Karas Ukrainoje

Rusijos kariuomenė pradėjo masinį smūgį Ukrainoje: Kyjive, Odesoje, Kryvyj Rihe ir Dnipro mieste pirmadienio rytą girdimi sprogimai. Raketų nuolaužos nukrito trijuose Kyjivo rajonuose, Odesoje neveikia elektrinis transportas Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 28 žmonės, sužeisti daugiau kaip 100 ir buvo smogta vaikų ligoninei Kyjive, pranešė pareigūnai.

NATO lyderiai, šią savaitę aukščiausiuoju lygiu susitiksiantys Vašingtone, pasveikins Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir dar kartą patvirtins, jog vieną dieną jo šalis taps NATO nare bei pažadės ir toliau ginkluoti Kyjivo kariuomenę. Tačiau jie nesuteiks V. Zelenskiui to, ko jis trokšta labiausiai: ryžtingo pakvietimo karo draskomai šaliai artimiausiu metu prisijungti prie Aljanso. Pernai NATO negebėjimas pateikti Ukrainai aiškius narystės terminus sukėlė nepasitenkinimą.

Naujasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey sekmadienį apsilankęs Pietų Ukrainoje esančioje Odesoje pažadėjo pristatyti Ukrainai daugiau artilerijos pabūklų, šaudmenų ir raketų, pabrėždamas nuolatinę Londono paramą Kyjivui. J. Healey, penktadienį naujojo JK premjero Keiro Starmerio paskirtas gynybos sekretoriumi, per savo pirmąją tarptautinę kelionę lankėsi Ukrainos uostamiestyje, kuris dažnai tampa Rusijos raketų ir dronų smūgių taikiniu.

Lenkijos ginkluotosios pajėgos pirmadienio naktį pakėlė į dangų Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvus per Rusijos oro ataką prieš Ukrainą.  Apie tai  X pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 8 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 552 190 rusų okupantų, iš jų 1 200 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

NATO narės kovos su povandeniniais laivais lėktuvas birželio pabaigoje užfiksavo Baltijos jūroje plaukiojantį Rusijos povandeninį laivą. Stebėjimo nuotraukos, kuriose matyti į paviršių išplaukęs rusų povandeninis laivas, buvo padarytos maždaug tuo pačiu metu, kai Rusijos kariuomenė Baltijos jūroje vykdė povandeninių laivų pratybas, per kurias pora povandeninių laivų dalyvavo torpedų dvikovoje, rašo „Business Insider“. NATO jūrų pajėgų vadavietė praėjusią savaitę nuotraukomis pasidalijo X ir ki...

Nyderlandai suteiks Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kad padidintų šalies gebėjimą gintis nuo nepaliaujamų Rusijos antskrydžių, per vizitą Kyjive patvirtino du ministrai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas ir gynybos ministras Rubenas Brekelmannsas, sekmadienį susitikę su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, patvirtino savo įsipareigojimą pristatyti sistemą Ukrainai, pranešė UNIAN.

Charkivo regione sprogusi mina nusinešė keturių žmonių gyvybes, vienas iš žuvusiųjų – vaikas. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo regiono valstybinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. „Preliminariais teisėtvarkos institucijų duomenimis, sprogus priešų minai, žuvo keturi žmonės, tarp jų – vienas vaikas“, – rašoma pranešime. Šiuo metu turimais duomenimis, šeima važiavo automobiliu neasfaltuotu miško keliu Charkivo regione.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, diplomatų duomenimis, antradienį rinksis į posėdį dėl Rusijos atakų Kyjive, per kurias smogta ir vaikų ligoninei. „Pasmerksime bailią ir šlykščią ataką prieš ligoninę“, – tinkle X pareiškė britų ambasadorė JT Barbara Woodward. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Suskaičiavo, kiek Rusijai kainavo ataka prieš Ukrainą: vien numuštų raketų kaina gali siekti 185 mln.

Britų karinė, ekonominė, politinė ir diplomatinė parama Ukrainai išliks geležinė. Tai straipsnyje, kuris sekmadienį buvo paskelbtas Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės internetinėje svetainėje, pareiškė naujasis britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.

