Karas Ukrainoje

Juodojoje jūroje budi trys Rusijos laivai, kurie yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, remdamosi liepos 30 d. 6 val. 30 min. duomenimis, rašo „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra 3 priešo laivai – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 12 raketų; Azovo jūroje priešo laivų nėra“, – sakoma pranešime.

Okupantams Ukrainos pajėgos surengė stiprų smūgį. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas praneša, kad atakos metu buvo apgadinti du Rusijos strateginiai bombonešiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino savo naująjį kolegą iš Irano Masoudą Pezeshkianą neremti Rusijos agresijos Ukrainoje, pranešė jo biuras.  Be to, prancūzų lyderis naujajam Irano prezidentui pareiškė, kad reikia daryti viską, kad būtų užkirstas kelias platesniam Izraelio ir Teherano remiamos „Hezbollah“ grupuotės karui, nepaisant mirtinos raketų atakos aneksuotose Golano aukštumose, per kurią žuvo 12 jaunuolių.

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Vovčės kaimą Rytų Ukrainoje – tai naujausias iš kelių pastarąsias savaites Maskvos skelbiamų pasiekimų fronto linijoje. Rytinėje Donecko srityje įsikūrusi Vovčė yra maždaug už 16 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos – miesto, kurį Rusija užėmė vasarį.

Ukrainiečiai ragino savo vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad Rusija paleistų karo belaisvius, ir sekmadienį išreiškė savo pyktį per ceremoniją, skirtą antrosioms pražūtingo sprogimo Olenivkos kalėjime metinėms paminėti. Keli tūkstančiai karių ir civilių gyventojų sekmadienį susirinko Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje paminėti antrųjų atakos, per kurią žuvo daugiau kaip 50 ukrainiečių, Rusijos laikytų Olenivkos kalėjime, metinių.

Vokietija pirmadienį pareiškė nebijanti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimo atnaujinti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų gamybą, jei Jungtinės Valstijos patvirtins savo ketinimus dislokuoti raketas Europoje. „Tokie pareiškimai mūsų neišgąsdins“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmadienį lankosi su Rusija besiribojančioje rytinėje Charkivo srityje, kur Maskvos pajėgos gegužę pradėjo sausumos puolimą. „Charkivas (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų priešakinis vadavietės punktas Vovčansko srityje“, – pranešdamas apie vizitą socialiniame tinke parašė V. Zelenskis.

Per smūgį Rusijos Olenjos aerodromui Murmansko srityje buvo apgadintas strateginis bombonešis-raketnešis Tu-22M3. Šią informaciją pirmadienį per televizijos maratoną patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Tai tikrai olimpiniai VŽV laimėjimai. Mes nekomentuojame, kas ir kur, bet vyriausiasis vadas pažymėjo, iš kokio didelio atstumo buvo smogtas smūgis. Žinoma, jo kryptį atspėti nesunku.

Ukrainos saugumo tarnyba kartu su Nacionaline policija Odesoje sulaikė grupę maisto pristatymo tarnybos kurjerių, kurie Rusijos FSB nurodymu mėgino sunaikinti daugiau kaip 15 tarnybinių visureigių. Tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Per specialiąją operaciją įvairiose miesto vietose beveik vienu metu buvo sulaikyti visi šeši nusikalstamos grupuotės nariai, kurių amžius – nuo 18 iki 24 metų.

Ukrainoje kovodamas išvien su Rusijos pajėgomis žuvo kareivis iš Indijos, pirmadienį pranešė vienas jo giminaičių. Tai jau penktoji patvirtinta Indijos piliečio žūtis per šį karą. Šimtai indų yra tarp tūkstančių užsienio karių, manoma, pasamdytų sustiprinti savo kariuomenę siekiančios Maskvos. Naujasis Delis ragina leisti jiems grįžti namo.

Sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą rusai atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną dronais ir artilerija. Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vakare agresorius atakavo Nikopolio rajoną. Jis dronais ir sunkiąja artilerija smogė Marhaneco ir Červonohrihorivkos bendruomenėms. Nukentėjo privatus namas, 4 šiltnamiai ir 5 ūkiniai pastatai. Rytą okupantai nukreipė į rajoną dronus kamikadzes.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują apie 1,7 mlrd. dolerių (1,57 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti oro gynybos šaudmenys, artilerijos sviediniai, kurių, pasak Kyjivo pajėgų atstovų, jiems labai reikia. Svarbiausi įvykiai: 20:34 | JAV paskelbė apie naują 1,7 mln. JAV dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują apie 1,7 mlrd. dolerių (1,57 mlrd.

Pirmadienį, liepos 29 d., 6 val., Juodojoje jūroje buvo du Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje rusų laivų nėra. Viduržemio jūroje užfiksuotas vienas priešo laivas, sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjų nėra.

Per pastarąją savaitę Rusijoje buvo pranešta apie dvi korupcijos bylas, iškeltas gynybos sektoriaus pareigūnams, kurie tikriausiai neturi politinės Kremliaus apsaugos. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis. Pasak Rusijos žiniasklaidos, Rusijos gynybos ministerijos karinės statybos bendrovės vadovas Andrejus Belkovas buvo suimtas dėl kaltinimų korupcija, susijusia su viešaisiais pirkimais.

Vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje Rusijos okupantai neteisėtai pasisavino 514 būstų, kurie priklausė asmenims, evakuotiems iš šio regiono. Apie tai Luhansko regiono valstybinės administracijos vadovas Artiomas Lysohordas pranešė „Telegrame“. „Apie 514 gyvenamųjų patalpų buvo pasisavintos vadinamojoje „LRL“ iš tų, kurie evakavosi iš  okupuotos teritorijos. Tai objektai, kuriems taikoma „nacionalizacijos“ procedūra, pradedama praėjus 30 dienų nuo suradimo dienos“, – rašė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pagrasino atnaujinti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų gamybą, jei Jungtinės Valstijos patvirtins ketinimą dislokuoti raketas Vokietijoje ar kitur Europoje. „Jei Jungtinės Valstijos įgyvendins tokius planus, mes laikysime, kad mūsų nebevaržo anksčiau priimtas vienašališkas moratoriumas dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų dislokavimo“, – sakė V. Putinas per karinių jūrų pajėgų paradą Sankt Peterburge.

Šveicarija neseks ES pavyzdžiu ir negeneruos jokių pajamų Ukrainai iš Šveicarijos bankuose laikomo įšaldyto Rusijos turto. Taip teigia naujienų portalas „Swissinfo“, remdamasis Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato pareiškimu. Vadovaudamasi įstatymais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Šveicarija pareiškė negalinti generuoti „jokių neeilinių pajamų, susijusių su Rusijos centrinio banko lėšomis“. Seco paaiškino, kad tai išskirtinai Šveicarijos pozicija.

Rusija toliau stiprina dvišalius santykius su Iranu ir Šiaurės Korėja mainais į letalinę pagalbą Rusijos kariuomenei Ukrainoje. Karo tyrimų institutas (ISW) tai nurodė liepos 27 dienos Rusijos karinės kampanijos vertinime.

Šeštadienį per Rusijos vykdytą Ukrainos rytinio Donecko regiono apšaudymą žuvo penki civiliai gyventojai ir dar 15 buvo sužeisti. Apie tai per „Telegram“ pranešė Donecko regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas. „Liepos 27 dieną rusai nužudė penkis Donecko regiono gyventojus, iš jų tris Ivanivkoje, vieną Kostiantynivkoje ir vieną Torecke. Dar 15 žmonių per dieną buvo sužeisti“, – rašė jis.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų liepos 27 dienos Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 574 690 karių, įskaitant 1 180 karių, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos Kursko srityje sekmadienio naktį per dronų ataką nugriaudėjo sprogimai ir kilo keli gaisrai, įskaitant gaisrą naftos saugykloje. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas pranešė, kad regiono oro gynybos pajėgos buvo aktyvuotos ir budi dėl dronų atakos grėsmės. Jis taip pat paragino gyventojus išlikti atidiems.   Tačiau kol kas daugiau informacijos apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą neskelbiama.

