne, Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose, žmonės mojavo Ukrainos vėliavomis ir reikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nutrauktų karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovams šeštadienį pareiškė, jog Ukraina tikisi, kad jie laiku teiks karinę pagalbą, kuri padėtų užkirsti kelią Rusijos atakoms. Per antrąsias Rusijos invazijos metines kreipdamasis į G-7 V. Zelenskis sakė: „Jūs puikiai žinote, ko mums reikia, kad apsaugotume savo dangų, sustiprintume savo kariuomenę sausumoje, ir žinote, ko mums reikia, kad išlaikytume ir toliau sėkmingai veiktume jūroje.

Ukraina mini antrąsias Rusijos plataus masto puolimo metines. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis užtikrintai sako: karas gali baigtis tik Ukrainos pergale. O į Ukrainą atvykę Vakarų lyderiai drąsina ukrainiečius ir pripažįsta, kad jie kaunasi ne tik už savo laisvę. Tuo pat metu aiškėja, kad ukrainiečiai per pastarąją parą galėjo numušti bent du rusofašistų lėktuvus, okupantų nuostoliai siekia šimtus milijonų eurų.

Kruvinas Putino karas Ukrainoje tęsiasi jau bene dešimtmetį, bet pastarieji dveji metai ypač smarkiai pakeitė eilinių ukrainiečių kasdienybę. Žmonos tapo našlėmis, tėvai laukia, kada rusai grąžins nelaisvėje laikomus jų sūnus, mokytojos vietoje pamokų organizuoja paramą kariams, o ūkininkams trūksta darbo jėgos. Prasidedant tretiems baisiausio 21 a. karo metinėms kviečiame kelioms minutėms nusikelti į eilinių ukrainiečių kasdienį gyvenimą.

Kanada šeštadienį pareiškė šiais metais Ukrainai suteiksianti 3,02 mlrd. Kanados dolerių (2,2 mlrd. JAV dolerių, 2 mlrd. eurų) finansinę ir karinę paramą. Dviem šalims pasirašius saugumo susitarimą, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), kuris lankosi Kyjive per antrąsias karo pradžios metines, pareiškime pabrėžė: „Palaikysime Ukrainą viskuo, ko reikės, ir tiek, kiek reikės.

Ukraina laimės, o šalis agresorė ir visi karo nusikaltimo dalyviai bus patraukti atsakomybėn. Tai tinkle „X“ parašė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. „Minime antrąsias Rusijos visapusiškos brutalios agresijos prieš Ukrainą metines. ES Ukrainos žmonių pusėje stovi nuo to tragiško ryto, kuris pakeitė Europos istoriją, bet dar kartą jėga nepakeis jos geografijos.

Ukraina šeštadienį pranešė, kad per antrąsias Maskvos invazijos metines dronais smogė vienai didžiausių Rusijos plieno gamyklų. Rusija pranešė apie gaisrą didžiulėje Novolipecko gamykloje (NLMK) vakarinėje Lipecko srityje, o socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti didžiulės liepsnos. Jei ši ataka pasitvirtintų, tai būtų naujausias Ukrainos suintensyvintos kampanijos prieš taikinius Rusijos gilumoje pavyzdys.

Minint antrąsias karo Ukrainoje metines Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai pasaulis supras, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kelia rimtą grėsmę viso pasaulio egzistencijai. Apie tai, kas laukia toliau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas bei karo instruktorius Andrej Šildiajev.

Jungtinė Karalystė (JK) šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė apie naują 245 mln. svarų (286,7 mln. eurų) vertės gynybos paketą, skirtą padidinti „skubiai reikalingos artilerijos amunicijos“ gamybą Ukrainai. Britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas sakė, kad, „nepaisydamos sunkumų“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atsikovoti dideles per 2022 m. pradėtą invaziją Rusijos užgrobtas teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks pergalę. „Būtent iš čia turėjo prasidėti „Kyjivas ir Ukraina per 3 dienas“. Prieš dvejus metus čia ugnimi sutikome priešo desantą.

Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines: karas į trečius metus įžengia trūkstant Vakarų pagalbos Ukrainai, o Rusijai įgaunant drąsos dėl naujų laimėjimų. Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metų vasario 24-ąją auštant paskelbė apie karą, Kremliaus pramintą „specialiąja karine operacija“, jis tikėjosi pergalės per kelias dienas, tačiau Ukraina priešinosi, priversdama rusų karius trauktis.

Ukraina penktadienį pranešė, kad numušė Rusijos žvalgybos lėktuvą A-50U virš Azovo jūros, ir pasidalijo žemėlapiu, iš kurio matyti, kad jis nukrito virš pietų Rusijos. Maskva nepateikė jokių oficialių komentarų, tačiau Rusijos pietinio Krasnodaro krašto valdžios institucijos, nepateikdamos išsamesnių duomenų, pranešė, kad ugniagesių komandos yra aviakatastrofos vietoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šeštadienį paragino Ukrainą ir jos sąjungininkes nenuleisti rankų, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jau dvejus metus tęsiant kruviną puolimą. „Padėtis mūšio lauke išlieka itin rimta. Prezidento Putino tikslas dominuoti Ukrainoje nepasikeitė, ir nėra jokių požymių, kad jis ruošiasi taikai“, – sakė J. Stoltenbergas įrašytame pareiškime, skirtame antrosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms. „Tačiau neturime prarasti ryžto.

