Karas Ukrainoje

Izraelio šiauriniame Karmielio mieste esančiame prekybos centre užpuolikas trečiadienį peiliu sužeidė du vyrus, kurių vienas ligoninėje mirė, pranešė pareigūnai, nurodę, kad patį užpuoliką nušovė. Policija pareiškime nurodė, kad incidentą Karmielyje vertina kaip įtariamą teroro išpuolį.

Dėl Rusijos invazijos didelių finansinių sunkumų patirianti Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavo dar vieną finansinės paramos dalį – daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Šios lėšos yra daugiau kaip 15 mlrd. eurų vertės kreditavimo programos dalis, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Pinigai naudojami svarbioms biudžeto išlaidoms, pirmiausiai – socialinei paramai ir valstybės tarnautojų, įskaitant gydytojus ir mokytojus, atlyginimams.

NATO šalys, diplomatinių šaltinių duomenimis, susitarė kitais metais skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, praneša agentūra „Reuters“. Oficialų sprendimą 32 Aljanso šalių lyderiai priims savo viršūnių susitikime Vašingtone kitą savaitę. Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberfas ragino transatlantinio Aljanso nares paramą Rusijos užpultai Ukrainai palikti 2022 m. lygyje – tai atitinka maždaug 40 mlrd. eurų per metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paviešino vaizdo įrašą iš Dnipre įvykusios raketų atakos, kuri nusinešė penkių žmonių gyvybes. „Dnipras. Rusijos teroristai vėl smogė mūsų miestui. Iki šiol žuvo penki žmonės. Užuojauta šeimoms ir draugams. Trisdešimt keturi žmonės buvo sužeisti, tarp jų – vaikas. Dalyvauja visi reikalingi Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai, gelbėtojai teikia pagalbą visiems nukentėjusiesiems.

Su Ukrainos kariuomenės Paramos pajėgų vadu generolu majoru Dmitro Hereha trečiadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sutarė įkurti bendrą šalių karinių ekspertų darbo grupę, siekiant perimti Ukrainos patirtį kontrmobilumo srityje.

Genadijaus Rakitino patriotinė poezija per pastaruosius metus Rusijoje susilaukė nemažai gerbėjų. Jo odės Vladimirui Putinui ir emocijų kupini eilėraščiai, kuriais jis palaikė Rusijos karą Ukrainoje, sulaukė pripažinimo socialinėje medijoje ir buvo garbingai minimi Rusijos poezijos apdovanojimuose. Tačiau G. Rakitino gerbėjai nesuvokė vieno dalyko: visi 18 poeto parašyti eilėraščiai buvo nacių eilėraščių, parašytų 1930–1940 m., vertimai.

Rusams trečiadienį raketomis ir dronais atakavus Ukrainos pietrytinį Dnipro miestą žuvo keturi žmonės, o dar 27 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Rusijos pajėgos nuolat taikosi į pramoninį miestą ir aplinkinį regioną nuo pat 2022 metų vasario, kai pradėjo invaziją. „Šį rytą per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo keturi žmonės. Dvidešimt septyni žmonės buvo sužeisti. Vienuolika iš jų paguldyti į ligoninę. Dviejų būklė sunki“, – pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.

Rusijos priklausomybė nuo Kinijos pasiekė tokį lygį, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą „vienu telefono skambučiu“, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Rusija dabar yra tokia priklausoma nuo Kinijos... Vienas prezidento Xi Jinpingo skambutis telefonu galėtų išspręsti šią krizę“, – sakė 56 metų A. Stubbas antradienį Helsinkyje naujienų agentūrai „Bloomberg“ duotame interviu.

