Svarbiausi įvykiai:
23:44 | Ukraina neigia stiprinanti pajėgas Baltarusijos pasienyje
Ukraina neigia stiprinanti savo pajėgas pasienyje su Baltarusija. Atitinkami pranešimai yra baltarusių „informacinė operacija“, kurią remia Rusija, per Ukrainos televiziją sakė pasienio apsaugos atstovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Padėtis pasienyje esą lieka grėsminga. Ukraina ten turi reikalingą karių skaičių, kad užkirstų kelią provokacijoms.
Kremlius prieš tai pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos dalinių stiprinimą kelia susirūpinimą.
Rusija ir Baltarusija yra artimos sąjungininkės.
23:00 | Iš Zelenskio – žinia dėl Ukrainos stojimo į ES
Ukraina kartu su Europos partneriais rengia tolesnius bendrus veiksmus, o artimiausiais mėnesiais turėtų būti padaryta pažanga siekiant priartinti šalį prie ES, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rengiame tolesnius bendrus veiksmus su savo partneriais Europoje, o artimiausiais mėnesiais turėtų būti padaryta pažanga priartinant Ukrainą prie Europos Sąjungos“, – savo vakariniame pranešime kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak jo, kalbama apie atrankos procedūrą ir būsimo susitarimo dėl Ukrainos stojimo į ES sąlygų parengimą.
„Taip pat bus sudaryti nauji dvišaliai saugumo susitarimai su mūsų partneriais“, – pridūrė Ukrainos.
22:33 | Julijai Navalnajai – naujos pareigos
Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja vadovaus JAV įsikūrusiam Žmogaus teisių fondui (EFHR).
EFHR vykdo kampanijas prieš autoritarinius lyderius visame pasaulyje ir teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Aleksejus Navalnas vasario mėn. mirė būdamas 47 metų amžiaus Arkties kalėjime po to, kai buvo nuteistas ilgam laikui kalėti dėl kaltinimų sukčiavimu ir ekstremizmu.
Jis, Vakarai ir jo šalininkai teigė, kad kaltinimai buvo politiškai motyvuoti.
Rusijoje negyvenanti J. Navalnaja teigė, kad jai „didelė garbė“, kad jai buvo pasiūlytos pareigos EFHR, ir apibūdino save kaip „žmogų, kuris asmeniškai matė, kokią grėsmę diktatūros kelia mūsų artimiesiems ir visam pasauliui“.
Jos paskyrimas leis Antikorupcijos fondui, kurį įkūrė jos miręs vyras, plačiau dalytis savo patirtimi atliekant rezonansinius tyrimus ir organizuojant aktyvistų darbą, pridūrė ji.
21:44 | Rusams atakavus Selydovę, žuvo trys žmonės ir daugiau kaip 20 buvo sužeisti
Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė Selydovę Donecko srityje. Per ataką žuvo trys žmonės ir 20 buvo sužeisti, pranešė Selydovės karinė administracija.
20:20 | Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai
Pirmadienio vakarą laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai.
Sprogimai buvo girdimi Sevastopolyje ir Balaklavoje, praneša vietos „Telegram“ kanalai.
Gyventojai fiksuoja priešlėktuvinės gynybos raketų pėdsakus danguje.
Anksčiaupranešta apie Kerčės tilto uždarymą ir apie pusiasalyje paskelbtą oro pavojaus signalą.
19:04 | Įsigaliojo naujos ES sankcijos Rusijos sąjungininkei Baltarusijai
Įsigaliojo naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijos sąjungininkei Baltarusijai. Baudžiamosios priemonės yra reakcija į Minsko paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Jos numato tam tikrų pramoninių ir prabangos prekių eksportą į Baltarusiją. Be to, nustatyti nauji importo draudimai auksui, deimantams, heliui, anglims ir žaliai naftai.
Naujomis sankcijomis, viena vertus, norima užkirsti kelią tam, kad per Baltarusiją būtų apeinamos Rusijai galiojančios sankcijos. Antra vertus, norima parodyti diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai, kad jo parama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui turi ir tiesioginių neigiamų padarinių.
