Svarbiausi įvykiai:
23:46 | Suskaičiavo, kiek Rusijai kainavo ataka prieš Ukrainą: vien numuštų raketų kaina gali siekti 185 mln. eurų
Liepos 8 dieną, preliminariais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Rusijos pajėgos virš Ukrainos paleido 38 įvairaus tipo raketas. „Forbes Ukraine“ apskaičiavo, kad Rusijos išpuolio kaina gali siekti nuo 200 iki 250 mln. dolerių (185-230 mln. eurų).
Preliminariais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, į Ukrainą buvo paleista viena Kh-47M2 „Kinžal“ raketa, 4 balistinės raketos „Iskander“, 1 sparnuotoji raketa „Zirkon“, 13 Kh-101 sparnuotųjų raketų, 14 raketų „Kalibr“, 2 raketos Kh-22 ir 3 valdomos raketos Kh-59/Kh-69.
„Atsižvelgiant į tai, kad tikslus raketų pasiskirstymas pagal tipus lieka nežinomas, „Forbes“ apskaičiavo, kad bendra salvės kaina yra nuo 200 iki 250 mln. dolerių“, – praneša forbes.ua.
Leidinys skelbia, kad Ukrainos oro gynybai pavyko sunaikinti 30 raketų. „Forbes Ukraine“ skaičiuoja, kad vien numuštų raketų kaina gali siekti 160-200 mln. dolerių (148-185 mln. eurų).
23:33 | Lenkijos prezidentas sako Vašingtone paremsiantis Ukrainos siekį įstoti į NATO
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį sakė, kad per šią savaitę Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą parems Ukrainos siekį įstoti į NATO.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO susitikimo išvakarėse atvyko į Varšuvą susitikti su premjeru Donaldu Tusku ir A. Duda.
Lenkų prezidentas sakė, kad jei Ukrainos visuomenė nori priklausyti NATO, Aljansas turi nedvejodamas priimti Ukrainą.
„Nuo pat pradžių rėmėme šiuos Ukrainos visuomenės europietiškus ir euroatlantinius siekius [...], ir parodysime tai Vašingtone artimiausiomis dienomis“, – sakė A. Duda. Jis pridūrė, kad Lenkijos valdančiosios partijos šiuo klausimu yra vieningos.
V. Zelenskis padėkojo Lenkijos vyriausybei ir žmonėms už nuolatinę paramą Rusijos agresijos akivaizdoje.
Anksčiau pirmadienį Ukraina ir Lenkija per V. Zelenskio vizitą Varšuvoje pasirašė saugumo susitarimą.
„Visada galėsite mumis pasikliauti“, – po dokumento pasirašymo V. Zelenskiui sakė D. Tuskas.
Ukrainiečių lyderis su D. Tusku aptarė besitęsiančius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą bei tolesnę NATO paramą Kyjivui.
23:21 | Kinija ir Baltarusija netoli Lenkijos sienos rengia bendras karines pratybas
Kinija ir Baltarusija netoli Lenkijos sienos rengia bendras karines pratybas, pranešė kinų gynybos ministerija.
Pratybose daugiausia dėmesio bus skiriama kovos su terorizmu operacijoms, sekmadienį savo interneto svetainėje pranešė ministerija.
Jos teigimu, šie mokymai „atitinka šių metų planą ir abiejų šalių abipusį susitarimą“.
„Per mišrių komandų pratybas abiejų šalių kariai kartu vykdys įkaitų gelbėjimo operacijas ir kovos su terorizmu misijas“, – sakoma pranešime.
„Šių pratybų tikslas – pagerinti dalyvaujančių karių pasirengimo lygį ir koordinavimo gebėjimus, taip pat sustiprinti praktinį abiejų šalių kariuomenių praktinį bendradarbiavimą“, – priduriama jame.
Baltarusijos teigimu, manevrai planuojami liepos 8–19 dienomis.
Lenkijos pareigūnai šio pranešimo kol kas nekomentavo.
23:03 | Švedija didžiausia grėsme savo saugumui pripažįsta Rusiją
Rusija ateinančius kelerius metus bus didžiausia grėsmė Švedijos ir jos sąjungininkių saugumui, sakoma pirmadienį paskelbtame Stokholmo strategijos plane.
Kilus susirūpinimui, kuris paskatino švedų kariuomenės vyriausiąjį vadą sausio mėnesį įspėti, kad Švedijos gyventojai turi psichologiškai rengtis karui, Stokholmas stiprina savo nacionalinio saugumo politiką.
„Negalima atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją ar jos sąjungininkes“ tikimybės, sakoma naujojoje nacionalinio saugumo strategijoje, parengtoje laikotarpiui iki 2030 metų.
2022-ųjų vasarį pradėta Maskvos invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti daugiau kaip du šimtmečius vykdytos neutralumo politikos ir įstoti į NATO.
Rusijos grėsmės dydis priklausys nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos, spaudos konferencijoje sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).