Rusijos kariškiai apšaudė Sumų srities Hluchivo miestą iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Šiuo metu žinoma apie 10 nukentėjusiųjų, tarp jų – šeši vaikai. Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, liepos 27 d., priešas, naudodamas reaktyvines salvinės ugnies sistemas, apšaudė Hluchivo bendruomenę. Užfiksuota 12 sprogimų. Preliminariais duomenimis, per apšaudymą buvo sužeista 10 žmonių, tarp kurių – 6 vaikai", – rašoma pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį sakė nesiklausantis esą prieštaringų Ukrainos pareiškimų apie taikos derybas. Jis kalbėjo po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos šios savaitės vizito Kinijoje. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo metu sakė, jog Pekinas pasiuntė aiškų paramos ukrainiečių teritoriniam vientisumui signalą.

Zelenskio pareiškimą, kad jis yra pasiruošęs derėtis su Putinu, ekspertai vertina kaip pagrindinį lūžį prezidento pozicijoje. Pokyčiai matomi ir visuomenės apklausose, trečdalis ukrainiečių yra pasiryžę dėl taikos daryti teritorines nuolaidas, karo pradžioje tokių buvo vos kas 10-as. Esą ir Vakarai yra suinteresuoti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.

Šeštadienio rytą Chersono srities Beryslavo mieste Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo greitosios pagalbos automobilį, nukentėjo vairuotojas. Tai feisbuke pranešė Chersono srities valstybinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šįryt Beryslave rusų dronas atakavo greitosios medicinos pagalbos brigados automobilį“, – rašoma pranešime. 42 metų vairuotojas patyrė sprogimo sukeltą traumą ir buvo sužeistas į koją.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė keturis rusų atakos dronus ir vieną raketą. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą atakavo aviacine raketa Ch-59/Ch-69, paleista iš laikinai okupuotos Zaporižios srities dalies, ir keturiais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono. Ukrainiečiai šiuos taikinius numušė Dnipropetrovsko, Poltavos, Charkivo ir Kyjivo srityse.

Pasak analitikų, Rusijos pajėgos Ukrainoje per mėnesį netenka beveik 100 tankų. Tuo pat metu Kremlius per mėnesį jų pagamina ne daugiau nei 50. Siekdami kompensuoti šį tankų trūkumą, rusai iš sandėlių ištraukia senus Šaltojo karo laikų tankus, tada juos atnaujina, kai kuriais atvejais modernizuoja ir siunčia į frontą kartu su naujai pagamintais tankais.

Rusijos valdžia teigia, kad esą Ukraina surengė masinę dronų ataką. Apie ataką „Telegram“ kanale pranešė Rusijos gynybos ministerija ir Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas, rašo „Ukrinform“. „Liepos 26 d. nuo 21 val. iki 23 val. 40 min.

Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija pareiškė, kad socialiniuose tinkluose skelbiama daug melagienų, ir paneigė pranešimus, kad esą jos pajėgos šaudė į Rusijos bepiločius orlaivius, kurie atakavo infrastruktūrą Ukrainai priklausančiame Dunojaus krante.

Rusai penktadienį dvi dešimtis kartų atakavo Nikopolio rajoną, buvo sužeistas 75 metų vyras. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per dieną – beveik dvi dešimtys atakų prieš Nikopolio rajoną. Gyvenvietės nukentėjo nuo dronų kamikadzių ir artilerijos smūgių. Sprogimai griaudėjo Nikopolyje, Pokrovskės, Marhaneco, Mirivkos ir Červonohrihorivkos bendruomenėse“, – rašoma pranešime.

Rusija pradėjo naudoti naujus, pigiai pagamintus bepiločius orlaivius, kad nustatytų, kur išdėstyta Ukrainos oro gynyba, interviu „Reuters“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas, pranešė „Ukrinform“. Dviejų tipų nauji nepilotuojami orlaiviai, kuriuos Rusija panaudojo per penkias dronų  atakas, surengtas per pastarąsias dvi ar tris savaites, įskaitant ketvirtadienio naktį, yra pagaminti iš tokių medžiagų kaip putplastis ir fanera, sakė pareigūnas.

Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, mėgino susideginti žmogus. Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalai „Mash“ ir „Baza“, taip pat leidinys „Moskovskij komsomolec“. „Baza“ rašo, kad vyras priėjo prie Mauzoliejaus, apsipylė degiu skysčiu ir jį padegė. Liepsną greitai užgesino netoliese buvę žmonės, vyras nesunkiai nudegė. „Mash“ duomenimis, ugnį užgesino policija.

Černihivo srities Nižyno mieste po rusų atakos keturi žmonės buvo nugabenti į ligoninę. Tai penktadienį pranešė miesto vadovas Oleksandras Kodola, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad keturi žmonės buvo hospitalizuoti po Rusijos „šahedų“ naktinės atakos. Dėl hipertenzinės krizės į medikus kreipėsi 15 žmonių. Bendrabutis, kuriam smogė rusai, nebetinkamas gyventi. „Dabar šaliname atakos padarinius. Pats pastatas smarkiai nukentėjo. Iškeldiname gyventojus.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pranešė, kad Ukrainai paremti skirta 1,5 mlrd. eurų – tai pirmoji dalis pinigų, gautų iš pelno, uždirbto iš įšaldyto Rusijos turto. ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo. Vykdydama sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl 2022 metais surengtos invazijos į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd.

Penktadienį Rusija skyrė griežtas iki 22 metų kalėjimo bausmes virtinei žmonių, nuteistų už kaltinimus išdavyste ir „terorizmu“, susijusiu su Maskvos puolimu Ukrainoje. Nuo 2022 m. pradėtos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Rusija iškėlė dešimtis tokių bylų asmenims, kurie, jos teigimu, bendradarbiauja su Ukraina arba bando pakenkti Rusijos kariuomenei.

Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas (VAKS) pritarė Teisingumo ministerijos prašymui nacionalizuoti vieną gamybos įmonę, priklausančią Rusijos oligarchui Viktorui Kononovui ir vertą daugiau nei 2 mlrd. grivinų (44,6 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių teismai konfiskuoja įvairų rusų oligarchų ir prorusiškų Ukrainos pareigūnų bei politikų turtą.

Europos Sąjunga (ES) siunčia Ukrainai 1,5 mlrd. eurų vertės pagalbą, finansuojamą lėšomis, gautomis už bloke įšaldytą Rusijos turtą. Apie tai tinkle „X“ penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien Ukrainos gynybai ir atstatymui pervedame 1,5 mlrd. eurų iš lėšų, gautų už imobilizuotą Rusijos turtą“, – pareiškė U. von der Leyen.

Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) surinkta įrodymų medžiaga, dar vienas Rusijos raketų atakų Charkivo srities teritorijoje reguliuotojas buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. Apie tai pranešė SBU spaudos tarnyba. „Nusikaltėlis priklausė FSB žmogiškųjų išteklių tinklui, kuris buvo atskleistas regiono centre 2023 metų birželį. Tada SBU sulaikė visus tris nusikalstamos grupuotės narius, kurie užsiėmė priešo smūgių Charkivo srityje reguliavimu“, – rašoma pranešime.

Bet koks susitarimas su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo būtų tolygus sandoriui su velniu, ketvirtadienį naujienų agentūrai AP teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.  Ukraina vis labiau jaučia spaudimą siekti, kad būtų nutrauktos ilgiau nei dvejus metus trunkančios kovos.

Ukrainiečių karo belaisvių kūnai į Ukrainą grąžinami be vidaus organų. Tai leidžia manyti, kad jie gali būti panaudoti organų transplantacijai Rusijoje. Apie tai kalbėta Ankaroje vykusiame karo belaisvių šeimų atstovų susitikime su Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Turkijoje Vasilijumi Bodnaru, praneša „Ukrinform“. „Šiandien aišku, kad gauname ne tik mainų metu nukankintų karo belaisvių kūnus, bet ir kūnus, kuriems, deja, trūksta vidaus organų.