NATO valstybės narės nusprendė pasiųsti į Kyjivą specialųjį pasiuntinį plečiant Vakarų gynybos Aljanso civilinį buvimą Ukrainoje, dpa patvirtino atstovas spaudai. Aukšto rango pareigūnui bus pavesta koordinuoti politinę ir praktinę Aljanso paramą pačioje Ukrainoje, jai toliau ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Dėl tariamo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „suaktyvėjimo“ pasienyje Baltarusijos ir Rusijos oro ir oro gynybos pajėgoms įvesta „aukšto lygio parengtis“. Apie tai pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, rašo „RBK-Ukraina“. Baltarusijos diktatoriaus teigimu, į pozicijas dislokuoti raketų kompleksai „Polonez“ ir „Iskander“. Kartu jis pridūrė, kad „jokiu būdu neturime leisti jokios eskalacijos ir jokio pablogėjimo“. „Noriu, kad Ukrainos vadovybė tai išgirstų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra „potencialiai pasirengęs“ susitikti su Donaldu Trumpu ir išklausyti jo „taikos planą“. Anot ukrainiečių lyderio, Ukrainai reikia žinoti, ar šalis nuo rudens liks viena kovoti su agresore Rusija.

Kyjivo valdžia pranešė, jog Ukraina išvedė iš rikiuotės kelias Rusijos oro gynybos sistemas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paragino nukreipti dėmesį į Kremliaus raketų paleidimo įrenginius ir sustiprinti Kyjivo oro gynybą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jei grįš į Baltuosius rūmus, gali atsisakyti NATO aljanso plėtros į rytus dėl susitarimo su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „Politico“, remdamasis dviem nacionalinio saugumo ekspertais – buvusio prezidento šalininkais. Anot leidinio, D. Trumpas nori pasiūlyti V. Putinui susitarimą, pagal kurį NATO įsipareigotų nesiplėsti į rytus – nepriimti į aljansą Sakartvelo ir Ukrainos.

Rusijos puolimas prieš Europos šalis iš hipotetinio scenarijaus „virsta realybe“, kadangi nėra dienos, kad Kremlius negrasintų Baltijos šalims, Lenkijai ar Suomijai raketų smūgiais ar invazija, rašo „Foreign Policy“, kurį cituoja UNIAN. „Todėl nenuostabu, kad 2022 m. 80 proc. apklaustų suomių teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslumo institutas nustatė, kad 66 proc.

Ukraina antradienį už akių nuteisė Luhansko separatistų lyderį Leonidą Pasečniką 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis pasirašė susitarimą su Kremliumi, lėmusį Rusijos invaziją 2022 metais.  2022 metų vasario 21 dieną L. Pasečnikas ir Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas pasirašė savitarpio pagalbos paktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį paragino Kyjivą siekti „greitų paliaubų“ Ukrainoje, kurios esą galėtų sudaryti sąlygas deryboms su Rusija dėl karo užbaigimo. V. Orbanas apie tai prakalbo stovėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio per netikėtą vizitą Kyjive.

Ukrainos pajėgos praneša pirmadienį sudavusios „naikinantį smūgį“ rusų amunicijos sandėliui okupuotame Kryme. Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas tinkle „Telegram“ rašo, kad Ukrainos lėktuvai, kurių, anot rusų propagandos, jau neturėtų būti, surengė sėkmingas operacijas, informuoja agentūra „Reuters“. M. Oleščiukas tikriausiai turėjo omenyje Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, kuriuo remiantis, aerodrome Poltavos srityje sunaikinti penki ukrainiečių naikintuvai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad yra svarbu, jog Europa toliau teiktų karinę paramą jo šaliai. „Mums visiems Europoje taip pat labai svarbu, kad Europos parama Ukrainai išliktų pakankamo lygio, įskaitant mūsų gynybą nuo Rusijos teroro“, – spaudos konferencijoje su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu sakė V. Zelenskis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive viešinčiam Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui antradienį pareiškė, kad Ukrainai reikia teisingos taikos. Tuo metu V. Orbanas, atvykęs į Kyjivą pirmojo vizito nuo plataus masto karo pradžios, ragino siekti „greitų paliaubų“. V. Orbanas nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, yra viešai užsipuolęs Europos finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai – ilgas savaites blokavo 50 mlrd. eurų pagalbos paketą.

Antradienį Rusija pareiškė, kad per smūgį į oro bazę sunaikino penkis Ukrainos karo lėktuvus, Kyjivui rengiantis ilgai laukiamų naikintuvų F-16 atvykimui. Rusijos gynybos ministerija pranešė paleidusi raketas „Iskander-M“ į oro bazę netoli vidurio Ukrainoje esančio Mirgorodo miesto, maždaug už 150 kilometrų nuo Rusijos sienos. „Dėl Rusijos kariuomenės smūgio buvo sunaikinti penki veikiantys daugiafunkciai naikintuvai SU-27, apgadinti du remontuojami“, – sakoma pranešime „Telegram“ kanale.