Pasak jo, Rusijos karinės jėgos panaudojimo slenkstis yra žemas, Maskva yra pasirengusi labai rizikuoti politiniu ir kariniu aspektais.
Naujojoje strategijoje Švedija nurodo, kad taip pat ėmėsi žingsnių savo strateginiam turtui apsaugoti, ypač šiaurėje.
2023 metų sausį viena švedų kasybos grupė paskelbė, kad Švedijos Arktyje atrado didžiausią žinomą retųjų žemės elementų telkinį Europoje.
Ši Šiaurės šalis siekia vaidinti svarbų vaidmenį Europai pereinant prie žaliosios energijos.
Europos Sąjunga sutarė iki 2035-ųjų palaipsniui atsisakyti naujų anglies dvideginiu teršiančių transporto priemonių, iš esmės uždrausdama automobilius su vidaus degimo varikliais. Tai reiškia, kad retųjų žemės elementų poreikis tik didės.
Tokie cheminiai elementai kaip neodimis, prazeodimis ir disprozis yra itin svarbūs vėjo turbinų ir elektromobilių gamybai, taip pat tokioms prekėms kaip išmanieji telefonai ir kompiuterių ekranai.
Švedija yra tarp svarbiausių ES narių kalbant apie kasybą; šalyje iškasama daugiau kaip 90 proc. bloko geležies rūdos.
22:30 | JT vadovas: Rusijos smūgiai Ukrainai ypač šokiruojantys
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas Rusijos smūgius Ukrainoje, per kuriuos, Kyjivo teigimu, žuvo 33 žmonės, pavadino ypač šokiruojančiais, pirmadienį sakė jo atstovas.
Raketų smūgiai „Nacionalinei specializuotai vaikų ligoninei Kyjive, kuri yra didžiausia pediatrijos įstaiga Ukrainoje, ir kitai medicinos įstaigai Kyjive yra ypač šokiruojantys“, sakė A. Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas.
22:02 | Kyjive ataką išgyvenusi Svetlana papasakojo, kaip gelbėjo savo kūdikį: „Išgirdome sprogimą, o po jo pasipylė nuolaužos“
Šįryt Ukrainoje Rusija surengė masinę raketų ataką. Šiuo metu yra žinoma apie mažiausiai 33 žuvusiuosius. Vienas iš Rusijos pultų objektų – Kyjivo vaikų ligoninė „Ochmatdyt“.
Išgyvenusieji ataką prieš ligoninę papasakojo apie patirtą siaubą, praneša „Reuters“, cituoja UNIAN.
Ligoninėje su 2 mėnesių sūneliu buvusi Svetlana Kravčenka pasakojo, kad raketai smogus į ligoninę ji išgirdo didžiulį sprogimą. Pasak išpuolio aukos, pasipylus nuolaužoms ir dulkėms ji užklojo sūnelį audiniu, kad jis galėtų kvėpuoti.
„Išgirdome sprogimą, o paskui mus užgriuvo nuolaužos“, – siaubingą išpuolį prisiminė moteris.
Jos ir jos vyro Vladimiro automobilis buvo palaidotas po griuvėsiais, tačiau jauna šeima džiaugiasi, kad išgyveno šią ataką atsipirkdami tik keletu nedidelių įpjovimų.
Ligoninės toksikologė Evgenia Rochvarh taip pat išgyveno Rusijos išpuolį. Ji pasakojo girdėjusi didžiulį sprogimą, kai raketa smogė į vieną iš ligoninės pastatų.
„Išdaužyti langai ir durys, krito baldai“, – prisiminė ji.
Gydytoja teigė, kad visi artimiausi kolegos yra gyvi, tačiau ji nebuvo tikra dėl tų, kurie liko viršutiniuose aukštuose, likimo.
21:20 | Paryžius: Vokietija ir JAV priešinasi Ukrainos pakvietimui į NATO
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas priešinasi tam, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. Tai prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vašingtone pareiškė šaltiniai iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinkos.
Tokia situacija esą jau buvo viršūnių susitikime Vilniuje praėjusiais metais, kai ukrainiečiai su dideliu nepasitenkinimu buvo priversti konstatuoti, kad NATO durys nėra tokios atviros, kaip manyta. Scenarijus viršūnių susitikime Vašingtone tikriausiai bus panašus, teigė Eliziejaus rūmų šaltiniai.
Ukrainos narystės NATO perspektyva jau seniai yra ginčytina tema Aljanse. Tokios šalys, kaip Vokietija ir JAV, nesutinka, kad Ukraina, esant dabartinei situacijai, būtų oficialiai pakviesta į NATO. To priežastis visų pirma yra susirūpinimas, kad toks žingsnis gali sukelti tolesnę karo Ukrainoje eskalaciją.
Tačiau kai kurios kitos sąjungininkės argumentuoja, jog Rusijai turi būti aiškiai parodyta, kad jai nepavyks sutrukdyti Ukrainai prisijungti prie NATO.