Per Ukrainos dronų ataką naktį užsidegė Rusijos amunicijos sandėlis Voronežo regione netoli abiejų šalių sienos, sekmadienį pranešė vietos valdžios institucijos. Svarbiausi įvykiai: 22:10 | Ministras: Nyderlandai nedelsdami pradės tiekti Ukrainai naikintuvus F-16 Nyderlandai nedelsdami pradės tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, pranešė užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas. Naujai paskirtas Nyderlandų užsienio reikalų ministras Ukrainoje lankėsi savaitgalį.

Jeigu „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) turės balsą Prancūzijos vyriausybėje po įvykusių parlamento rinkimų, jis neleis Ukrainai naudoti Prancūzijoje gaminamų ilgojo nuotolio ginklų ginantis nuo Rusijos. Tai pareiškė šios kraštutinių dešiniųjų partijos atstovė Marine Le Pen, praneša naujienų agentūra dpa.

Japonija bendradarbiaus su Kambodža, siekdama pašalinti sausumos minas iš Ukrainos ir kitų karo nuniokotų šalių, šeštadienį lankydamasi Pnompenyje pareiškė užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa. Kambodžoje per beveik tris dešimtmečius trukusį konfliktą, kuris baigėsi 1998 metais, buvo padėta milijonai sausumos minų, o per tuos ir paskesnius metus žuvo ar buvo suluošinti dešimtys tūkstančių žmonių.

Šeštadienį į Baltarusiją dalyvauti bendrose pratybose atvyko Kinijos kariškiai, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimu.

 Per 53 apsikeitimus kaliniais Ukraina susigrąžino daugiau nei 3 tūkst. piliečių iš Rusijos nelaisvės, pranešė šalies prezidentūra. „53 apsikeitimai. 3 310 mūsų žmonių jau yra namuose Ukrainoje, kartu su savo šeimomis. Toliau dirbame ir ieškome būdų, kaip išlaisvinti visus iš Rusijos nelaisvės – visus mūsų karius ir civilius, suaugusiuosius ir vaikus“, – „Telegram“ kanale išplatintame vaizdo įraše sakė Volodymyras Zelenskis.

Rusijoje, Krasnodaro krašte, liepos 6 d. naktį užsidegė dvi naftos saugyklos ir buvo apgadintas mobiliojo ryšio bokštas. „Astra Telegram“ kanalo pranešimu, incidentai kilo po dronų atakos. Kanale paviešintuose vaizdo įrašuose matomas gaisras Pavlovskos kaime esančioje naftos saugykloje. Joje užsidegė degalų rezervuaras. Degalai užsidegė ir Leningradskajos kaime esančioje talpykloje. Srities operatyvinis štabas tuo pat metu pranešė, kad buvo numuštas bepilotis orlaivis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad planuojamas Ukrainos karių medicininio švietimo „pavyzdinis projektas“, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Pasak Aljanso vadovo, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime NATO su Pietų Korėja aptars praktinį bendradarbiavimą paramos Ukrainai, kibernetinių ir naujų technologijų srityse.

Per Rusijos atakas rytinėje Donecko srityje penktadienį, atnaujintais duomenimis, žuvo septyni žmonės ir virš 20 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Pastarosiomis savaitėmis Maskva savo atakas sutelkė į rytinę pramoninę Donecko sritį, kurią Rusija teigė aneksavusi ir nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja rusų pajėgos arba jų įgaliotiniai. Rusijos paskirti pareigūnai taip pat teigė, kad per Ukrainos apšaudymą jos fronto linijos pusėje Donecko regione žuvo penki žmonės.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų liepos 6 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 549 840 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 260 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukraina penktadienį sukritikavo Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitą Maskvoje, kurio metu jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karą. Europos Sąjungos (ES) lyderiai taip pat pažėrė kritikos šiai V. Orbano kelionei, į kurią Vengrijos ministras pirmininkas išvyko praėjus mažiau nei savaitei po to, kai jo šalis perėmė pirmininkavimą blokui. Šis vaidmuo ateinantiems šešiems mėnesiams suteiks Vengrijai galimybę daryti įtaką ES darbotvarkei ir prioritetams.

