Karas Ukrainoje

Į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas įsibrovėliai veža Rusijos gvardiečius ir „tituškas“ iš prokremliškų jaunimo organizacijų, kurie stebės tvarką per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Saugoti rinkimų apylinkių“ į laikinai okupuotas teritorijas atvyksta „savanoriai“ ir privatūs apsaugininkai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia rokiruotę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje ir pakeitė dar vieną vadą, skelbia „Ukrinform“.  Svarbiausi įvykiai: 00:06 | 10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą Šį vasarį sukanka 10 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir dveji metai nuo plataus masto invazijos į šalį. Pastarasis dešimtmetis ryškiai iliustravo, kaip beprasmiška nuraminti pasenusią imperiją, leidžiant jai sukaupti jėgas.

Ukrainos gynybos pajėgoms per 10 dienų numušus 10 Rusijos lėktuvų, okupantų pilotai neberizikuoja artintis prie Ukrainos sienų, kaip buvo anksčiau.  Apie tai pasakoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, skelbia „Ukrinform“. „Tikrai dėl sėkmingos operacijos, vadovaujant karinių oro pajėgų vadui, buvo numuštas toks skaičius lėktuvų, o tai tikrai įspūdinga. <...> Tai tikrai sumažins priešo galimybes.

Didžiausias rusų nerimas kyla dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino senyvo amžiaus, o Kremliui – dėl jo mirties, įsitikinęs ukrainiečių politologas Vadymas Denysenka, kalbėjęs „Ukrinform“ laidoje.  Pasak jo, rusams jau darosi aktualu žinoti, kas bus V. Putino įpėdinis.  „Didžiausias rusų susirūpinimas dėl Putino yra jo amžius. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, 71 metai yra laikas, kai miršta dauguma rusų.

Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikimo dalyviams adresuotame vaizdo įraše Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kalbėjo, kad jo šalis palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą, pasisako už teisingą ir tvarų būdą išspręsti karą Ukrainoje ir yra pasirengusi dar kartą surengti Rusijos ir Ukrainos „taikos derybas“. „Visi gerai žino, kad Turkija remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą, saugumą ir teritorijos vientisumą.

Rusijos ginkluose aptinkama apie 95 procentus Vakaruose pagaminamų komponentų, o Kinijos dalis sudaro tik apie 4 procentus, praneša „Ukrinform“.  Apie tai JAV Senatui kalbėjo Kyjivo ekonomikos mokyklos viceprezidentė Elina Rybakova.  „Rusija tebėra priklausoma nuo užsienio komponentų karinei gamybai, o įspūdingi 95 procentai užsienio dalių, rastų rusiškuose ginkluose, atkeliauja iš koalicijos šalių, įskaitant 72 procentus, kurie pagaminti JAV kompanijų“, – pažymėjo ekspertė.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti karinei įrangai Ukrainai.  Dabar vis dažniau raginama ieškoti būdų, kaip paremti Kyjivą kovoje su Maskvos invazija pasinaudoti bankų sąskaitomis, investicijomis ir kitu turtu, įšaldytu po to, kai Maskvai buvo pritaikytos sankcijos už įsiveržimą į kaimyninę šalį 2022 metais.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolas Benas Hodgesas sukritikavo Ukrainos valdžią dėl ryžto trūkumo priimant sprendimus, susijusius su mobilizacija.  Pasak generolo, pirmiausia dėl to atsakingos yra Ukrainos vyriausybė ir Aukščiausioji Rada.  Skamba neįtikinamai B. Hodgeso teigimu, pasigirdusios kalbos, kad fronte trūksta žmonių, skamba neįtikinamai, nes Ukraina turi 2 mln. tarnybai tinkančių žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimo su Albanijos premjeru Edi Rama metu įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ties Ukraina nesustos ir kad kitas taikinys gali būti ir Baltijos šalys.  Apie tai jis kalbėjo padėkoje Balkanų valstybėms už pagalbą ir palaikymą kovojant su agresyvia Rusijos invazija.  „Dabar turime ne stabtelėti, o sustiprinti Ukrainą, nes Rusija tuo tikrai nesustos“, – sakė V. Zelenskis. Kartu jis aptarė Rusijos veiksmus.

Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasakė, kad galimybės į Ukrainą siųsti Vakarų šalių karius „negalima atmesti“, Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai. „Latvija toliau analizuoja daugybę skirtingų būdų stiprinti paramą Ukrainai. Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“, – trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė Latvijos gynybos ministerijos atstovas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva svarsto galimybę „laikinai“ uždaryti sieną su Ukraina prekių gabenimui, tvyrant įtampai dėl pigių ukrainietiškų grūdų. „Kalbamės su Ukrainos puse apie laikiną sienos uždarymą, apskritai prekybos nutraukimą... Šis sprendimas būtų tik laikinas... ir skausmingas abiem pusėms“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Balkanų lyderius, prašydamas didesnės paramos kovai su rusų pajėgomis, ir pažymėjo, kad šaudmenų trūkumas veikia padėtį fronte. Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis intensyviai keliauja telkdamas paramą savo šaliai. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labai trūksta šaudmenų ir joms sunkiai sekasi stabdyti rusų karinį puolimą sausumoje.

Rusams aviacinėmis bombomis KAB smogus Kupjanskui, žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad buvo smogta centrinei miesto daliai ir kad žuvo 59 metų vyras bei 39 metų moteris. Dar viena gyventoja buvo sužeista. Per smūgį apgriauta gyvenamųjų namų, pažeista civilinė infrastruktūra. Pasak gubernatoriaus, po griuvėsiais dar gali būti žmonių.

Ukraina antradienį apkaltino Rusiją vykdant plataus masto dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pakirsti Vakarų sąjungininkų vienybę ir pasėti paniką tarp gyventojų. Pastaraisiais mėnesiais Kyjivui vis dažniau tenka nusivilti vėluojančiu ar stabdomu Vakarų pagalbos teikimu, ukrainiečių pareigūnams perspėjant, kad dėl šaudmenų trūkumo sausumoje prarandama pozicijų Rusijos invazinėms pajėgoms.

Europos Sąjunga (ES) turėtų „pradėti pokalbį“ dėl ginkluotės pirkimo Ukrainai panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto, trečiadienį parlamentarams sakė Europos Komisijos pirmininkė. „Atėjo laikas pradėti pokalbį apie pelno iš įšaldyto Rusijos turto panaudojimą kartu perkant karinę įrangą Ukrainai“, – sakė Ursula von der Leyen, kreipdamasi į Europos Parlamentą Strasbūre.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama trečiadienį Tiranoje pasirašė šalių bendradarbiavimo sutartį. Pasirašymo ceremonija buvo transliuojama Albanijos vyriausybės vadovo „Facebook“ paskyroje, praneša „Ukrinform“. Kaip pažymima, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis „stiprina ir skatina Albanijos ir Ukrainos draugystę“. Prieš prasidedant ceremonijai Ukrainos valstybės vadovas apdovanojo E. Ramą Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinu už param...

Mūšis dėl Avdijivkos, kurią praėjusią savaitę užėmė Rusijos kariuomenė, buvo vienas kruviniausių, ir ne tik per dvejus karo Ukrainoje metus. Pagal negrįžtamų nuostolių skaičių Rusijos kariuomenės vadovybė sugebėjo pralenkti SSRS kariuomenę per visą jos buvimo Afganistane laikotarpį. Sovietų kariuomenės (taip pat KGB ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų) nuostoliai Afganistane 1979–1989 m. siekė kiek daugiau nei 15 tūkst. žmonių (duomenys iš knygos „Rusija ir SSRS XX a. karuose.

Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Krymo Autonominėje Rrespublikoje Tamila Taševa pranešė apie didėjančius žmogaus teisių pažeidimus, praėjus 10-iai metų, kai Rusija aneksavo Juodosios jūros pusiasalį. „Vasario 24 d. duomenimis, okupacinės pajėgos yra neteisėtai sulaikiusios 208 žmones, įskaitant 125 Krymo totorius“, – dpa sakė atstovė.