Kompromisas galėtų būti Ukrainos stojimo procesą viršūnių susitikimo deklaracijoje įvardyti kaip nesustabdomą arba „negrįžtamą“.
Principinį susitarimą dėl Ukrainos priėmimo NATO šalys priėmė jau 2008 m. Tada Bukarešto viršūnių susitikime buvo sutarta, kad Ukraina taps NATO nare – tačiau joks tvarkaraštis nurodytas nebuvo.
Antradienį Vašingtone prasidėsiančiame ir tris dienas truksiančiame NATO viršūnių susitikime kaip svečio laukiama ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Jam dalyvaujant, ketvirtadienį vyks vadinamosios NATO ir Ukrainos Tarybos posėdis.
20:43 | Zelenskio prašymas išgirstas: dėl šaltakraujiškos Rusijos atakos JT Saugumo Taryba rinksis į posėdį
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, diplomatų duomenimis, antradienį rinksis į posėdį dėl Rusijos atakų Kyjive, per kurias smogta ir vaikų ligoninei. „Pasmerksime bailią ir šlykščią ataką prieš ligoninę“, – tinkle X pareiškė britų ambasadorė JT Barbara Woodward.
Anksčiau šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JT Saugumo Tarybą reaguoti ir sušaukti skubų posėdį.
Anot duomenų, sušaukti posėdį paprašė JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Ekvadoras ir Slovėnija. Vyriausybės Maskvoje pozicijos kol kas nėra. Rusija Saugumo Taryboje turi veto teisę.
Rusiją pirmadienį surengė intensyvią atakų bangą prieš Ukrainos miestus. Viena raketa pataikė į „Ochmatdyt“ vaikų ligoninę Kyjive. Ukrainos duomenimis, čia žuvo mažiausiai du slaugytojai, dar septyni žmonės buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
Per oro smūgius žuvo iš viso 33 žmonės, 22 jų – Kyjive. Daugiau kaip 100 asmenų buvo sužeisti, 72 jų – sostinėje.
20:13 | Prie Rusijos gynybos ministerijos stovyklauja į Ukrainą išsiųstų karių artimųjų grupė
Prie Rusijos gynybos ministerijos pirmadienį stovyklavo aštuonios rusės, kurių sūnūs ir vyrai buvo mobilizuoti kovoti Ukrainoje, siekdamos jų sugrąžinimo ir norėdamos susitikti su gynybos ministru.
Panaši demonstracija prie ministerijos Maskvoje vyko ir praėjusį mėnesį.
Pirmadienį moterys, kurių kai kurios buvo su mažais vaikais, prie ministerijos įsikūrė su kuprinėmis ir stovyklavimo įranga. Vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas protestuotojos Paulinos „Telegram“ paskyroje, jos sako, kad yra pasirengusios praleisti čia naktį.
„Šiuo metu moterys tiesiog yra prie Gynybos ministerijos be plakatų. Jos prašo susitikimo su gynybos ministru [Andrejumi Belousovu]", – rašė Paulina.
„Iš esmės mes laukiame, laukiame ir laukiame. Mes be rezultatų iš čia nesitrauksime“, – pridūrė ji.
Šis retas protestas, susijęs su Rusijos invazija Ukrainoje, surengtas po birželio 3-iosios protesto akcijos, kai moterys klūpėjo prie ministerijos pastato su ranka rašytais plakatais. Tuomet pasikalbėti su jomis išėjo ministerijos atstovas – tai buvo neįprastas žingsnis, nes Rusijos valdžia beveik niekada nesikalba su protestuotojais.
Galiausiai tos moterys pasitraukė pradėjus smarkiai lyti.
Gegužę Rusija užsienio agentu paskelbė judėjimą „Put domoi“ („Kelias namo“), siekiantį į karą Ukrainoje mobilizuotų vyrų sugrąžinimo. Po to protestuojančios moterys naujienų agentūrai AFP sakė, kad nori likti anonimės ir kad nepriklauso šiam judėjimui.
19:50 | Per Rusijos raketų smūgius Ukrainoje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 33
Per pirmadienį Ukrainoje surengtus Rusijos oro smūgius, naujais duomenimis, žuvo 33 žmonės, 22 jų – Kyjive. Daugiau kaip 100 asmenų buvo sužeisti, 72 jų – sostinėje. Tai pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Trijuose Kyjivo rajonuose toliau šalinami atakos padariniai.
Vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ teritorijoje žuvo du žmonės, dar 10 patyrė sužalojimų. Keturi žmonės, įskaitant tris vaikus, buvo išgelbėti.
Per priešo ataką apgadinta daugiau kaip 50 civilinių objektų, tarp jų – gyvenamieji namai, verslo centras ir dvi medicinos įstaigos.
Pirmadienio rytą rusai intensyviai atakavo Ukrainos miestus Dniprą, Kryvyj Rihą, Slovianską, Kramatorską ir sostinę Kyjivą. Buvo paleista daugiau kaip 40 įvairių tipų raketų.