Dėl sankcijų paketo Baltarusijai kelis mėnesius vyko diskusijos. Vokietija ir kelios kitos eksporto šalys siekė, kad pirminiai planai būtų sušvelninti. Agentūra dpa iš diplomatų sužinojo, kad ypač dėl Berlyno pasipriešinimo nepasiektas susitarimas dėl visapusiško ES transporto priemonių eksporto draudimo. Į Baltarusija nebus galima eksportuoti tik tokių, kurie gali būti naudojami ir kariniams tikslams. Korekcijų taip pat reikalavo Prancūzija ir Italija. Eksporto draudimas, pavyzdžiui, nebus taikomas prabangiems odos gaminiams, parfumerijai ir vynams.
Tuo tarpu pirmiausiai Vidurio ir Rytų Europos valstybės, tokios kaip Lenkija ir Baltijos šalys spaudė taikyti Baltarusijai tokias pat ekonomines sankcijas, kaip Rusijai. To priežastimi nurodyta ne tik Baltarusijos parama Maskvai, bet ir tai, kad Rusiją ir Baltarusiją jungia muitų sąjunga ir prekės nekliudomai gali judėti iš vienos šalies į kitą.
Kalbant apie automobilių rinką, pavyzdžiui, buvo pateikta statistika. Ja remiantis, uždraudus automobilių iš ES eksportą į Rusiją, jis smarkiai išaugo į Baltarusiją. Tai esą lėmė ne išaugęs susidomėjimas ES automobiliais Baltarusijoje, o sankcijų apėjimas.
Be prekybos ribojimų naujasis sankcijų paketas apima ir draudimą teikti tam tikras paslaugas užsakovams iš Baltarusijos. Tai, pavyzdžiui, architektūros ir inžinerijos paslaugos.
18:57 | Ukrainai kritus – katastrofiškos pasekmės Europai: tai destabilizuotų visą pasaulį
Jei Ukraina ir jos sąjungininkės Vakarų šalys praras ryžtą, Europa gali susidurti su scenarijumi, pagal kurį Rusija užkariaus visą likusią Ukrainos teritoriją, įves marionetinį režimą ir palaipsniui integruos didžiąją dalį arba visą šalį į naują Rusijos imperiją, rašo „Foreign Policy“.
Straipsnio autoriai pažymi, kad „represinė imperija bandys suvirškinti okupuotas žemes, sutramdyti neramius gyventojus ir prisiimti labai didelių karinių išlaidų naštą naujoje konfrontacijos eroje“.
„Maskva savo viduramžių mongolų jungą iškeistų į XXI a. Kinijos jungą ir smarkiai atsiliktų nuo likusio pasaulio, kuris žengia į naują žaliąjį ir skaitmeninį amžių. Anksčiau ar vėliau Rusijai teks susidurti su trečiosios galybės žlugimu per kiek daugiau nei šimtmetį“, – prognozuoja autoriai.
Kartu, jų nuomone, Rusijos pergalė ir Ukrainos valstybės žlugimas turėtų itin rimtų pasekmių Europai. Visų pirma galima tikėtis dešimčių milijonų naujų pabėgėlių.
Taip pat pažymima, kad Rusijos pergalė keletu aspektų pakeistų Europos politiką. Visų pirma, Ukrainos vyriausybė tremtyje veiktų iš Varšuvos ar kitų Vidurio Europos šalių.
„Išlaidos gynybai, kurios Lenkijoje šiemet sieks 4 proc. BVP, o daugumoje NATO šalių – bent 2 proc. BVP, turės vėl padvigubėti, kad patikimai atgrasytų nuo grėsmių, kurias kelia vis beviltiškesnis Rusijos režimas“, – prognozuoja ekspertai.
Ekspertų teigimu, Vladimiras Putinas kariauja siekdamas pavergti Ukrainą ir atkurti „pasaulio tvarkos pusiausvyrą“.
„Leidimo Rusijai laimėti Ukrainoje pasekmės būtų katastrofiškos ukrainiečiams, labai rimtos Europos saugumui ir labai destabilizuojančios likusį pasaulį. Galiausiai tai greičiausiai privestų prie pačios Rusijos žlugimo, o Europai tektų ruoštis daugybei kitų pasekmių“, – rašoma leidinio išvadose.
17:34 | Ukraina teigia užkirtusi kelią planams įvykdyti perversmą
Ukrainos tarnybos teigia užkirtusios kelią planams įvykdyti perversmą. Grupė asmenų praėjusį sekmadienį planavo „provokacijas“ sostinėje Kyjive, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir prokuratūra.