Nyderlandai ir Danija dar šią vasarą nusiųs Kyjivui 14 tankų „Leopard 2“, trečiadienį pranešė olandų gynybos ministras, pabrėžęs, kad Ukrainai skubiai reikia daugiau karinės pagalbos. Šios dvi šalys pernai nupirko šiuos vokiečių gamybos tankus už 165 mln. eurų, o vėliau perdavė juos specialistams atnaujinti. „Vakar ir šiandien atliktos paskutinių dviejų „Leopard 2“ patikros, kurios yra pristatymo dalis“, – sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.

Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas atskleidė paskutinio pokalbio telefonu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu detales. Interviu „FOXnews“ D. Trumpas Ukrainos lyderiui pasakė, jog „turime užbaigti šį karą“, bet kartu užsiminė, kad Ukraina nesugebės nugalėti Rusijos. „Prezidentas Zelenskis man paskambino ir mes gerai pasikalbėjome. Ir aš pasakiau, kad turime baigti šį karą. [Rusija] yra karinė mašina. Jūs susidūrėte su karine mašina.

Didžioji Britanija svarsto galimybę vystyti tolimojo nuotolio raketas, kurios galėtų išvesti iš rikiuotės iš Rusijos paleistus Vladimiro Putino branduolinius ginklus.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prireiks penkerių metų, kad atkurtų Maskvos kariuomenės pajėgumą į tokį, koks buvo iki 2022 m. vasario mėnesio, pareiškė žymus britų kariuomenės vadas. Rusijos kariuomenė per beveik dvejus su puse metų trunkantį karą Ukrainoje jau neteko apie 550 tūkst. karių, antradienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony Radakinas.

Ukrainos pasieniečiai Odesos srityje sulaikė 15 vyrų, kurie mikroautobusu mėgino neteisėtai kirsti sieną su Moldova. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Valstybine sienos apsaugos tarnyba. „Kiekvienas iš vyrų už 22 metų „vežėjo“ paslaugas sumokėjo nuo 4 iki 10 tūkst. dolerių. Vairuotojas sugrūdo bėglius į aptriušusį mikroautobusą, tačiau pažado išvežti juos į Moldovą netesėjo, nes kelionę nutraukė pasieniečiai“, – rašoma pranešime.

Europos Sąjungoje galima sudaryti sąlygas, kurios skatintų ukrainiečius karo prievolininkus grįžti namo. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai interviu radijo stočiai RMF24 pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. „Mes, Europos šalys, turime padėti (Ukrainai). ES valstybėse yra šimtai tūkstančių potencialių naujokų, turinčių ginti savo tėvynę, o Lenkija pirmauja, padėdama Ukrainai paruošti šiuos žmones karinei tarnybai“, - sakė ministras.

Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Ruska Lozovos kaimui, sužeisti du žmones. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Apie 12 val. 40 min. okupantai smogė Ruska Lozovos kaimui. Per apšaudymą nukentėjo du civiliai: 44 metų vyras ir 69 metų moteris, medikai pagalbą jiems suteikė vietoje“, – rašoma pranešime.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį perspėjo Honkongą, kad Rusija gali pasinaudoti šiuo miestu-valstybe, kad apeitų sankcijas, kurias Vakarai jai įvedė dėl plataus masto invazijos į Ukrainą. Vakarų valstybės įvedė precedento neturinčias ekonomines sankcijas Maskvai po to, kai 2022 metų vasarį Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.  Naujausiomis Maskvai įvestomis sankcijomis siekiama paveikti subjektus, kurie leidžia Maskvai apeiti apribojimus.

Ryšių reguliavimo taryba (RRT) pripažino, jog didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ nesąžiningai konkuravo nesuteikdama prieigos prie rinkos antrai didžiausiai  interneto tiekėjai „Bitė Lietuva“. RRT liepos 18 dieną įpareigojo „Telia Lietuvą“ suteikti „Bitė Lietuvai“ didmeninę prieigą prie tinklo visais jo ginčytais atvejais.  „Telia“ BNS informavo, jog RRT sprendimą dar vertina bei spręs, ar jį ginčyti.