19:17 | Dėl didžiulio išpuolio aukų skaičiaus Ukraina skelbia gedulą: tarp žuvusiųjų – ir jauna vaikų gydytoja
Dėl masinės Rusijos raketų atakos ir didelio žuvusiųjų skaičiaus Ukraina liepos 9-ąją skelbia gedulo diena.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija į Ukrainą paleido 38 raketas, iš kurių 30 Ukraina sunaikino.
Viena iš raketų pataikė į Kyjivo vaikų ligoninę „Ochmatdyt“.
UNIAN skelbia, kad tarp išpuolio prieš ligoninę aukų – jauna gydytoja Svetlana Lukjančuk.
Pranešama, kad 30-metė ligoninėje dirbo vaikų nefrologe. Lvivo meras Andrijus Sadovijus pranešė, kad Svetlana gimė Lvive, buvo našlaitė, todėl augo su teta.
„Svetlana bus palaidota Lvive šalia savo tėvų“, – rašė Lvivo meras.
18:28 | V. Orbanas atmeta, kad Rusija galėtų pulti NATO
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atmeta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketintų pulti NATO. „Joks rimtas žmogus negali kalbėti apie tai, kad Rusija ketina pulti NATO“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild“. Pulti NATO – ne tik Rusijai, bet ir kam kitam pasaulyje – visiškai neįmanoma, nes tai pati stipriausia karinė organizacija pasaulyje, pabrėžė V. Orbanas.
Tačiau, anot jo, būtina, kad NATO išlaikytų vienybę ir kad visi gerbtų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį. Šis reglamentuoja kolektyvinę gynybą Aljanse ir nurodo, kad ginkluota ataka prieš vieną ar kelias sąjungininkes traktuojama kaip ataka prieš visas. V. Orbanas, be to, anot „Bild“, atkreipė dėmesį į daugybę problemų, su kuriomis Rusija jau susiduria fronte Ukrainoje.
Rusai turi kitą istoriją ir kultūrą bei kitaip nei europiečiai supranta laisvę ir nacionalinį suverenumą, kalbėjo V. Orbanas. „Tačiau jie racionalūs, jie hiperracionalūs“, – pridūrė jis. Į pastabą, kad pulti Ukrainą nebuvo racionalu, Vengrijos premjeras atsakė: „Iracionalumas yra kas kita, nei suklysti racionaliai skaičiuojant".
Po apsilankymų Kyjive ir Maskvoje praėjusią savaitę V. Orbanas pirmadienį atvyko į Kiniją ir čia susitiko su šios šalies vadovu Xi Jinpingu. Kyjive jis kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o Maskvoje – su V. Putinu.
Kalbėdamas apie daug kritikos sulaukusį savo vizitą Maskvoje, V. Orbanas, kurio šalis liepą perėmė pirmininkavimą ES, sakė: „Pirmininkaujant ES Tarybai, negali nespręsti klausimo, kaip priartinti taiką“. Jis pažymėjo nesiderantis, nes neturįs tam mandato. „Stengiuosi Europos šalių lyderiams parodyti taikos galimybę“, – sakė V. Orbanas. Jis teigė užduodantis klausimus, renkantis informaciją ir apie tai pranešiąs.
Paklaustas apie lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, V. Orbanas sakė nemanąs, kad JAV prezidentas Joe Bidenas liks Baltuosiuose rūmuose. Kartu jis vėl negailėjo pagyrų respublikonų kandidatui į prezidentus Donaldui Trumpui.
„Jis verslininkas, pats prasimušęs be kitų pagalbos. Jis į viską žiūri kitaip. Ir manau: tai yra gerai pasaulio politikai, – teigė V. Orbanas. – Nepamirškime, kad jis yra taikos žmogus“. Per savo ketverių metų kadenciją jis esą nepradėjo nė vieno karo ir daug padarė, kad pasiektų taiką senuose konfliktuose.
18:04 | Tragiškas rusų raketos smūgis Kyjive: užfiksavo vaizdo įraše
Ukrainoje vaizdo įraše buvo užfiksuotas Rusijos raketos smūgis Kyjivo vaikų ligoninei „Ochmatdyt“.
Juo „Telegram“ kanale pasidalino Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenko.
„Pirmųjų „Ochmatdyt“ atakos minučių filmuota medžiaga rodo, kad tai buvo tikslinis teroristinis išpuolis.
SBU (Ukrainos saugumo tarnyba, – red. past.) patvirtino, kad Rusijos teroristai smogė ligoninei raketa X-101. Iš atakos vaizdo įrašo matyti, kad tai nebuvo raketos nukrypimas nuo taikinio. Jie nusitaikė į vaikų ligoninę“, – rašo A. Geraščenko.
17:29 | J. Borrellis smerkia Rusiją dėl negailestingo taikymosi į Ukrainos civilius
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė pirmadienio smūgį vaikų ligoninei Kyjive, dėl kurio kaltinama Rusija, ir pakartojo raginimą skirti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių.