Be kita ko, jie esą norėjo demonstracijos metu užimti parlamentą ir sudaryti „laikiną vyriausybę“. Prieš keturis vyrus pradėtas tyrimas. Du jų sulaikyti. Per reidus konfiskuota ginklų ir amunicijos. Įtariamiesiems gresia iki dešimties metų kalėjimo.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį vyriausybinis kvartalas sostinėje Kyjive yra griežto saugumo zona, į jį negalima laisvai patekti.
Be to, dėl karo padėties apribota demonstracijų teisė. Institucijų duomenimis, vis sulaikomi rusų pajėgų rėmėjai ir informatoriai.
16:59 | Po dronų atakų Rusijos pasienio regionuose pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus
Su Ukraina besiribojančių Rusijos sričių pareigūnai pirmadienį pranešė, kad po Kyjivo pajėgų dronų atakų nutrūko elektros ir sutriko vandens tiekimas.
Per išpuolius ir apšaudymą pasienio regione Belgorode pastarąją dieną žuvo 4-erių mergaitė, dar 7 žmonės buvo sužeisti, nurodė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Ukraina reguliariai dronais atakuoja Rusijos pasienio regionus, teigdama, kad taikosi į energetikos objektus ir ginklų sandėlius.
Dėl intensyvių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Kyjivas buvo priverstas įvesti elektros energijos tiekimo apribojimus visoje šalyje.
Belgorode nuo ankstyvo ryto ribojamas elektros energijos tiekimas, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė to paties pavadinimo miesto meras Valentinas Demidovas, sakydamas, kad padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama.
Kai kuriose miesto dalyse nutrūkęs elektros energijos tiekimas paveikė ir vandentiekio sistemą, pridūrė meras.
Anot jo, vietovėse, kuriose nutrūko elektros tiekimas, neveikė oro pavojaus sirenos, todėl gatvėmis turėjo važinėti automobiliai ir leisti garsinius signalus, kad įspėtų apie pavojų.
Taip pat neveikė šviesoforai, o policija tikrino pagrindinius kelius, teigė meras. Jis nurodė, kad 150 vaikų darželių liko be elektros, o ligoninėse sutriko vandens tiekimas.
15:46 | „The Economist“: Ukrainai liko mėnuo, kad išvengtų nemokumo
Ukrainai jau rugpjūtį gresia defoltas (įsipareigojimų nevykdymas, nemokumas), perspėjama „The Economist“. Nuo Rusijos pradėto karo pradžios privatūs ir valstybiniai investuotojai sutiko įšaldyti Ukrainos 15 proc. BVP siekiančios skolos mokėjimus. Jeigu šis sprendimas nebūtų buvęs priimtas, tai šios išlaidos taptų antrosiomis pagal dydį (po išlaidų gynybai) šalies biudžete.
Mokėjimų, įskaitant privačius prancūzų investuotojus „Amundi“ ir amerikiečių „Pimco“, atidėjimo pabaiga šiuo metu numatyta 2024 m. rugpjūčio 1-ąją.
Leidinio teigimu, Tarptautinis Valiutos Fondas siekia suderinti naują Ukrainos mokėjimų atidėjimą, tačiau per likusį mėnesį šį sprendimą pasiekti yra „mažai tikėtina“.
„The Economist“ taip pat pažymi, jog karo veiksmai „daro itin didžiulę žalą Ukrainos ekonomikai“, šalies BVP šiuo metu yra ketvirtadaliu mažesnis negu 2022 m. pradžioje, o įsiskolinimas pasiekė 94 proc. BVP.
14:51 | Zelenskis prabilo apie taikos derybas su Rusija: nieku gyvu nesės prie bendro stalo su Putinu
Interviu JAV leidiniui „The Philadelphia Inquirer“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali vykti tik per tarpininkus.
V. Zelenskis paaiškino, kad Ukraina gali taikyti derybų modelį, panašų į tą, kuris buvo taikomas susitarimui dėl grūdų koridoriaus. Pagal šį modelį Ukraina derėjosi su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija, kurios vėliau derėjosi su Rusija ir pasirašė atitinkamus susitarimus. Taikant šį metodą buvo sudaryti du lygiagretūs susitarimai, kuriuos sudaryti padėjo JT ir Turkija.