Šviesa nugalės tamsą, šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pareiškė ukrainiečių kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Prieš dvejus metus Maskva iš kelių krypčių pasiuntė karius į Ukrainą ir surengė pasaulį sukrėtusį išpuolį. „Esu įsitikinęs, kad vienybė yra mūsų pergalė. Ir ji tikrai įvyks. Nes šviesa visada nugali tamsą!“ – O. Syrskis sakė socialiniuose tinkluose.

Ukrainos pietiniame Ukrainos Odesos mieste į gyvenamąjį namą vėlų penktadienį įsirėžus Rusijos dronui, žuvo vienas žmogus ir dar mažiausiai trys buvo sunkiai sužeisti, pranešė pareigūnai. Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad dronas buvo vienas iš penkių, kuriuos ji numušė virš Odesos regiono per naktinių oro atakų bangą.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį paskelbė per naktį numušusios 12 rusų dronų ir dvi raketas. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į šeštadienį, kai minimos antrosios Rusijos invazijos metinės, rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, trimis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 bei 12 dronų „Shahed“. Ukrainiečiams virš Kirovohrado, Odesos bei Mykolajivo sričių pavyko numušti dvi raketas Ch-59 ir visus 12 dronų.

Kyjive šeštadienį vieši Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Socialiniame tinkle „X“ ji pasidalijo savo nuotrauka šalia traukinio ir parašė: „Esu Kyjive paminėti Rusijos karo prieš Ukrainą antrųjų metinių. Ir pagerbti nepaprastą Ukrainos žmonių pasipriešinimą.“ „Kaip niekad tvirtai palaikome Ukrainą. Finansiškai, ekonomiškai, kariniu ir moraliniu požiūriu. Tol, kol šalis pagaliau taps laisva“, – pridūrė ji.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė savo karius okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį, minint rusų puolimo pradžios antrąsias metines, pranešė kariuomenė. „Šiandien, kalbant apie pajėgų santykį, pranašumas yra mūsų pusėje“, – sakė jis kariams vadavietėje. Kariuomenės pranešime sakoma, kad S. Šoigu buvo informuotas, jog Rusijos pajėgos, užėmusios pramonės centrą Avdijivką, vykdo puolimą.

Šeštadienį pasaulis mini dvejus metus, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vakaruose šiandieną tvyro įvairios nuotaikos – apklausos rodo, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale, o Vakarų lyderiai nelinkę gausiai remti karo nuniokotą šalį. Tačiau Lietuvos ekspertų manymu, pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje neturi didelės įtakos tolesnei karo eigai. Svarbiausia – remti Ukrainą.

Penktadienio vakarą Rusijos kariuomenė dronais atakavo Odesą. Užsidegė gyvenamasis namas, du žmonės buvo sunkiai sužeisti, praneša regionO karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas. „Antrą parą iš eilės priešas atakuoja Odesos regioną bepiločiais lėktuvais. Dėl priešo apšaudymo Odesoje buvo sunaikintas gyvenamasis namas, kuris vėliau užsidegė.  Pranešama, kad buvo sužeisti du žmonės. Sužeistieji sunkios būklės nugabenti į ligoninę“, – nurodė jis.

Apie 40 žmonių Laisvės alėjoje ties Kauno savivaldybe penktadienio vakarą iš žvakučių suformavo Ukrainos vėliavą – taip pagerbė žuvusius šios šalies laisvės gynėjus. Kaip BNS nurodė vienas akcijos organizatorių Antanas Jankūnas, šia iniciatyva siekiama ne tik pagerbti per dvejus metus žuvusius Ukrainos laisvės gynėjus plataus masto Rusijos sukeltame kare, bet ir atkreipti dėmesį į Rusijoje vis dar veikiantį Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslą.

Nesąžiningos taikos tarp Ukrainos ir Rusijos sudarymas dabar reikštų, kad karas bus atnaujintas, kai Kremliui tai bus naudinga. Tokią nuomonę JT Generalinės Asamblėjos posėdyje išsakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas. „Putinas sakė, kad taikos nebus, kol Rusija nepasieks savo tikslų. Neseniai duotame interviu jis atsargiai vengė patvirtinti, kad yra patenkintas teritorijomis, kurias jau atėmė iš Ukrainos. Tai nėra kompromisų ieškantis žmogus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu lankysis Armėnijoje. Vizito data galutinai dar nepatvirtinta. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Factor TV“. Leidinys pažymi, kad dabar ruošiamasi Ukrainos prezidento vizitui į Armėniją. Šiuo metu su Ukrainos atstovais vyksta derybos dėl terminų. „Manoma, kad V. Zelenskis atvyks į Jerevaną kovo mėnesį“, – rašo leidinys.