„Rusija toliau negailestingai taikosi į Ukrainos civilius. Šiandien per oro atakas žuvo ar buvo sužeista dešimtys [žmonių], sunaikinta Kyjivo didžiausia vaikų ligoninė, „Ochmatdyt“. Ukrainai oro gynybos reikia dabar. Visi už Rusijos karo nusikaltimus atsakingi [asmenys] bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.
16:57 | Rusija į Ukrainą paleido beveik 40 raketų: skaičiuojamos aukos, Zelenskis šaukia posėdį JT
Rusijos okupantai į Ukrainos teritoriją šiandien apie 10 valandą paleido beveik keturias dešimtis įvairaus tipo raketų. Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak Ukrainos pajėgų, 30 iš 38 raketų buvo sėkmingai numuštos. Deja, kai kurios jų pasiekė savo taikinius.
Preliminariais generalinio štabo duomenimis, į Ukrainą buvo paleista viena Kh-47M2 „Kinžal“ raketa, 4 balistinės raketos „Iskander“, 1 sparnuotoji raketa „Zirkon“, 13 Kh-101 sparnuotųjų raketų, 14 raketų „Kalibr“, 2 raketos Kh-22 ir 3 valdomos raketos Kh-59/Kh-69.
„Dar vienas teroristinis išpuolis prieš taikius miestus. Ukraina gedi. Užuojauta aukoms ir jų artimiesiems. Pasaulis turi stipriai reaguoti į šį nusikaltimą. Ir neturėtų būti diskusijų apie tai, ar galima smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje. Atkeršysime už kiekvieną ukrainietį“, – „Telegram“ rašė Ukrainos oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad po mirtinų Rusijos smūgių visoje šalyje Kyjivas ragina sušaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.
„Ukraina dėl Rusijos smūgio civilinei infrastruktūrai, įskaitant vaikų ligoninę, šiuo metu inicijuoja skubų JT Saugumo Tarybos posėdį“, – tinkle „X“ parašė prezidentas.
Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 28 žmonės, sužeisti daugiau kaip 100 ir buvo smogta vaikų ligoninei Kyjive, pranešė pareigūnai.
Dėl didžiulio išpuolio rytoj Kyjive paskelbtas gedulas.
16:20 | JK, Prancūzija smerkia Rusijos smūgį Ukrainos vaikų ligoninei
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pirmadienį pasmerkė Rusijos smūgį Ukrainos sostinėje esančiai vaikų ligoninei.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pirmadienį pavadino šį smūgį „siaubingu išpuoliu prieš Ukrainos civilius gyventojus“.
Praėjusį penktadienį po leiboristų pergalės visuotiniuose rinkimuose D. Lammy, paskirtas Britanijos diplomatijos vadovu, pridūrė: „JK parama Ukrainai yra geležinė. Privalome pareikalauti atsakomybės iš tų, kurie atsakingi už neteisėtą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karą“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija dienos metu įvykdytą smūgį pavadino barbarišku.
„Šie barbariški veiksmai, tiesiogiai ir sąmoningai nukreipti prieš vaikų ligoninę, gali būti įtraukti į karo nusikaltimų, už kuriuos Rusija turės atsakyti, sąrašą“, – pareiškė ministerija.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per šią ataką žuvo du žmonės, o dar keliolika, įskaitant vaikus, buvo sužeisti.
15:49 | Ukraina ir Lenkija pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą
Ukraina ir Lenkija pirmadienį, per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Varšuvoje, pasirašė saugumo susitarimą.
„Visada galėsite mumis pasikliauti“, – po dokumento pasirašymo V. Zelenskiui sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Ukrainiečių lyderis su D. Tusku aptarė besitęsiančius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą bei tolesnę NATO paramą Kyjivui.
V. Zelenskis į Varšuvą užsuko pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, kuriame, kaip tikimasi, bus aptarti būdai, kaip Ukrainai suteikti patikimą ilgalaikę karinę pagalbą ir karių mokymus praėjus beveik pustrečių metų nuo Rusijos invazijos pradžios.
14:51 | Grandiozinis NATO planas apsiginti nuo Rusijos – reiks tokio karių skaičiaus, kuris bus „rimta problema“
„Reuters“ skelbia, kad NATO, norėdama apsisaugoti nuo Rusijos, turėtų suburti dar 35–50 brigadų. Agentūros šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, atsisakė pateikti bet kokių detalių apie planus, kurie yra įslaptinti.
Brigadą sudaro 3 000–7 000 karių, todėl sukurti dar 35–50 tokių padalinių bus rimta problema. Be to, pasak šaltinio, dar vienas didelis iššūkis yra tai, kad vien Vokietija turės keturis kartus padidinti savo priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.
Pernai Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė dėl pirmųjų per daugiau nei tris dešimtmečius svarbių Aljanso gynybos planų ir nuo to laiko pareigūnai stengiasi šiuos dokumentus paversti konkrečiais kariniais reikalavimais.