V. Zelenskis pasiūlė, kad panašų modelį būtų galima taikyti teritorinio vientisumo, energetikos ir laivybos klausimams spręsti. Pagal šį scenarijų šalys iš skirtingų žemynų parengtų konkrečios krizės sprendimą. Jei siūlomas sprendimas būtų priimtinas Ukrainai, tuomet į jį įsitrauktų Rusijos Federacijos atstovai.
„Kol kas turime tik tokį modelį“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Birželio 14 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kreipdamasis į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, jei bus įvykdytos kelios sąlygos.
Tarp jų – visiškas Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių, oficialus Ukrainos atsisakymas planų įstoti į NATO, Krymo ir kitų regionų pripažinimas Rusijos dalimi ir Vakarų sankcijų Rusijai panaikinimas.
V. Zelenskis atmetė V. Putino sąlygas kaip „ultimatumą, kuriuo negalima pasikliauti“, teigdamas, kad jos niekuo nesiskiria nuo ankstesnių reikalavimų.
14:16 | Darbą vyriausybėje baigiantis M. Rutte ragina Nyderlandus toliau remti Ukrainą
Darbą Nyderlandų vyriausybės vadovo poste baigiantis Markas Rutte sekmadienį paragino savo šalį toliau remti Ukrainą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Į olandus jis kreipėsi naujajai vyriausybei ruošiantis šią savaitę perimti darbus.
„Labai svarbu, kad mūsų šalis būtų įsitraukusi į Europos Sąjungą ir NATO. Kartu mes stipresni nei vieni. Ypač dabar“, – iš savo biuro Hagoje sakė 57 metų M. Rutte.
13:49 | Rusija teigia Rytų Ukrainoje užėmusi dar du kaimus
Rusija pirmadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje užėmė dar du kaimus.
Pasak rusų gynybos ministerijos, buvo užimtas Novopokrovskės kaimas, esantis rytinėje Donecko srityje, ir šiaurės rytinėje Charkivo srityje įsikūręs Stepova Novoselivkos kaimas.
13:27 | CNN: keliose JAV karinėse bazėse Europoje buvo įvestas padidintas parengties režimas
Savaitgalį keliose JAV karinėse bazėse Europoje buvo įvestas padidintas parengties režimas, o pajėgų apsaugos lygis buvo padidintas iki antros pagal rimtumą, nes nerimauta, kad prieš JAV karinį personalą ar objektus gali būtų įvykdytas teroristinis išpuolis, pranešė televizija CNN, remdamasi dviem amerikiečių pareigūnais.
Bazės, įskaitant esančią Štutgarte, Vokietijoje, kur yra JAV Europos vadovybės štabas, sekmadienį padidino savo parengties lygį iki statuso „Charlie“, pranešė pareigūnai.
13:00 | Rytų Ukrainoje per rusų apšaudymą žuvo dvi pagyvenusios moterys
Per Rusijos atakas Ukrajinsko mieste Rytų Ukrainos Donecko regione anksti pirmadienį žuvo dvi pagyvenusios moterys, pranešė regiono pareigūnai.
Pasak Donecko srities prokurorų, per raketų smūgį mieste buvo apgadintas administracinis pastatas ir keli namai. „Dėl apšaudymo dvi gatvėje buvusios 65 ir 70 m. amžiaus moterys patyrė mirtinų sužalojimų“, o dar aštuoni civiliai buvo sužeisti, sakoma jų pareiškime.
Regiono gubernatorius dar kartą paragino civilius išvykti.
„Donecko srityje kasdien vis daugiau Rusijos karo nusikaltimų aukų. Čia likti pavojinga! Būkite atsakingi! Evakuokitės!“ – socialiniuose tinkluose parašė Vadymas Filaškinas.
12:02 | „Mirtina vasara“ Ukrainai ir Rusijai – nė vienai pusei nepavyks pasistūmėti pirmyn
„The Wall Street Journal“ prognozuoja, kad šiemet Ukrainos ir Rusijos laukia „mirtina vasara“, per kurią proveržio nepasieks nė viena iš kariaujančių pusių.
„Fronto linija tampa kruvinos šachmatų partijos vieta, kurioje kiekviena pusė perkelia figūras ieškodama pranašumo, bet neatsisakydama pozicijų kitur“, – „The Wall Street Journal“.
