„Šitą situaciją konkrečiai vertiname labai rimtai“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Tos raudonos linijos akivaizdžiai jau yra peržengtos“, – tvirtina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Ruošiantis pratyboms „Zapad“ tokių provokacijų galime sulaukti ir daugiau“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip trečiadienį buvo įvertinta Baltarusijos provokacija, kurios metu 12 jų pasieniečių įžengė į mūsų teritoriją. Retorika aštri, nors Lukašenkos režimui dėl to tik išsiųsta nota.
„Lukašenkai, kuriam turbūt nei šilta, nei šalta, kaip ir mums, turbūt nebūtų nei labai šilta, nei šalta nuo jo notų“, – teigia Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Manau, kad pirmiausia teisėsaugos institucijos turi atlikti savo darbą“, – teigia A. Bilotaitė.
Buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys stebisi, kad švaistomės tokiais skambiais žodžiais, bet jų nepalydime veiksmais: „Tokia yra nerašyta taisyklė, jeigu grasini, tai būk tikras, kad turi priemones, kad tą savo grasinimą įgyvendinsi. Nes jeigu jau peržengta linija, tai kas toliau? Galimi veiksmai, jeigu mes leisime tą daryti, gali tik agresyvėti. Dabar yra pusė metro, rytoj metras, o užporyt, jei lieka 10 metrų, ką mes tada darysime?“
Vienas iš turimų variantų, kaip Lietuva galėtų elgtis griežčiau – NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimas. Paprasčiau tariant, į krizės sprendimo paieškas įtrauktume sąjungininkus.
„Aš manyčiau, kad vėluojama su juo. Kaip tą strateginę priemonę, strateginį parodymą, kad aljansas yra vieningas, susirūpinęs, kas čia vyksta, ir tą įgyvendina savo veiksmais. Susirenka šalys, kurios aptaria tą situacija politiniu lygmeniu ir priima tuos sprendimus. NATO yra didžiulis aparatas. Kai jis užsiveda, jis veikia. Bet tam reikia politinio pritarimo“, – sako A. Navys.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia: „Tol, kol nėra karinio dėmens, nėra neįprastos karinės veiklos, masyvios karinės veiklos prie Lietuvos sienų, labai aiškių indikacijų apie ruošiamą konvencinę operaciją, tai yra, kai nėra karinio dėmens, o yra vidaus pajėgumais, Lietuvos vidaus pajėgumais tvarkomos, kad ir nestandartinės situacijos, kaip hibridinė ataka, tai be abejonės, 4 straipsnis nėra aktyvuojamas.“
Pasieniečiai sako fiksuojantys, kad iš Baltarusijos pusės prie sienos yra ne tik jų pasieniečiai, bet ir kariai. Tiesa, provokuoti lietuvių jėgos panaudojimo Lukašenkos režimas dar nebandė. O būtent provokacijos, tik rimtesnės nei dabar, anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, ir pakaktų, kad pakeltume aliarmą NATO.
„Ginkluotas incidentas prie sienos, kad ir lokalaus, riboto masto, jau galėtų būti pagrindas kreipimuisi, galbūt netgi, sakykime, masinis pushabck‘as, arba jeigu Lukašenka prie sienos sutelks didesnį kiekį nelegalių migrantų ir bandys prastumt jėga į mūsų pusę“, – sako L. Kasčiūnas.
Baltarusijos pasieniečiai išplatino pranešimą, kuriuo bando paneigti Lietuvos užfiksuotus vaizdus, kaip jų pareigūnai peržengė valstybės sieną. Sako, kad vaizdo įraše to įrodymų nėra.
„Sienos įgaliotiniai kreipiasi į vienas kitą ir atlieka bendrą pasienio incidento tyrimą. To iš Baltarusijos pusės nė vienu atveju nesulaukėme. Ir konstatuoti neatlikus tyrimo, kad buvo pažeidimas, ar nebuvo, mes galime pasakyti, gal jie nežino kur yra valstybės siena?“ – teigia pasieniečių vado pavaduotojas Antanas Montvydas.
Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius tvirtina: „Metrą, ar pusę metro įžengė į mūsų teritoriją, tai yra mūsų nervų bandymas. Galvoju, kad jeigu bus rimtesni kažkokie žingsniai, bandymai, provokacijos, tada bus galima kreiptis, kol kas manau tikrai dar nėra būtinybės.“
Anot A. Pociaus, dėl NATO sąjungininkų aktyvavimo gali tekti spręsti ne vien mums. Analizuodami žvalgybinę informaciją, NATO dirbantys kariškiai gali patarti, kad Lietuvai jau atėjo metas kviesti sąjungininkus prie stalo.
„Tai jau yra konkretus veiksmas. Turės būti priimti jau tam tikri sprendimai, ką darome, kad padėti tai šaliai, kuri kreipėsi dėl 4 straipsnio aktyvavimo, konkretūs jau turi būti veiksmai“, – sako A. Pocius.
„Tai jau būtų Vakarų įsitraukimas, NATO įsitraukimas tokiu lygmeniu, kad jau perimtų moderavimą situacijos, ieškotų tam tikrų deeskalavimo būdų su milžiniška struktūrine galia“, – sako L. Kasčiūnas.
Aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį kiek anksčiau jau siūlė ir buvęs Estijos kariuomenės vadas. Anot jo, tai Lukašenkos režimui, o kartu ir Putinui, suveiktų kaip atgrasymas nuo didesnių provokacijų.