Izraeliui kariaujant su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“, šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje, kur nuo sausio 23 dienos nė viena humanitarinės pagalbos grupė negavo leidimo teikti pagalbą, gresia badas, antradienį perspėjo Pasaulio maisto programa (WFP). Palestiniečių teritorijoje siaučiant didelei humanitarinei krizei, o pagrindinei Jungtinių Tautų pagalbos agentūrai palestiniečiams remti susiduriant su sunkumais, kitos organizacijos prašo padėti pasiekti tūkstančius palestiniečių, kuriems gy...

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Sejourné per Nacionalinės Asamblėjos posėdį paaiškino parlamentarams prezidento Emmanuelio Macrono žodžius dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje. Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“, sakė užsienio reikalų ministras.

Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba (karinė žvalgyba) išaiškino Rusijos specialiąją operaciją prieš Ukrainą, pavadinimu „Maidanas-3“, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir susilpninti pasaulio paramą šaliai. Pasak karinės žvalgybos atstovų, tam tikri šios operacijos etapai jau žlugo. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas Ukrainos televizijai plačiau papasakojo apie išaiškintą operaciją.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje demaskuota daugiau kaip 360 organizuotų nusikalstamų grupių, kurios padėdavo šaukiamojo amžiaus vyrams nelegaliai kirsti šalies sieną. Tai per nacionalinį televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Deja, mėginimai nelegaliai kirsti sieną tęsiasi „žaliajame“ sienos ruože, t. y už kontrolės punktų ribų.

Odesoje nukritus numušto rusų bepiločio orlaivio nuolaužoms, kritinės infrastruktūros objekto elektros tinkle įvyko trumpasis jungimas, kilo gaisras, kuris buvo operatyviai užgesintas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Priešas nukreipė naktinį dronų terorą iš Juodosios jūros akvatorijos į pietų pakrantės teritorijas. Oro gynybos pajėgos efektyviai dirbo prieš visus „Shahed-131/136“ tipo bepiločius orlaivius“, - sakoma pranešime.

Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Charkivo sritį aviacinėmis bombomis. Atakos metu žuvo žmonių. Apie tai pranešė Charkivo srities policija, cituoja UNIAN.  Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Per 10 dienų rusai neteko 10 lėktuvų: Rusijos pilotai bijo rizikuoti skristi per arti Ukrainos sienos Ukrainos gynybos pajėgoms per 10 dienų numušus 10 Rusijos lėktuvų, okupantų pilotai neberizikuoja artintis prie Ukrainos sienų, kaip buvo anksčiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Albanijos sostinę Tiraną su vizitu. Tai trečiadienį socialiniame tinkle X pranešė Albanijos užsienio reikalų ministras Igli Hassani, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Didelė garbė pasveikinti prezidentą Volodymyrą Zelenskį Tiranoje“, – parašė jis. Užsienio reikalų ministerijos vadovas pažymėjo, kad tai yra esminis momentas stiprinant dvišalius ryšius ir solidarumą su Ukraina jos didvyriškoje kovoje prieš Rusijos agresiją.

Rusijoje Čitos miesto valdžia leido Rusijos opozicionierių Aleksejaus Navalno ir Boriso Nemcovo atminimo mitingui, praneša leidinys „Meduza“.  Skelbiama, kad Čita tapo pirmuoju miestu Rusijoje, kurio valdžia patvirtino Aleksejaus Navalno atminimo mitingą. Mitingas vyks viename iš parkų, kuris yra miesto pakraštyje. Pažymima, kad iš pradžių organizatoriai prašė surengti mitingą centrinėje aikštėje, tačiau valdžia atsisakė teigdama, kad joje jau planuojamas kitas renginys.

Aleksejus Navalnas tvirtai tikėjo geresne Rusija. Tačiau ne vien dėl šio tikėjimo jis galėjo tapti Rusijos opozicijos veidu ir pavojingiausiu prezidento Vladimiro Putino politiniu priešininku. A. Navalnas turėjo nuoseklią politinę strategiją ir geležinę valią ją įgyvendinti. Tai, ko gali išmokyti aršiausias Kremliaus kritikas A. Navalnas, apžvelgė „The Moscow Times“. Ieškojo galimybių Pagrindinis A. Navalno strategijos principas buvo galimybių ieškojimas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys galėtų dislokuoti savo karių Ukrainoje nepažeisdamos jokios kariavimo ribos. Vakarų šalys galėtų vykdyti išminavimą, ginklų gamybą ir kibernetines operacijas „Ukrainos teritorijoje neperžengdamos jokio karo padėties slenksčio“, sakė jis. S. Sejourne kalbėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti Vakarų šalių sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą galimybę.