Donecko srityje Ukrainos rytuose, ukrainiečių duomenimis, per rusų atakas žuvo du žmonės ir keliolika buvo sužeista. „Priešui apšaudžius Volnovachos rajoną, žuvo vietos administracijos darbuotoja, 14 jos kolegų buvo sužeisti“, – penktadienį pranešė prokuratūra. Pasak srities gubernatoriaus Vadymo Filaškino, dar vienas žmogus žuvo per raketos ataką Ukrainsko mieste. Vienas žmogus čia buvo sužalotas. Selydivskos gyvenvietė nuolat apšaudoma, pabrėžė V. Filaškinas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas po pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje dar kartą paragino dėti pastangas, kad būtų rastas taikus sprendimas Maskvos kare prieš Ukrainą. V. Orbanas, remiantis oficialiu vertimu į rusų kalbą, pareiškė, kad Europa jau daugiau kaip dvejus metus gyvena karo Ukrainoje šešėlyje ir pabrėžė: „Europai reikia taikos“. V. Orbanas penktadienį netikėtai atvyko į Maskvą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad Ukraina, jei Kyjivas nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija. „Kalbame apie visišką visų karinių pajėgų išvedimą“ iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, sakė V. Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose po pokalbio su V. Orbanu.

Ukraina penktadienį sukritikavo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą į Maskvą, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karo. „Sprendimą dėl šios kelionės Vengrijos pusė priėmė be jokio susitarimo ar derinimo su Ukraina“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė besitikintis, kad į Maskvą su vizitu atvykęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Ukrainos klausimu kalbės Europos vardu, nes jo šalis rotacijos principu šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Vokietija pristatė Ukrainai trečią oro gynybos sistemą „Patriot“. Tai tinkle X pranešė Vokietijos ambasadorius Kyjive Martinas Jägeris. „Ji padės pagerinti gyventojų ir infrastruktūros apsaugą“, – sakoma įraše. Anot ambasadoriaus, ukrainiečiai Vokietijoje apmokyti naudotis sistema. Ukrainoje iki šiol veikė keturios „Patriot“ oro gynybos sistemos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai sakė, kad jo šaliai reikia mažiausiai šešių tokių sistemų.

Vokietija penktadienį pranešė, kad naujausia jos Kyjivui pažadėta oro gynybos sistema „Patriot“ jau yra Ukrainoje. „Trečioji Vokietijos oro gynybos sistema „Patriot“ jau atvyko į Ukrainą“, – rašė Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jaegeris socialiniame tinkle „X“. Berlynas balandį paskelbė, kad atsiųs šią, jau trečiąją, sistemą Kyjivui, kovojančiam su įsiveržusiomis rusų pajėgomis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį Ukraina gali įstoti į Aljansą, jis tai sakė penktadienį paskelbtame interviu dpa. „Labai tikiuosi, kad Ukraina bus sąjungininkė“, – sakė jis, paklaustas apie galimą NATO plėtrą per ateinančius 10 metų, pabrėžė ir savo darbą to siekiant.   Kadenciją baigiantis generalinis sekretorius kalbėjo prieš NATO lyderių susitikimą Vašingtone, kai Aljansas švęs savo 75-metį ir paskelbs apie naują paramą Ukrainai.

Žinomas Ukrainos žurnalistas Dmytro Hordonas paviešino Vladimiro Putino „taikos planą“, kuriuo, neva, siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Plane skelbiama, jog Rusijos režimo lyderis yra pasirengęs pasidalyti Krymo suverenitetu, kad nutrauktų karą, skelbia „The Sun“. Taip pat, pasak šaltinių tiek Maskvoje, tiek Kyjive, V. Putinas jau išsiuntė savo vidaus reikalų ministrą Vladimirą Kolokolcevą į JAV su naujais pasiūlymais.