Per pastarąsias 24 val., liepos 1 d., Rusijos kariuomenė pražudė keturis Donecko srities gyventojus, o dar 27 sužeidė. Tai feisbuke pranešė šio Ukrainos regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Liepos 1 d. rusai pražudė keturis Donecko srities gyventojus: du – Ukrajinske, vieną – Novodmitrivkoje ir Selydovėje. Per dieną regione buvo sužeisti dar 27 žmonės“, – nurodė jis.

Birželio 30 d. Ukrainos saugumo tarnybos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Kyjivo pajėgos prieš dvejus metus iš Rusijos atkovojo svarbų Juodosios jūros forpostą (red. – prieškarinę poziciją) skelbia „Newsweek“. Ukrainos pajėgos, įskaitant Kyjivo saugumo tarnybą (SBU), 2022 m. birželį įvykdė unikalią ir itin svarbią operaciją Gyvačių saloje, sakoma SBU „Telegram“ kanale.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 2 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 545 090 karių, įskaitant 1 280 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 val., feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Nuo 2022 m., kai įvyko pilno masto invazija į Ukrainą, Rusijos atakos povandeniniai laivai du kartus vykdė misijas Airijos jūroje, todėl Didžiosios Britanijos kariuomenė ėmėsi priemonių apsaugoti savo teritorinius vandenis nuo precedento neturinčio Kremliaus žingsnio. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį atvyko į Kyjivą pirmojo nuo karo pradžios vizito į Ukrainą, pranešė Vengrijos vyriausybė. V. Orbanas, vienintelis Europos Sąjungos (ES) lyderis, palaikantis ryšius su 2022 m. į Ukrainą įsiveržusia Rusija, „atvyko į Kyjivą diskusijoms su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“, nacionalinei naujienų agentūrai MTI sakė jo sekretorius spaudai Bertalanas Havasi.

Kareivių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 000 žmonių, rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“. Pažymima, kad šalyje išplėsta mobilizacija, o kariuomenė vykdo vyrų patikrinimus net gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Kyjivas kai kurie vyresni nei 25 metų vyrai, kurie, nepaisydami nurodymų, neužsiregistravo į kariuomenę ir bijo būti pašaukti, beveik neišeina iš namų.

Liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina sulauks „gerų naujienų“, susijusių su oro gynybos sistemomis. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnu.

Pirmadienio vakarą laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai. Sprogimai buvo girdimi Sevastopolyje ir Balaklavoje, praneša vietos „Telegram“ kanalai. Gyventojai fiksuoja priešlėktuvinės gynybos raketų pėdsakus danguje. Anksčiaupranešta apie Kerčės tilto uždarymą ir apie pusiasalyje paskelbtą oro pavojaus signalą.

Ukraina neigia stiprinanti savo pajėgas pasienyje su Baltarusija. Atitinkami pranešimai yra baltarusių „informacinė operacija“, kurią remia Rusija, per Ukrainos televiziją sakė pasienio apsaugos atstovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Padėtis pasienyje esą lieka grėsminga. Ukraina ten turi reikalingą karių skaičių, kad užkirstų kelią provokacijoms. Kremlius prieš tai pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos dalinių stiprinimą kelia susirūpinimą.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 1 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 543 810 karių, įskaitant dar 1 110 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Rusijos kariuomenė bando naujus būdus atakuoti Ukrainos sostinę, sekmadienį pareiškė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. „Agresorius bando naują taktiką – ieško tinkamo laiko, metodų ir priemonių smogti Kyjivui. Nes Ukrainos sostinė visada buvo ir bus vienas iš svarbiausių įsibrovėlių taikinių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Popko. Rusijos pajėgos Kyjivą raketomis atakavo sekmadienį apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Jei partnerių padedama Ukraina parodys gebėjimą vykdyti reikšmingas kontrpuolimo operacijas, tai gali padėti įtikinti Rusijos režimą nutraukti karą, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Ukraina kartu su Europos partneriais rengia tolesnius bendrus veiksmus, o artimiausiais mėnesiais turėtų būti padaryta pažanga siekiant priartinti šalį prie ES, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Ukraina neigia stiprinanti pajėgas Baltarusijos pasienyje Ukraina neigia stiprinanti savo pajėgas pasienyje su Baltarusija.

