Apie kalbas apie derybas ir įspėjimą NATO šalims ruoštis bei kas laukia artimiausiu metu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Ukrainos vadovai pradėjo kalbėti, kad jie yra pasirengę taikos deryboms su Rusija, kaip manote, kodėl taip atsitiko, Ukraina jau nuleido rankas, nebemato prasmės kovoti?
A. Pocius: Matyt NATO Viršūnių susitikime Vašingtone buvo pasiųstos tam tikros žinutės Ukrainai, kad situacija vis dėlto kažkiek keičiasi. Manau, frazė, kad Zelenskis jau yra pasiruošęs kalbėtis ir derėtis su Rusija, ir yra pagrindinis persilaužimas prezidento pozicijoje. Kitokio paaiškinimo neturiu.
Pone Valioni, kaip manote, ar yra kitų priežasčių?
A. Valionis: Yra. Visiškai pritariu pono Pociaus žodžiams, kad ta situacija neišvengiamai buvo aptarta. Visi mato situaciją ir, be to, paskutinių mėnesių Ukrainos sociologiniai tyrimai rodo tai, kad, jeigu prieš porą ar pusantrų metų, aktyviai karo fazei tik prasidėjus, kai buvo sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas, tik 10 proc. ukrainiečių buvo pasiryžę kalbėti apie taiką kartu prarandant dalį savo teritorijų, dabar jau 30 proc. ukrainiečių yra pasiruošę daryti teritorines nuolaidas dėl taikos. <...> Situacijos dinamika yra į blogąją pusę.
Ar galima sakyti, kad prie taikos derybų Ukraina priversta sėsti ir dėl to, kad Vakarai ilgą laikotarpį neteikia ginkluotės?
A. Pocius: Tai greičiausiai yra vienas iš faktorių, bet nepamirškime ir kažkada pasakytos frazės, kad mes neleisime okupuoti Ukrainos, bet ir neleisime pralaimėti Rusijai. Kai kurie Amerikos lyderiai buvo išsakę tokias mintis, kad Rusijos išsaugojimas yra reikalingas kalbant apie globalų pasaulį ir ateitį. <...> Ieškoma tokio varianto, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika. Žiūrint į tolimą perspektyvą, link to ir einama.
Pone Valioni, ar jūs irgi matote tokį naratyvą, kad bijoma leisti pralaimėti Rusijai, jog ji nesubyrėtų?
A. Valionis: Daug kas kalba, rašo ir analizuoja, kad tas subyrėjimas gali būti kontroliuojamas. <...> Baimė dėl branduolinio ginklo yra, bet, jeigu pradėjom nuo dvipolio pasaulio formavimosi, didžiausia baimė priklauso nuo to, kurioje pusėje bus Rusija, Kinijos vasalas ar Euroantlantinės dalies transformuota Rusija.
Kažkada Haris Trumenas [buvęs JAV prezidentas – tv3.lt] apibendrindamas tai, kas vyko po Pirmojo pasaulinio karo ir Antrojo pasaulinio karo, paklaustas, koks yra didžiausias Amerikos laimėjimas, atsakė: didžiausias laimėjimas buvo tas, kad mes parklupdėm savo priešą, pastatėm jį ant kojų ir pasodinom prie demokratinių valstybių stalo. Šitas modelis yra labai panašus. <...>
Jeigu pasirodys, kad tu gali nesiremdamas tarptautine teise ir tarptautinėm institucijom, o remdamasis plika jėga, realios galios teise gali užiminėti teritorijas, reiškia vos ne milijardą piliečių turintis demokratinių valstybių blokas sutinka, kad taip galima. Reiškia tada iš jėgos pozicijų jau galima viskas. Moraliai ir etiškai silpni Vakarai sutiks. Tada ir Lietuva, ir Lenkija, visos Rytų valstybės ir net visas NATO blokas gali sau kelti klausimą, kada Rusija žengs sekantį žingsnį.
Pone Pociau, juk dabar ir kalbama, jog, kad ir kaip Ukraina norėtų grįžti prie sienų, Putinas nesutiks, nes jis kol kas turi iniciatyvą.
A. Pocius: Būtent. Paskutiniai įvykiai rodo, kad iniciatyvos Rusija nepaleidžia, kaip tik yra perėję apie 150 ruožų, kur taktinio lygmens iniciatyva yra jų. Reikia vertinti tai, kad, kiek tu užsigrobsi žemių, tiek derybose turėsi pranašumo. <...> Jeigu bus artėjama prie derybų, aktyvumas yra labai svarbus, kas užsiims geresnes pozicijas, tas ir laimės.
O kodėl Rusija turėtų bijoti išbandyti NATO vienybę? Jeigu užimi dalį NATO valstybės, nepasiseka, atsikovoja, visada gali sakyti: atsitraukiu, darom taiką ir NATO valstybės greičiausiai sutiktų.
A. Valionis: Ką tik atšventėm NATO 75 metų jubiliejų ir niekas nesugalvojo padaryti to, ką dabar siūlot padaryti Rusijai. <...> Tą pačią dieną, kai NATO, paprašyta aktyvuoti 5 straipsnį ir realizuoti solidarumą, nesutiks, yra NATO mirtis. Kam stoti į Aljansą, kuris nieko gero mums neduoda. <...> O jeigu mes pritaikome 5 straipsnį ne nariams, tai tada vėl kyla klausimas, kam reikėjo stengtis, dirbti, jeigu mes ir nebūdami nariais galim reikalauti ir gauti tą patį. Tam ir kuriami Aljansai, tam ir rašomi įsipareigojimai, kad jų laikytis.
Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