Rusijos teiginiai, kad per kelias dienas ji smogė trims Ukrainos oro pajėgų bazėms, atskleidė Kyjivo oro gynybos pajėgumų spragas. Tai taip pat sukėlė klausimų, kaip bus apsaugota į šalį atvyksianti naikintuvų F-16 flotilė. Be įrangos nuostolių, šią savaitę Rusijos suduoti smūgiai yra didelis simbolinis smūgis Kyjivui. Jau praėjo penki mėnesiai po to, kai Ukraina pareiškė, kad prioritetas 2024 metais – visiškai kontroliuoti dangų.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino leiboristų lyderį Keirą Starmerį su jo partijos „įtikinama“ pergale per rinkimus Didžiojoje Britanijoje ir pareiškė, kad abi šalys išliks sąjungininkės. „Ukraina ir Jungtinė Karalystė buvo ir bus patikimos sąjungininkės, kad ir kas būtų. Mes ir toliau ginsime ir skatinsime savo bendras gyvenimo, laisvės ir taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos vertybes“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis.

Kiekvienas karas baigiasi derybomis, tačiau su tokia kaimyne kaip Rusijos Federacija karo pabaiga mažai tikėtina, mano Ukrainos 58-osios brigados snaiperių kuopos vadas Serhijus Varakinas. Jo manymu, karas gali būti tik sustabdytas tam tikrą laiką, nes Rusija įsitikinusi, kad Ukraina turėtų būti jos dalis. „Mes aiškiai suprantame, kad kiekvienas karas baigiasi tam tikromis derybomis. Nebuvo karo be derybų.

Kasdien iš Ukrainos bando išvykti iki 200 šaukiamojo amžiaus vyrų, tvirtina Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ deputatas, Aukščiausiosios Rados ekonominės plėtros komiteto pirmininkas Dmytro Natalucha. Pasak jo, taip yra ir todėl, kad nėra ekonominės išlygos nuo mobilizacijos.  Kalbėdamas „Hromadske Radio“, deputatas sakė, kad tokios išlygos neturėjimas daro neigiamą poveikį darbo rinkai.

Ukrainos strateginės komunikacijos centras paviešino 10 tolimiausių smūgių Rusijos kariniams objektams šioje šalyje per pirmuosius šešis 2024-ųjų mėnesius. Anot jų, tai rodo ukrainiečių galimybes ir be jokių numanomų „raudonųjų linijų“ peržengimo smogti Rusijos teritorijoje.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį apšaudė Novohrodivkos bendruomenę Pokrovsko rajone Donecko srityje. Žuvo moteris, dar aštuoni asmenys, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jo duomenimis, moteris žuvo per dronų ataką Zavitnės kaime. Novohrodivkos gyvenvietė buvo atakuota du kartus.

Vasaros pradžioje JAV karinė pagalba, kuri dėl ginčų Kongrese buvo įšaldyta nuo 2023 m. rudens, pagaliau pasiekė Ukrainos frontą. Paskutinis Rusijos bandymas pasinaudoti palankia padėtimi atidarant naują frontą Charkovo srityje išsikvėpė iki birželio pradžios, kai pažanga fronte praktiškai sustojo. Vakarų žiniasklaida ir ekspertai vis dažniau rašo apie Rusijai užsiveriančias galimybes ir prognozuoja sunkią vasarą su dideliais nuostoliais be didelių vilčių pasiekti apčiuopiamų laimėjimų.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikime dalyvaujantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi derėtis dėl taikos kare prieš Ukrainą. Jis pabrėžė, jog Maskva visada siekė, kad konfliktas būtų sprendžiamas politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Prieš daugiau nei dvejus metus Ukrainą užpuolusi Rusija neseniai pateikė pasiūlymų, kaip užbaigti karinius veiksmus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsisakė duoti interviu prieštaringai vertinamam dešiniųjų pažiūrų JAV pokalbių laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, ketvirtadienį pranešė jo atstovas spaudai. Išvakarėse T. Carlsonas nurodė, kad beveik užsitikrino interviu su V. Zelenskiu. Prieš kelis mėnesius jis lankėsi Maskvoje, kur susitiko akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Visos Rusijos balistinės raketos „Kinžal“, paleistos į Ukrainos sostinę po 2023 m. gegužės, kai šalis gavo oro gynybos sistemą „Patriot“, buvo sėkmingai perimtos.