Rusijai jau įvesta daugiau nei 17 000 individualių ir sektorinių sankcijų, dėl kurių, kaip manoma, ji jau neteko mažiausiai 400 mlrd. dolerių. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, antradienį kalbėjęs vyriausybės posėdyje. „Be karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos (Ukrainai – red.), sankcijų spaudimas valstybei agresorei didėja“, – pažymėjo jis. D. Šmyhalis priminė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga neseniai priėmė naujus sankcijų paketus.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Svarbių derybų su prezidentu Joe Bidenu metu nepavykus pasiekti jokio susitarimo, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas antradienį teigė, kad jo respublikonų kontroliuojami rūmai nesiims spręsti pagalbos Ukrainai klausimo, kol nebus susitarta dėl imigracijos reformos.

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą pabrėžė, kad vokiečių kariai nebus siunčiami į Ukrainą. „Ukrainos žemėje nebus Vokietijos ir NATO dalinių“, – sakė jis antradienį lankydamasis Emedingene. O. Scholzas priminė tai pareiškęs jau vadinamojoje „Zeitenwende“ kalboje netrukus po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Vokietija, pasak O. Scholzo, rems Ukrainą. „Tačiau mes darysime viską, kad šis karas neperaugtų į Rusijos ir NATO karą“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiuntė gerą signalą, neatmesdamas galimybės dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas. E. Macronas po pirmadienį vykusios Europos vadovų konferencijos pareiškė, kad, siekiant nugalėti Rusiją, reikia padaryti „viską, kas būtina“, įskaitant karių dislokavimą.

Lenkijos vyriausiasis diplomatas pirmadienį kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną, prašydamas leisti balsuoti, kad būtų patvirtinta labai reikalinga pagalba Ukrainai ir įspėdamas, kad jis prisiims atsakomybę, jei Rusija triumfuos. „Dar kartą asmeniškai kreipiuosi į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Prašau leisti demokratijai veikti sava eiga. Prašau, perduokime tai balsavimui“, – sakė Vašingtone viešėjęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Rusijos Raudonojo Kryžiaus (RRK) veikla pradėta atidžiai nagrinėti po to, kai kelios žiniasklaidos priemonės atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad ši humanitarinė organizacija, kuri turėtų būti neutrali ir atskirta nuo politikos, naudojama kaip Kremliaus propagandos įrankis.

Rusijoje buvo sulaikytas Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatas Vasilijus Dubkovas, praneša Baltarusijos leidinys „Nexta”.  Skelbiama, kad jis lydėjo A. Navalno motiną Liudmilą Navalnają Salecharde, kur ji reikalavo, kad jai būtų atiduotas sūnaus kūnas.  „Nexta” skelbia, kad, pirminais duomenimis, sulaikymo priežastis yra „viešosios tvarkos pažeidimas“. Vėliau leidinys „Meduza” pranešė, kad V. Dubkovas buvo paleistas.

Rusijos kariuomenė, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, nuo metų pradžios užėmė 327 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.  „Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo išvytos iš Pobiedos, Lastočkino ir Severnės vietovių“, – sakė jis ministerijos posėdyje Maskvoje. Pirmadienį Ukrainos kariai pripažino pasitraukę į naujas gynybines pozicijas į vakarus nuo Rusijos užimto pramoninio Avdijivkos miesto.

Ukrainiečiai antradienį numušė du Rusijos naikintuvus Su-34, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas anksčiau antradienį pranešė, kad rytiniame sektoriuje buvo numuštas rusų lėktuvas Su-34. Karinių oro pajėgų duomenimis, antrasis lėktuvas buvo numuštas apie 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku tame pačiame sektoriuje kaip ir pirmasis.

