Šie tankai matomi palydovinėse nuotraukose, tad juos suskaičiuoti ganėtinai paprasta, skelbia „Forbes“.
Yra ir pačių seniausių tankų
Tarp atgautų tankų yra 1950-ųjų T-55, 1960-ųjų T-62 ir įvairūs pastarųjų dešimtmečių T-72 ir T-80. Tačiau tarp jų dažniausiai nėra pačių seniausių T-72 – originalių T-72 „Ural“ ir T-72A modelių, pagamintų aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tokių, kurie turi prastesnį valdymą.
Praėjus dvidešimt aštuoniems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukraina, T-55 atsargos sumažėjo 31 proc., T-62 – 37 proc., o T-80B – 79 proc. Tačiau iš sandėlių išvežta tik 9 proc. T-72.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, net ir visiškai surūdijusį tanką įmanoma atkurti. Tai galima padaryti jį išardžius, nušlifavus korpusą bei pakeitus beveik kiekvieną komponentą. Tačiau toks nuodugnus atkūrimas užima ne vien daug laiko, bet ir brangiai kainuoja.
Kodėl Kremlius turėtų leisti pinigus 70 metų senumo T-55 ir 60 metų senumo T-62, bet ne 50 metų senumo T-72 restauravimui? Atsakymas paprastas – T-55 ir T-62 keturviečiame tanke yra žmonių krovėjai, o T-72 turi automatinius krovėjus, kurie pakeičia ketvirtą įgulos narį. Automatinius krautuvus yra sunku prižiūrėti, todėl NATO šalys dažniausiai jų ir nenaudoja.
Aukso viduriukas
Rusijos senų tankų atsargose yra keistas aukso viduriukas. Naujesnius sudėtingesnius tankus verta restauruoti, bet taip pat verta restauruoti ir labai senus paprastus tankus. Tačiau seni sudėtingiau restauruojami tankai, atrodo, yra neverti laiko ir pinigų restauracijai.
Kas mėnesį sunaikinama po kelis T-72 „Ural“ ir T-72A iš 100, kuriuos rusai ištraukė iš saugyklų. Tokiais tempais senieji tankai gali būti išnaikinti gana greitai. Likę pirmosios kartos T-72 gali niekada nepalikti didžiulių transporto priemonių parkų, kuriuose jie lėtai rūdija jau kelis dešimtmečius.
Kadangi jų kovinė galia pamažu mažėja dėl tankų trūkumo, rusai galiausiai gali nuspręsti, kad senus tankus verta atkurti kartu su senesniais, paprastesniais tankais ir naujesniais, sudėtingesniais.