Kaip rašo leidinys, Ukrainai po nesėkmingo kontrpuolimo praėjusią vasarą dabartinė užduotis – išlaikyti savo pozicijas, pasitelkus naujai suteiktą Vakarų ginkluotę. Tuo pat metu, pasak Ukrainos saugumo pajėgų atstovų, Rusija greičiausiai ir toliau taikys savo standartinį metodą, aukodama didelį skaičių karių dėl nedidelių laimėjimų.
Tokiomis sąlygomis, kai fronto linija praktiškai nejuda, abi pusės stengiasi naudoti smūgius iš toli, kad artėjant žiemai įgytų pranašumą, rašo leidinys. Pavyzdžiui, Rusija smogia Ukrainos elektrinėms ir kitiems infrastruktūros objektams, dėl to daugelyje miestų nutrūko elektros energijos tiekimas. Rusija taip pat smogia Ukrainos gynybinėms pozicijoms, naudodama pakibusias aviacines bombas.
Tuo metu Ukraina, turėdama mažai galimybių artimiausiais mėnesiais pasiekti ką nors daugiau nei išlaikyti fronto liniją, taikosi į Krymą Jungtinių Valstijų suteiktomis ilgojo nuotolio raketomis.
„Nors Rusija vis dar daro tam tikrą pažangą mūšio lauke, jaučiama, kad ukrainiečiai smūgiuoja ir juda gana strategiškai ir laikosi savo pozicijų“, – leidiniui sakė neįvardintas aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas.
Pasak pareigūnų, Rusija galėjo kompensuoti nuostolius papildydama personalą, tačiau dėl didelių nuostolių bet koks proveržis tapo lėtas ir nuspėjamas.
„Rusijos mėginimas vasarą pradėti didelio masto puolimą tebėra sudėtingas klausimas Ukrainos strategams ir jų Vakarų patarėjams. Pasak žvalgybos atstovo, Kyjivas disponuoja gana gera žvalgybine informacija apie kovinę padėtį ir gali aptikti Rusijos pajėgas, kurios telkiasi galimam puolimui“, – rašo leidinys.
11:23 | Prieš rusus kovoja jų pačių metodais: Kurske ir Belgorode gyventojai liko be elektros ir vandens
Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių administracija paskelbė, kad regione susiduriama su elektros ir vandens tiekimo problemomis „dėl išorinio poveikio“. Rusijos pajėgos daugiau nei du metus apšaudo Ukrainos civilinę infrastruktūrą, taip bandydama palaužti ukrainiečių ryžtą kovoti su okupacinėmis pajėgomis.
10:44 | Pareigūnai: Rusijos kariuomenė bando naujus būdus atakuoti Ukrainos sostinę
Rusijos kariuomenė bando naujus būdus atakuoti Ukrainos sostinę, sekmadienį pareiškė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
„Agresorius bando naują taktiką – ieško tinkamo laiko, metodų ir priemonių smogti Kyjivui. Nes Ukrainos sostinė visada buvo ir bus vienas iš svarbiausių įsibrovėlių taikinių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Popko.
10:14 | Praėjusią parą Donecko srityje rusai nužudė du, sužeidė 12 gyventojų
Sekmadienį Donecko srityje įsibrovėliai iš Rusijos nužudė du ir sužeidė 12 gyventojų, feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Gyventojai žuvo Torecke ir Siverske, per dieną regione buvo sužeista dar dvylika žmonių, sakoma V. Filaškino pranešime.
Vėlų sekmadienio vakarą rusai aviacine bomba FAB-500 smogė Selydovės bendruomenei Donecko srityje, sužeisti šeši žmonės.
09:49 | TVF patvirtino naują išmoką pagal Ukrainos finansavimo programą – 2,2 mlrd. dolerių
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorių valdyba penktadienį patvirtino naują išmoką pagal ilgalaikę Ukrainos finansavimo programą – apytikriai 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Labai reikalingos lėšos bus panaudotos „biudžeto paramai“, o pagal galiojančią ketverių metų trukmės 15,6 mlrd. dolerių dydžio pernai skirtą programą išmokėta suma padidės iki maždaug 7,6 mlrd. dolerių.