Tikimasi, kad šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Aljanso 75-osioms metinėms paminėti, NATO vadovams bus pateikta naujausia informacija apie šiuos planus.
Paprašytas pakomentuoti situaciją, NATO atstovas sakė, kad Aljanso kariniai planuotojai nustatė „tikslius karių ir ginkluotės reikalavimus, būtinus Aljansui apsaugoti“.
„Oro ir priešraketinė gynyba, tolimojo nuotolio ginklai, logistika ir didelės sausumos manevrinės formuotės yra vieni svarbiausių mūsų prioritetų. Tikėtina, kad NATO nustatys aukštesnius pajėgumų tikslus sąjungininkams, nes mes kuriame pajėgas, galinčias įgyvendinti mūsų planus ir atremti grėsmes, su kuriomis susiduriame. Esame tikri, kad mūsų atgrasymo priemonės yra ir bus stiprios“, – sakė pareigūnas.
Neaišku, iš kur NATO sąjungininkės gali gauti papildomas 35–50 brigadų. Kariai gali būti perkelti iš kitų ginkluotųjų pajėgų dalių, gali būti įdarbinti papildomi kariai arba NATO narės gali pasirinkti abiejų būdų derinį.
14:39 | Lietuva smerkia naujausią Rusijos ataką Ukrainoje, ragina telkti visokeriopą pagalbą
Rusijai pirmadienį paleidus dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pasmerkė mažiausiai 23 gyvybes nusinešusį išpuolį ir paragino Vakarus toliau teikti paramą Kyjivui.
„Kol NATO šalių lyderiai renkasi diskutuoti Vašingtone, Rusija nukreipia raketas į vaikų ligonines ir kuria russkij mir (rusiškas pasaulis – BNS), kuriame normalu, kad mamos po griuvėsiais ieško savo vaikų. Nėra jokio pateisinimo nesuteikti visos reikalingos pagalbos Ukrainai“, – feisbuke rašė NATO šalių parlamentų vadovų susitikime Jungtinių Valstijų sostinėje besilankanti V. Čmilytė-Nielsen.
„Vladimiras Putinas sveikina NATO aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius sprogdindamas vaikų ligoninę, tarsi reikėtų paaiškinti, kodėl Ukrainai būtina visokeriopa parama dabar ir realios saugumo garantijos ateityje“, – socialiniame tinkle „X“ teigė taip pat Vašingtone besilankantis G. Landsbergis.
14:11 | Pareigūnai: per smūgį antrai Kyjivo medicinos įstaigai žuvo 4 žmonės
Per Rusijos ataką prieš antrą medicinos įstaigą Kyjive pirmadienį žuvo keturi ir buvo sužeisti dar trys žmonės, pranešė gelbėtojai.
„Sostinė vėl atakuota. Iš dalies sugriautas medicinos centro pastatas. Yra keturi žuvusieji ir trys sužeistieji. Detalės tikrinamos. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pareiškime socialiniuose tinkluose.
Kiek anksčiau pirmadienį per rusų smūgį Ukrainos sostinėje buvo apgadinta vaikų ligoninė. Pasak ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, po vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ griuvėsiais įstrigo kažkiek žmonių.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per šią ataką žuvo du žmonės, o dar keliolika, įskaitant vaikus, buvo sužeisti.
14:00 | Per masinę rusų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai 24 žmonės, smogta vaikų ligoninei Kyjive
Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 24 žmonės ir buvo smogta vaikų ligoninei Kyjive, pranešė pareigūnai.
Lenkijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos retas dieninis išpuolis įvyko tuo metu, kai Varšuvoje turėjo apsilankyti prezidentas Volodymyras Zelenskis, prieš išskrisdamas į NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
13:24 | Lenkai skubiai pakėlė naikintuvus – žaibiška reakcija į rusų raketų ataką
Lenkijos ginkluotosios pajėgos pirmadienio naktį pakėlė į dangų Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvus per Rusijos oro ataką prieš Ukrainą.
Apie tai X pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė.
13:00 | Kinija ir Baltarusija rengs bendras karines pratybas prie Lenkijos sienos
Kinija ir Baltarusija prie Lenkijos sienos rengs bendras karines pratybas, skirtas „kovos su terorizmu operacijoms“, sekmadienį savo tinklalapyje pranešė Kinijos ministerija ir pridūrė, jog mokymai vyks „pagal šių metų planą ir abipusį susitarimą tarp dviejų šalių“.
„Per mišrių komandų mokymo pratybas abiejų šalių kariai kartu vykdys įkaitų gelbėjimo ir kovos su terorizmu misijas“, – sakoma pranešime. „Mokymais siekiama pagerinti dalyvaujančių karių pasirengimo lygį ir koordinavimo pajėgumus, taip pat pagilinti praktinį abiejų šalių kariuomenių bendradarbiavimą“, – priduriama jame.
