Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metų vasario 24-ąją auštant paskelbė apie karą, Kremliaus pramintą „specialiąja karine operacija“, jis tikėjosi pergalės per kelias dienas, tačiau Ukraina priešinosi, priversdama rusų karius trauktis.
Tačiau Ukraina susiduria su nesėkmėmis, pernai vasarą pradėtam kontrpuolimui neatnešus didesnio proveržio. Rusijos kariuomenė savo ruožtu dėl sparčiai augančių karinės gamybos apimčių kuriasi tvirtas pozicijas, o Ukrainos kariuomenei trūksta karių ir senka Vakarų jai tiekiama amunicija artilerijai ir oro gynybai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad sprendimai dėl ginklų tiekimo turi būti prioritetas.
Šeštadienį, minint invazijos metines, į Ukrainą atvyks Vakarų šalių vadovai, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau, Italijos premjerę Giorgią Meloni ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen. Ji, atvykusi į Kyjivą, gyrė šalies „nepaprastą pasipriešinimą“.
Tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus dėl to, kad JAV Kongresas tebeblokuoja itin svarbų 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą. Be to, vėluoja ir pažadėtosios Europos Sąjungos paramos teikimas.
JAV prezidentas Joe Bidenas vėl paragino respublikonų įstatymų leidėjus atblokuoti naują finansavimą, įspėdamas, kad „istorija laukia“ ir „nesugebėjimas paremti Ukrainą šiuo kritiniu momentu nebus pamirštas“.
„Dabar karas yra mūsų gyvenimas“
Rusija intensyviai puola rytuose, o po to, kai vasario 17 dieną užėmė Avdijivkos miestą, naujausiu karštuoju tašku tampa sugriautas Marijinkos miestas netoli Donecko.
Ukrainos ekonomiką taip pat paveikė Lenkijos ūkininkų vykdoma pasienio blokada, kuri, pasak Kyjivo, kelia grėsmę eksportui ir stabdo ginklų tiekimą.
Sostinėje nuotaikos buvo niūrios, bet vis dar nepasiduodančios, o žmonės sakė, kad jie priprato prie karo sąlygų.
„Ukrainos moterims tai yra mūsų širdies skausmas – dėl mūsų vyrų, dėl mūsų vaikų, dėl mūsų tėvų“, – sakė Kyjive kalbinta dietologė Olha Byrko.
„Labai norėčiau, kad tai baigtųsi kuo greičiau“, – pridūrė ji.
38 metų verslininkas Jurijus Pasičnykas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečiai „išmoko su tuo gyventi [...] dabar karas yra mūsų gyvenimas“.
51 metų Kostiantynas Hofmanas ragino „suteikti daugiau ginklų, kad galėtume išvyti šią piktąją dvasią iš mūsų žemės ir pradėti atstatyti mūsų Ukrainą“.
Naujausiais Pasaulio banko, ES, Jungtinių Tautų ir Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių Rusijos invazijos sugriautiems miestams ir miesteliams atstatyti.
Ukraina apskaičiavo, kad žuvo apie 50 tūkst. civilių gyventojų.
„Mums baigiasi amunicija“
Nė viena pusė neskelbia žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus, nors abi pusės teigia padariusios kitai didžiulių nuostolių.
Pernai rugpjūtį laikraštis „The New York Times“ citavo JAV pareigūnus, kurie Ukrainos karinius nuostolius įvertino 70 tūkst. žuvusiųjų ir 100–120 tūkst. sužeistųjų.
Gruodį nutekinta JAV žvalgybos informacija rodė, kad žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. Rusijos karių.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aplankė Maskvos pajėgas okupuotoje Ukrainos dalyje, šeštadienį pranešė kariuomenė ir pasakė, kad „pagal pajėgų santykį pranašumas yra mūsų pusėje“.
Jis taip pat buvo informuotas apie tai, kad Rusijos pajėgos, užėmusios Avdijivką, „toliau žengia į priekį“.
Rytiniame fronte kovinė dvasia senka, nes skaičiumi ir ginkluote pranokti Ukrainos kariai užleidžia pozicijas Rusijos pajėgoms.
„Mums baigiasi amunicija, o rusai vis artėja. Daug mūsų draugų sužeisti arba dar blogiau. Viskas darosi vis blogiau ir blogiau“, – sakė vienas karys netoli Bachmuto, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Britanija šeštadienį paskelbė apie naują 245 mln. svarų sterlingų (286,8 mln. eurų) vertės gynybos priemonių paketą, kuris padės padidinti Ukrainai „skubiai reikalingos artilerijos amunicijos“ gamybą, o ministras pirmininkas Rishi Sunakas ankstesniame karo metinėms skirtame pareiškime tvirtino, kad „tironija niekada netriumfuos“.
Maskva smarkiai padidino ginklų gamybą ir gavo dronų iš Irano, o Kyjivas teigia patvirtinęs, kad Rusija naudoja Šiaurės Korėjos raketas.
Parama Kyjivui nesusvyruos
Gruodį V. Zelenskis sakė, kad kariuomenė norėjo pašaukti dar 500 tūkst. karių. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama išplėsti mobilizaciją, sukėlė didelę visuomenės baimę.
Konfliktas dar labiau izoliavo Rusiją nuo Vakarų, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įvedė daugybę sankcijų Maskvai.
Penktadienį J. Bidenas paskelbė dar daugiau sankcijų Rusijai, žadėdamas nuolatinį spaudimą, kad būtų sustabdyta V. Putino „karo mašina“, taip pat siekdamas, kad Maskva atsakytų už balsingiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno mirtį praėjusią savaitę Arkties kalėjime.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ankstyvą šeštadienį perspėjo Kremliaus šeimininką „nesitikėti jokio europiečių nuovargio“ dėl karo ir pažadėjo, kad Prancūzijos parama Kyjivui nesusvyruos.
Tačiau V. Putinas viso to nesureikšmino ir gyrė Rusijos karius kaip „tikrus nacionalinius didvyrius“.
Jis pasinaudojo karo metais, kad sutelktų patriotizmą ir dar griežčiau slopintų kitaminčius, nes tik nedaugelis išdrįsta garsiai išreikšti nepritarimą karui.
Mirus opozicijos veikėjui A. Navalnui, V. Putinas neteko savo priešininko, o kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose jis ketina pratęsti savo valdymą.
Maskvos gatvėse dauguma žmonių AFP sakė, kad palaiko Ukrainoje kovojančius savo karius.
„Didžiuojuosi mūsų vyrais“, – sakė 27 metų Nadežda, aplinkos apsaugos inžinierė.
„Žinoma, nerimauju dėl jų, bet malonus jausmas, kad jiems puikiai sekasi, kad jie kovoja už mūsų šalį“, – tvirtino moteris.
Vienas iš nedaugelio, išsakiusių kitokią nuomonę, buvo Konstantinas, teatro mokytojas, dirbantis padavėju: „Aš esu prieš bet kokį karą. Praėjo dveji metai, ir mane erzina, kad žmonės negali susikalbėti ir vis dar kariauja.“