09:09 | Baltarusija pagrasino, kokiu atveju imtųsi panaudoti branduolinius ginklus
Sekmadienį Baltarusijos generalinio štabo viršininkas Pavelas Muraveika televizijos kanalui ONT pareiškė, kad Baltarusija panaudos taktinius branduolinius ginklus, jei kils grėsmė jos „suverenitetui“ ir „nepriklausomybei“. Apie tai rašo valstybinė naujienų agentūra BELTA.
„Vienas iš naujausių argumentų ir tezių, veikiančių kaip atgrasymo priemonė, yra nestrateginių branduolinių ginklų grąžinimas į mūsų šalies teritoriją.
Mes išmokome, kaip elgtis su šiais ginklais. Žinome, kaip juos drąsiai naudoti. Esame pajėgūs tai padaryti. Ir galite būti tikri, kad tai padarysime, jei iškils grėsmė mūsų šalies suverenumui ir nepriklausomybei“, – tikino P. Muraveika.
P. Muraveika sakė, kad po kelių dienų Baltarusija taps visateise Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nare, o Lenkija esą nori užkirsti tam kelią. Jis taip pat apkaltino Lenkiją, kad ji neva išprovokavo ir inicijavo krizę Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, per kurią į Lenkiją iš Baltarusijos patenka nelegalūs migrantai.
Tiesa ta, kad Baltarusija pati kaip ginklą naudoja nelegalius migrantus, kurie per Baltarusijos pasienį bando patekti į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Be to, Baltarusijoje dislokuotus branduolinius ginklus valdo Rusijos Federacija, o ne pati Baltarusija.
08:43 | Pavojus skrydžiams Europoje – rusai trukdo tūkstančiams lėktuvų
Rusija sistemingai trikdo Didžiosios Britanijos karinių orlaivių ir civilinių skrydžių virš Rytų Europos GPS signalus. Nuo metų pradžios užfiksuoti keli šimtai tokių atvejų, rašo „The Telegraph“.
07:59 | Per rusų ataką Dnipre nukentėjo 7 žmonės
Per naktinę rusų raketinę ataką pietrytiniame Ukrainos Dnipro mieste nukentėjo septyni žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.
„Septyni žmonės buvo sužeisti per rusų puolimą mieste. Tarp jų – 15-metis vaikinas. Viena moteris paguldyta į ligoninę, likusieji gydysis ambulatoriškai“, – rašoma Dnipro administracijos vadovo Serhijaus Lysako pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
S. Lysakas pranešė, kad smūgis apgadino parduotuvę, taip pat privačių namų ir daugiaaukščių pastatų stogus ir langus.
07:37 | Rusija sako per naktį sunaikinusi 36 Ukrainos dronus
Rusijos pajėgos per naktį regionuose netoli sienos sunaikino 36 Ukrainos dronus, pirmadienį pranešė rusų gynybos ministerija.
„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir nuslopino 18 bepiločius virš Briansko srities, devyni buvo sunaikinti virš Kursko srities ir devyni – virš Belgorodo srities“, – rašoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
07:00 | Dėl galimos teroro grėsmės JAV bazėse Europoje padidinta parengtis
Savaitgalį dėl galimo teroro išpuolio JAV karinėse bazėse visoje Europoje, įskaitant Vokietiją, buvo paskelbtas aukštas parengties lygis.
JAV transliuotojas CNN, remdamasis dviem neįvardytais vyriausybės pareigūnais, pranešė, kad Pentagonas paskelbė JAV bazėse antrą aukščiausią saugumo lygį, žinomą kaip „Force Protection Charlie“ ir taikomą, kai Pentagonas gauna patikimą žvalgybos informaciją apie galimą teroro išpuolį.
„Yra patikimų žinių, rodančių, kad artimiausią savaitę bus įvykdyta ataka prieš JAV bazes“, – gynybos pareigūną citavo JAV transliuotojas „Fox News“. Tariamo grasinimo pobūdis liko neaiškus. „Fox News“ cituojamas pareigūnas teigė, kad tai nesusiję su parlamento rinkimais Prancūzijoje.
Pentagonas ir Jungtinių Valstijų Europos vadovybės (EUCOM) štabas Štutgarte atsisakė komentuoti konkrečias priemones, kurių ėmėsi ginkluotosios pajėgos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
pamatykite kaip korėjiečiai švenčia jonines/vidurvasario šventę!
šlovė pietų korėjai ir ukrainai!