12:26 | JAV bijo imtis naujų sankcijų prieš Rusiją – aiškėja, kas dėl to kaltas
„The New York Times“ (NYT) skelbia, kad Baltieji rūmai baiminasi Rusijai įvesti naujas sankcijas už tai, kad ši apeina Vakarų apribojimus, naudodamasi naftos tanklaiviais. Pasak leidinio, Baltieji rūmai nerimauja, kad tokios sankcijos pakeltų naftos kainas ir pakenktų perrinkimo siekiančiam JAV prezidentui Joe Bidenui.
Pasak NYT, JAV iždo departamentas pasiūlė naujas priemones, kuriomis siekiama pakenkti senstančių tanklaivių laivynui, padedančiam pristatyti Rusijos naftą pirkėjams visame pasaulyje, nepaisant Vakarų sankcijų.
Taip departamento pastangomis siekiama nubausti Rusiją, tačiau pasiūlymas atsidūrė aklavietėje dėl Baltųjų rūmų nerimo.
„Nors Iždo departamento pareigūnai nori išimti iš eksploatacijos Rusijos tanklaivius, Baltųjų rūmų patarėjai ekonomikos klausimais nerimauja, kad dėl to kiltų pavojus, jog šią vasarą naftos kainos padidės ir JAV pakils degalų kainos, o tai gali pakenkti J. Bideno perrinkimo kampanijai“, – rašo NYT.
Leidinio šaltiniai pranešė, kad, remiantis analitiniais Iždo duomenimis, tokios antirusiškos sankcijos turės minimalų poveikį naftos rinkai. Vis dėlto siūloma iniciatyva vis dar svarstoma, bet vargu ar bus priimta iki rinkimų pabaigos.
12:07 | V. Zelenskis: rytą Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 40 raketų
Rytą Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 40 įvairių tipų raketų, apgadinti gyvenamieji pastatai, infrastruktūra, vaikų ligoninė, „Telegram“ kanale parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo įraše sakoma, kad „Rusijos teroristai vėl surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos miestus Kyjivą, Dniprą, Kryvyj Rihą, Slavjanską, Kramatorską“.
„Visas pasaulis turi panaudoti visą savo ryžtą, kad pagaliau padarytų galą Rusijos smūgiams. Putinas neša žudymą. Tik kartu galime atnešti tikrą taiką ir saugumą“, – parašė Ukrainos valstybės vadovas.
11:41 | Charkivo srityje automobiliui užvažiavus ant minos žuvo 5 žmonės
Ukrainos rytinėje Charkivo srityje automobiliui užvažiavus ant rusų prieštankinės minos žuvo penki žmonės, įskaitant du vaikus, pirmadienį pranešė gubernatorius.
„Automobilis užvažiavo ant priešo minos, žuvo 53-erių vyras, 64-erių moteris, 25-erių mergina, penkerių metų berniukas ir trijų mėnesių kūdikis“, –socialiniame tinkle parašė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
11:08 | Kyjive pranešama apie žuvusius ir nukentėjusiuosius
Naujausiais duomenimis, per Rusijos pajėgų Ukrainoje pirmadienį įvykdytą ataką žuvo 10 žmonių, dar 31 sužeistas.
10:53 | Masinis Rusijos smūgis: sprogimai griaudi Kyjive, Odesoje, Dnipre ir kituose miestuose
Rusijos kariuomenė pradėjo masinį smūgį Ukrainoje: Kyjive, Odesoje, Kryvyj Rihe ir Dnipro mieste pirmadienio rytą girdimi sprogimai. Raketų nuolaužos nukrito trijuose Kyjivo rajonuose, Odesoje neveikia elektrinis transportas
10:28 | Rusų nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 8 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 552 190 rusų okupantų, iš jų 1 200 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 171 priešų tanką (+16 per pastarąją parą), 15 685 šarvuotąsias kovos mašinas (+40), 14 966 artilerijos sistemas (+29), 1 115 raketų paleidimo sistemų, 880 oro gynybos sistemų (+1), 361 karo lėktuvą (+1), 326 sraigtasparnius, 11 893 nepilotuojamus orlaivius (+31), 2 353 sparnuotąsias raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 20 150 transporto priemonių ir kuro talpyklų (+47), 2 503 specialiosios įrangos vienetus (+8).
10:00 | Baltijos jūroje nufotografuotas rusų povandeninis laivas
NATO narės kovos su povandeniniais laivais lėktuvas birželio pabaigoje užfiksavo Baltijos jūroje plaukiojantį Rusijos povandeninį laivą.
09:08 | Estijos prezidentas įspėja: Rusijos agresija dabar tik augs, NATO šalys turi imtis ryžtingo žingsnio
Estijos visuomeninis transliuotojas ERR cituoja Estijos lyderį Alarą Karį, kuris per susitikimą su Gitanu Nausėda įspėjo, kad Rusijos agresija artimiausiais metais tik augs.