Strateginė Ukrainos užduotis 2024 m. – „išsilaikyti“, tikintis, kad 2025 m. ji vėl galės bandyti išstumti okupantus iš savo teritorijos, rašo „Politico“. Analitinėje publikacijoje pažymima, kad artimiausių mėnesių įvykių raidą nulems trys pagrindiniai veiksniai: ginklų ir darbo jėgos trūkumas ginkluotosiose pajėgose, Rusijos artilerijos pranašumas ir nesiliaujančios antžeminės atakos bei oro gynybos ir tolimojo nuotolio raketų trūkumas ginkluotosiose pajėgose.

Ukrainos ministrų kabineto atstovai atvyko prie sienos su Lenkija spręsti blokavimo klausimo, tačiau Lenkijos vyriausybės pareigūnai to nepadarė. Susitikimas neįvyko. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Pastarąjį pusmetį mes gyvename Lenkijos vykdomos nuolatinės Ukrainos sienos blokados sąlygomis. Blokados, kuri smogė mūsų ekonomikai ir mūsų galimybėms geriau gintis“, – pažymėjo premjeras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį – antrųjų Maskvos karo prieš Kyjivą metinių išvakarėse – JT Generalinėje Asamblėjoje apkaltino Rusiją ignoruojant pasaulio valią. Asamblėjos posėdis buvo surengtas Ukrainai rengiantis minėti antrąsias Rusijos plataus masto invazijos metines tuo metu, kai JAV Kongresas vis dar blokuoja gyvybiškai svarbią JAV pagalbą Ukrainai, o Rusija jaučiasi padrąsinta pastarosiomis savaitėmis pasiektų naujų laimėjimų.

Donecko srities Kramatorsko rajone dėl Rusijos bepiločių orlaivių naktinės atakos prieš žemės ūkio įmonę buvo sunaikinta 480 tonų grūdinių kultūrų sėklų, apgadinta įranga ir pastatai. Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt priešas „šahedais“ smogė žemės ūkio įmonei Kramatorsko rajone.

Rusija penktadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos yra ciniškas bandymas kištis į šalies reikalus prieš rinkimus, per kuriuos kitą mėnesį pergalė, kaip manoma, vėl atiteks prezidentui Vladimirui Putinui. „Nauji neteisėti apribojimai yra dar vienas įžūlus ir ciniškas bandymas kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“, – valstybinėms naujienų agentūroms pareiškė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas.

Ukrainos pajėgos pirmą kartą parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos fronte naudojami tankai „Abrams“, rašo UNIAN. 47-oji mechanizuotoji brigada naudoja „Abrams“ tankus Avdijivkos kryptimi ir vaizdo įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Kol Rusijos okupantai bando išsiaiškinti, kur yra „Abrams“ tankai, 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados tankistai jau daugiau nei mėnesį į molekules ardo rusų okupantus ir jų techniką“, – rašoma pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas Kalifornijoje priėmė Aleksejaus Navalno našlę ir dukrą, o po to paskelbė ilgą sankcijų sąrašą su opozicionieriaus mirtimi susijusiems pareigūnams. Žiniasklaida „iškapstė“ ir kas tas rusų tyrėjas, vertęs A. Navalno motiną sūnų palaidoti paslapčia. Ir nors A. Navalno mama sūnaus kūną pamatė, atsakymo, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino sėbrai jį nužudė, deja, taip ir nesulaukė.

Praėjo dveji metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Per šį laiką Vakarai parodė, kad gali siekti bendro tikslo – padėti karo niokojamai Ukrainai. Visgi pastebima, kad su laiku parama mažėja, o Baltijos šalys, girdėdamos grasinimus, pradėjo baimintis galimo užpuolimo iš Rytų.  Apie tai, ar Lietuva yra saugi ir ką galvojo Putinas, užpuolęs Ukrainą ir grasindamas NATO aljansui, tv3.lt portalo laidoje „Dėmesio centre +“ kalbėjo istorikas, VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

JAV kartu su Didžiuoju septynetu (G7) ir kitais partneriais bei sąjungininkais imasi papildomų priemonių, kuriomis reaguojama į tai, kad sukanka antrosios Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinės, sakoma Valstybės departamento paskelbtame sankcijų tekste.

Pernai Rusijos Federacija pagamino apie 2 milijonus 122 mm ir 152 mm kalibro šaudmenų, o šįmet nori pasiekti 2,7 milijono sviedinių gamybos lygį. Tai pareiškė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis, praneša portalas „rbc.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis penktadienį vadovaus delegacijai, kuri vyks į Lenkijos pasienį aptarti Lenkijos ūkininkų vykdomos blokados, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ministro pirmininko vadovaujama grupė šiandien bus pasienyje su Lenkija. Ar ten bus lenkų kolegos, yra jų asmeninis sprendimas“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį, antrųjų Rusijos invazijos metinių išvakarėse, paragino Vakarų šalis paspartinti žadėtų oro gynybos sistemų ir naikintuvų tiekimą. „Svarbiausia – atblokuoti dangų. Oro gynyba ir būsimi naikintuvai padės tai padaryti [...]. Svarbu tai, kad visi mūsų sprendimai turi būti priimti laiku“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams spaudos konferencijoje vakariniame Lvive.