Ukrainos kariams teko pasitraukti iš dar dviejų gyvenviečių šalia Avdijivkos.  Apie tai pranešė Taurijos operatyvinės strateginės kariuomenės grupuotės atstovas Dmytro Lichovijus, skelbia UNIAN.  D. Lichovijus teigia, kad Ukrainos kariai atsitraukė iš Stepovės ir Sjevernės kaimų.  Tačiau atstovas pabrėžė, kad gynybos linija trijose aplinkinėse srityse buvo stabilizuota.  „Mūsų daliniai traukėsi iš mažų Sjevernės ir Stepovės kaimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Saudo Arabiją deryboms įvairiais klausimais, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais. Saudo Arabija ir anksčiau yra tarpininkavusi dėl Ukrainos ir Rusijos apsikeitimo karo belaisviais. „Šios karalystės vadovybė jau prisidėjo prie mūsų žmonių paleidimo. Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas taip pat duos rezultatų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

Naujojoje Kachovkoje, esančioje laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, pasipriešinimo judėjimas susprogdino Vladimiro Putino valdančiosios politinės partijos būstinę. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC). „Vasario 27-osios rytą Naujojoje Kachovkoje prie įėjimo į invazinės partijos „Vieningoji Rusija“ biurą, netoli „rinkimų apylinkės“, pasigirdo sprogimai“, – sakoma pranešime.

Rusų pajėgos antradienį pranešė, kad užėmė dar vieną kaimą netoli Avdijivkos Ukrainos rytuose. Avdijivką po ilgos kovos rusai užėmė anksčiau šį mėnesį. „Avdijivkos rajone daliniai išlaisvino Severnojės gyvenvietę“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje ataskaitoje, pavartodama rusišką Sjevernės kaimo pavadinimą.

 NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti. „NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“ E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Ukrainos naujienų portalas „Fokus“, kartu su įtakingiausiais šalies politologais ir „smegenų centrais“, išrinko dešimtuką labiausiai šaliai karo metu padėjusių Vakarų šalių lyderių. Pagal įvairius kriterijus vertintame sąraše – ir aukštą 7-ąją vietą užėmęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Politinė krizė JAV ir artėjantys rinkimai paradoksaliai išėjo į naudą Ukrainai – Rusijos keliamos grėsmės fone Europos politikai vis labiau bunda ir gręžiasi į realybę.

Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. „Šiuo metu apie tai nekalbama“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šalies visuomeniniam transliuotojui SVT kitą dieną po to, kai Stokholmui nebeliko kliūčių prisijungti prie transatlantinio karinio aljanso.

Ukrainos rytuose sunaikintas dar vienas Rusijos naikintuvas-bombonešis Su-34. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Minus dar vienas Su-34 rytų kryptimi! Vakar rusų lakūnams pavyko išvengti mūsų raketų, bet taip bus ne visada. Todėl patariu okupantams prieš kiekvieną skrydį dėl visa ko pasimatyti su artimaisiais. Nes kas ten žino, pasiseks šį kartą ar ne“, – parašė jis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad karių siuntimas į Ukrainą neatitinka Vakarų šalių interesų. Tai jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) atsisakius atmesti tokią galimybę. „Tai absoliučiai neatitinka šių šalių interesų, jos turėtų tai žinoti“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie E. Macrono pareiškimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose rengia skubias derybas su Kongreso lyderiais, siekdamas, kad būtų atblokuota milijardų dolerių vertės pagalba karo alinamai Ukrainai ir išvengta gresiančio JAV vyriausybės įstaigų uždarymo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, jog jo šaliai skubiai reikia nuolatinės Vakarų paramos, kad ji galėtų įveikti Rusiją. Ukrainiečių lyderis taip pat išreiškė viltį, kad JAV pritars 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd.

Rusijos tolimojo radiolokacinio stebėjimo ir valdymo lėktuvų A-50 naudojimo intensyvumas šiuo metu yra sumažėjęs. Kaip praneša „Ukrinform“, tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė antradienį per nacionalinį televizijos maratoną. „Sumažėjo lėktuvų A-50 naudojimo intensyvumas. Jų nėra jau kelios dienos. Jie (rusai) nepriėmė sprendimo siųsti vis daugiau lėktuvų. Tokios specialiosios technikos jie turi gana mažai.