Iš NATO viršūnių susitikimo Vašingtone Ukraina tikisi konkrečių sprendimų, kad maksimaliai padidintų savo galimybes apsiginti nuo Rusijos agresijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė interviu „The Philadelphia Inquirer“ apžvalgininkei Trudy Rubin, atsakydamas į klausimą apie lūkesčius iš NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, praneša „Ukrinform“. Šalies vadovo teigimu, Ukrainos pusė supranta, kad Baltieji rūmai nėra pasirengę kviesti Ukrainos prisijungti prie NATO, tokios poz...

Daugiau kaip šimtas Ukrainos vaikų buvo sužeisti, rusofašistams palikus užminuotus laukus, deokupuotose Ukrainos teritorijose. Dauguma sužeistų mažųjų vengia pasakoti, kokius sužeidimus patyrė, mat po nelaimės sunku tai daryti – kankina ne tik fizinis, bet ir psichologinis skausmas. Tačiau mūsų bendradarbiams Ukrainoje pavyko prakalbinti kelis paauglius, pavyko ir užfiksuoti jų pasakojamas istorijas, kaip vaikus suluošino okupantų palikti sprogmenys.

Visoje Ukrainoje jauni žmonės patiria netektį, baimę ir nerimą. Vis daugiau jų sunkiai užmiega, patiria panikos ar nerimo priepuolius. Taip pat tarp vaikų, augančių karo sąlygomis, padaugėjo depresijos atvejų. Būdama 12 metų Lera vėl mokosi vaikščioti. Iš pradžių nedrąsiai, bet su kiekvienu žingsniu ji vis labiau pasitiki savimi. Praėjusią vasarą per Rusijos raketų ataką jai buvo sutraiškyta viena koja, o kita smarkiai apdegė.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nežinantis, kaip užbaigti karą per 24 valandas, bet, anot jo, jei kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo planą sudaro teritorinės nuolaidos Rusijai, tai „bloga idėja“. Svarbiausi įvykiai: 20:36 | Rusams smarkiai atakuojant Donecko sritį, Volodymyras Zelenskis ragina atlaisvinti ribojimus smogti Ukrainos kariuomenės drono filmuotoje, sekmadienį paskelbtoje medžiagoje matyti, kad šalies rytuose esančiame Torecko mieste, kur...

„Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“) yra gerai žinomas judėjimas Rusijoje, kuris sudarytas iš mobilizuotų karių motinų ir giminaičių. Mėnesių mėnesius jos reikalavo, kad jų sūnūs ir giminaičiai būtų sugrąžinti iš fronto linijų Ukrainoje. Tačiau birželio pradžioje Kremlius „Put Domoj“ paskelbė užsienio agentėmis. „Atrodo, kad mylėti savo sutuoktinį ir norėti, kad jis būtų saugus, dabar yra užsienio įtakos požymis.

Per Rusijos išpuolius Pietų ir Rytų Ukrainoje šeštadienį iš viso žuvo 10 žmonių, praneša Kyjivas.  Pietinio Zaporižios regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas nurodė, kad per išpuolį Vilniansko mieste žuvo šeši civiliai. „Rusai užpuolė Zaporižios srities Vilniansko miestą. Preliminariai žuvo šeši civiliai gyventojai, aštuoni gyventojai buvo sužeisti“, – socialiniuose tinkluose nurodė I. Fiodorovas.