Ukrainiečių kariuomenė patvirtino, kad atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL). Hortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas nurodė, kad kalbama apie Kanalo, dar vadinamą Naujuoju, rajoną. Anot jo, buvo netikslinga jį laikyti, o ukrainiečių pozicijos buvo sunaikintos. Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė šį rajoną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad jo vyriausybė derasi dėl Azerbaidžano gamtinių dujų tiekimo per Ukrainą į Europą, šių metų pabaigoje baigus galioti rusiškų dujų tranzito sutarčiai, kurios pratęsti Kyjivas neketina.

Ukraina yra pasiruošusi susidoroti su iššūkiais, kuriuos gali sukelti didžiosiose Europos valstybėse stiprėjančios radikalios dešinės politinės jėgos, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Pasak jo, trečius metus plataus masto karą su Rusija priversta kariauti Ukraina kitos išeities tiesiog neturi. „Dešiniosios politinės jėgos kiekvienoje šalyje skiriasi ir net vienos šalies viduje dešiniojoje politinio spektro dalyje esama skirtingų požiūrių į Ukrainą ir Rusiją.

Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad 2022-ųjų kovą Kyjivo Vaikų socialinės ir psichologinės reabilitacijos vaikų ir Vaikų reikalų tarnybos valdininkai išsiuntė savo artimuosius kaip vaikus palydinčius asmenis į Vakarus. Po to, kai vaikus perėmė globos tarnybos Vokietijoje, palydintys asmenys kažkur dingo, o į Ukrainą jau nebegrįžo.

Per Rusijos išpuolį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas. „Dėl priešo apšaudymo žuvo vyras ir moteris“, – „Telegram“ pranešė I. Fiodorovas ir pridūrė, kad dar vienas vyras buvo sužeistas. Pasak jo, per pastarąją parą Rusijos pajėgos sudavė 391 smūgį 10 gyvenviečių. Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną, nors jo pilnai nekontroliuoja.

Rusija praranda įtaką Vidurio Azijos šalyse, kurios kadaise priklausė SSRS. Naujuoju hegemonu čia tampa Kinija, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinys atkreipia dėmesį į akivaizdžius šių šalių persiorientavimo iš šiaurės į rytus požymius: Uzbekistano gatvėmis važinėja vis daugiau kiniškų prekės ženklų, o rusiškų „Ladų“ skaičius mažėja. Nors Pekinas ir Maskva deklaruoja susivienijimą menamai Vakarų agresijai prieš jas, užkulisiuose įtampa tarp abiejų diktatūrų išlieka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo šių metu pradžios jau aštuntą sykį pasiskundė buvęs apgautas Vakarų ir atsisakė nutraukti ugnį be „derybų“ su Ukraina pradžios. Derybomis jis vadina savo pateiktų ultimatyvių reikalavimų, įskaitant ir teritorijų atidavimą, vykdymą.

Praha trečiadienį pranešė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, išsiuntė Kyjivui karinės įrangos už 288 mln. dolerių (267 mln. eurų). Vidurio Europos šalis pirmą kartą nuo lapkričio paskelbė atnaujintą informaciją apie pagalbą Ukrainai. Čekija, Europos Sąjungos ir NATO narė, kurioje gyvena 10,9 mln. žmonių, buvo viena pirmųjų valstybių, ėmusių tiekti ginklus karo nuniokotai šaliai, sakė gynybos ministrė Jana Černochova.

Už Ukrainą kovojantys rusų partizanai paviešino praėjusiais metais įvykdytos slaptos operacijos „Rybalka“ (liet. „Žvejyba“) rezultatus: rusų jūreivis, bendradarbiavęs su „Rusijos laisvės legionu“, nutekino slaptą informaciją ir padegė karinį laivą „Serpuchov“. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas atskleidė, kad spec. operacija „Rybalka“ tęsėsi nuo 2023-ųjų, kuomet su rusų partizanais susisiekė vienas bendradarbiauti panoręs rusų jūreivis.

NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai. Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.