„Šiuo tikslu NATO turi gerus kolektyvinės gynybos planus, kurie turėtų būti užpildyti reikiamomis pajėgomis ir ginkluotės sistemomis“, – pabrėžė jis.
A. Kario teigimu, sąjungininkai turėtų aptarti išlaidų gynybai didinimą iki 2,5–3 proc. nuo BVP, nes esamų 2 proc. gali nepakakti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į Aljanso šalių narių oro gynybos stiprinimą.
A. Karis pridūrė, kad pagrindinės NATO viršūnių susitikimo Vašingtone temos bus visapusiška, ilgalaikė ir veiksminga parama Ukrainai, taip pat pasirengimo atremti Rusijos keliamą grėsmę didinimas.
„Aljansas turi duoti aiškų ženklą, kad NATO rems Ukrainą tol, kol to reikės. Ukrainos narystė nediskutuotina, procesas negrįžtamas“, – pabrėžė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad „primesta taika“ bus tik laikina, o Rusija turi atsakyti už savo nusikaltimus. Prezidentas taip pat sakė, kad Estija planuoja skirti bent 0,25 proc. savo BVP Ukrainai padėti.
„Jei nebus gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas, tai ateityje sukels naujus ir didesnius karus. Rusija ir kiti agresoriai bus tik paskatinti rengti naujus išpuolius. Todėl vienintelė šiuo metu veiksminga strategija – kuo labiau remti Ukrainą. NATO sėkmingai įveikė ankstesnes abejones dėl karinės pagalbos Ukrainai. Neturėtų būti jokių apribojimų tolesnei pagalbai“, – sakė Karis.
08:43 | Naktį per Rusijos puolimą viename Charkivo rajone buvo sužeistos dvi moterys
Naktį Rusijos kariuomenė puolė Charkivo Osnovianskio rajoną, sužeistos dvi moterys, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Priešams apšaudžius rajoną, buvo apgadinti trys privatūs namai, vienas jų užsidegė, dvi sužeistos moterys paguldytos į ligoninę, pranešė meras.
Charkivo karinės apygardos administracijos vadovas Olehas Syniehubovas vėliau patikslino, kad po vidurnakčio dėl nukritusių šaudmenų fragmentų šiame Charkivo rajone privačiame name kilo gaisras. Dvi sužeistos 50 ir 75 metų moterys paguldytos į ligoninę. Apgadintas automobilis ir ūkiniai pastatai.
08:15 | Naktį Ukrainos oro gynyba sunaikino tris rusų paleistas raketas Ch-101
Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos Žytomyro ir Čerkasų srityse sunaikino tris rusų sparnuotąsias raketas Ch-101, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.
Pasak jo, praėjusią naktį rusai puolė Ukrainą iš oro ir žemės paleidžiamomis raketomis: keturias raketas Ch-101 iš Saratovo srities oro erdvės paleido strateginiai bombonešiai Tu-95MS, dvi balistinės raketos „Iskander-M“ buvo paleistos iš Kursko srities ir laikinai okupuoto Krymo.
07:39 | Nyderlandai patvirtino įsipareigojimą suteikti Ukrainai sistemą „Patriot“
Nyderlandai suteiks Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kad padidintų šalies gebėjimą gintis nuo nepaliaujamų Rusijos antskrydžių, per vizitą Kyjive patvirtino du ministrai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas ir gynybos ministras Rubenas Brekelmannsas, sekmadienį susitikę su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, patvirtino savo įsipareigojimą pristatyti sistemą Ukrainai, pranešė UNIAN. Apie pristatymą birželį pranešė ankstesnė Nyderlandų vyriausybė, nenustačiusi konkrečios pristatymo datos.
07:00 | Charkivo regione sprogus minai, žuvo keturi žmonės, vienas iš jų – vaikas
Charkivo regione sprogusi mina nusinešė keturių žmonių gyvybes, vienas iš žuvusiųjų – vaikas. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo regiono valstybinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Preliminariais teisėtvarkos institucijų duomenimis, sprogus priešų minai, žuvo keturi žmonės, tarp jų – vienas vaikas“, – rašoma pranešime.
Šiuo metu turimais duomenimis, šeima važiavo automobiliu neasfaltuotu miško keliu Charkivo regione.
Žuvusiųjų artimieji pranešė, kad mašinoje galėjo būti šeši asmenys – keturi suaugusieji ir du vaikai. Šiuo metu tragedijos vietoje dirba tyrėjai ir gelbėtojai, ieškoma aukų kūnų, nustatinėjama jų tapatybė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pasaulis kylam is zydu konclagerio latviai , lenkai , vokiečiai, prancūzai, italai , anglai , amerikiečiai, meksikiečiai, argentinieciai , kinai , indai , japonai ir tt Ar jus suprantate kad jus neprivalote vykdyti nei vieno okupantu istatymo , valdzia atsiimam is okupantu .
Rusai musų broliai. Musu didžiausi priesai - valdzia .