Sėkminga Ukrainos patirtis sunaikinant nemažą dalį Rusijos Juodosios jūros flotilės veiksmingai naudojant jūrinius dronus ir kitokias technologijas sulaukė NATO šalių dėmesio ir gali būti pritaikyta rengiant šiuolaikines kovinių operacijų jūroje taktikas, komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Norfolko jungtinių pajėgų vadavietės vado pavaduotojas kontradmirolas Timas Henry‘is.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Kyjivas turėtų ne tik atkurti sienas ir patraukti Rusiją atsakomybėn, bet ir sukurti realybę, kurioje naujas karas būtų neįmanomas. Tai pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. D. Kuleba, kalbėdamas Dubrovniko forume Kroatijoje, pažymėjo: „Kaip jau žinome iš savo pačių pastarojo meto istorijos, taip pat kitų regionų istorijos, taika be teisingumo veda į naują karą.

Baltarusija prie savo sienos su Ukraina perkėlė papildomus karinius dalinius, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas, kurių nuotolis siekia 200 kilometrų, penktadienį naujienų agentūrai „BelTA“ pareiškė šios šalies sienos apsaugos tarnybos atstovas. Toks žingsnis grindžiamas tariamu Ukrainos rengimusi šnipinėti ir vykdyti sabotažą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Vatikanas, buvo paleista dešimt Rusijoje ir Baltarusijoje į nelaisvę paimtų civilių, įskaitant politiką ir du kunigus. Rusija ir Ukraina per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą jau yra apsikeitusios šimtais kalinių, tačiau kalinių civilių paleidimo atvejų pasitaiko rečiau. „Mums pavyko iš Rusijos nelaisvės susigrąžinti dar 10 mūsų žmonių“, – platformoje „Telegram“ nurodė V. Zelenskis.

Per Rusijos raketų ataką Dnipre žuvo vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti. Trijų nukentėjusiųjų būklė yra sunki. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Dnipre žuvo vienas žmogus. Dar šeši buvo sužeisti. Tarp jų – 7 mėnesių kūdikis. Mergaitė apsinuodijo degimo produktais“, – nurodė jis. S. Lysakas pažymėjo, kad trijų žmonių – 27 ir 30 m. moterų bei 29 m. vyro – būklė yra sunki. Likusiųjų būklė vidutinė.

Pagal Čekijos iniciatyvą nupirkti Ukrainai amunicijos jau buvo sumokėta už maždaug 500 000 artilerijos sviedinių, kurie turėtų būti pristatyti iki metų pabaigos, pranešė čekų gynybos ministerija. „Vykdant Čekijos amunicijos iniciatyvą Ukrainai buvo nupirkta apie pusė milijono artilerijos sviedinių, kurie turėtų būti pristatyti iki 2024 m. pabaigos“, – sakoma paskelbtame pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva. V. Zelenskis tai sakė žurnalistams po penktadienį Kyjive įvykusio susitikimo su Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar. „Kalbėjome apie padėtį mūšio lauke, ypač Charkivo sektorių, kur Rusija mėgino pradėti plataus masto puolimą. Okupantui nepasisekė. Mūsų Ukrainos pajėgos stabilizavo padėtį ir sustabdė puolimą, nors ten nėra lengva.

Suomija penktadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia maždaug 159 mln. eurų. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“. Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad bendra Suomijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra 2,2 mlrd. eurų. „Suomija yra pasiryžusi remti Ukrainą kovoje su nepagrįsta Rusijos agresija.

Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgyba sulaikė dar vieną Rusijos agentą, ruošusį įsibrovėlių proveržį Donecko srityje ir šnipinėjusį gynybos pajėgas, pranešė SBU spaudos centras. Įtariamasis žvalgė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių ir sunkiosios ginkluotės išsidėstymo vietas Pokrovsko kryptimi, kur tęsiasi nenutrūkstamos kovos. Labiausiai priešą domino įtvirtinimų ir artilerijos pozicijų vietos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pati nuspręs, kada prasidės derybos su Rusija, rašo UNIAN. „Žinoma, Ukraina nuspręs, bet jei viskas priklausytų tik nuo Ukrainos, karo nebūtų. Deja, okupantas yra Rusija, o Putinas norėjo karo. Ir iki šiol jis nenori jo nutraukti“, – pabrėžia jis. Zelenskis žada parengti planą Anot jo, Ukraina ėmėsi iniciatyvos ir pasirinko diplomatinį kelią, nes ji yra karo auka. „Taikos aukščiausiojo lygio susitikimas praėjo.