Nuotoliniame susitikime dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimas vyko prieš sausio 10 dieną Ženevoje turinčias vykti JAV ir Rusijos derybas bei prieš sausio 12 dieną būsimą NATO ir Rusijos tarybos posėdį.
Vašingtono ir Maskvos derybos bei NATO ir Rusijos taryba vyksta Maskvai sutelkus šimtatūkstantines pajėgas prie Ukrainos sienų ir pateikus Vakarams ultimatumą: pavyzdžiui, reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į Rytus, besąlygiškai garantuoti, kad Ukraina niekada netaps NATO nare.
Lietuvai ypač svarbu, kad Vladimiras Putinas pareikalavo nedislokuoti papildomų karinių pajėgų ir ginkluotės už šalių ribų, kurios buvo iki 1997 metų, išskyrus, kai dėl to sutariama su Rusija. Tai reiškia, kad Maskvos reikalavimai yra tiesiogiai susiję su karinių pajėgumų dislokavimu Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose rytinėse Aljanso šalyse.
„Iš esmės galimas sakyti, kad gali būti sudaromas naujas Molotovo ir Ribentropo paktas tarp galių, tarp Vakarų ir Rusijos. Tame procese mums gyvybiškai svarbu dalyvauti ir gauti ne tik rašytinę informaciją ar suvestines, bet betarpiškai matyti ir girdėti visus niuansus, emocijas bei žinutes tarp eilučių. Iš esmės perskirstomos arba mėginama nustatyti įtakos zonas Europoje. Mes patenkame į tas įtakos zonas. Tai dabar nedalyvauti šitame procese ir siųsti žemesnio rango asmenį todėl, kad tavo gimtadienis...Manau, kad nesuvokiama, jog padėtis įpareigoja savo asmeniniu poreikis tenkinti mažiau valstybei svarbiu metu. Gimtadienį galima vakare atšvęsti. Negi dieną negali padaryti darbo, kurį privalo padaryti? Tiesiog čia tas atstovavimas turėtų būti kiek įmanoma aukštesniame lygmenyje. Neturiu pateisinimo tam nedalyvavimui“, – portalui tv3.lt sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigė, kad ministrų pakeitimas viceministrais susitikimuose pasitaikanti praktika, jeigu ministrui esama kokių nors neatidėliotinų ir svarbių darbų.
„Būna taip. Aš kaip buvęs ministras galiu pasakyti, kad priklausomai nuo svarstomų klausimų tematikos, nuo mano darbotvarkės, jeigu yra kiti reikšmingi mano darbai, kurie nutrūktų man išvykus, tai aš išsiųsčiau viceministrą“, – sakė buvęs ministras, pareigas ėjęs 2006-2008 metais.
Pasiteiravus, ar „reikšmingi darbai, kurie nutrūktų“ apima gimtadienį, P. Vaitiekūnas kiek nustebo: „Gimtadienį? Nežinau. Nežinau, ar gimtadienis yra reikšminga priežastis. Bet E. Meiliūnas yra profesionalus, energingas diplomatas“.
Tuo metu kitas buvęs ministras Antanas Valionis sakė nematantis problemos, kad nuotoliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sudalyvaus viceministras.
„Yra kaip yra. Ministrų susitikimas, matyt, vyksta prieš kitos savaitės NATO-Rusijos tarybą. Iš esmės pozicijomis dažnai keičiamasi, čia nėra kažko ekstraordinaraus, kad vietoje reiktų priiminėti sprendimus. Viceministras E. Meiliūnas tikrai pakankamai kompetentingas diplomatas, karjerą pradėjęs kokiais 1993-1994 metais, taip kad Lietuvos reikalai tikrai gerose rankose“, – sakė A. Valionis.
Savo ruožtu vienas konservatorius, nenorėjęs kalbėti viešai, labai nustebo išgirdęs apie ministro prioritetus. Pasak šio asmens, europiniuose ar NATO reikaluose tikrai dalyvauja ir viceministrai bei ambasadoriai, bet paprastai jie pasisako paskutiniai, o ministrų svoris visuomet didesnis.
Buvęs premjeras ir buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas taip pat nusistebėjo, kad esant dabartinei saugumo situacijai NATO užsienio reikalų ministrų susitikime gimtadienį švenčiantis ministras nedalyvauja, bet pasiima laisvadienį. Kaip žinia, NATO turi du ministrų susitikimų formatus – krašto apsaugos bei užsienio reiklų. „Jeigu nebūdavo kokių išskirtinių aplinkybių, tai būdinai dalyvaudavo ministras. Tik tais laikais vykdavo gyvai. Todėl kad priimtas štai toks sprendimas, mane stebina“, – sako G. Kirkilas.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė, paklausta apie ministro nedalyvavimą NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, sakė, jog tai nėra neįprasta praktika.
„Užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas kuruoja saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo, transatlantinio, dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo su užsienio šalimis ir regionais plėtojimo klausimus. Situacija, kai viceministras pagal savo kuruojamą sritį pavaduoja ministrą – yra natūrali praktika ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šios dienos susitikime dalį NATO valstybių narių atstovaus viceministrai“, – teigė atstovė.
Tai jau ne pirmas kartas, kai užsienio reikalų ministro ir Seimo nario G. Landsbergio prioritetai užkliūva kolegoms ar opozicijai. Gruodžio mėnesį, tebevykstant ginčams dėl baltarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvą įsigaliojus JAV sankcijoms, politikas praleido svarbų balsavimą dėl šių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų priėmimo.
Tuomet politikas buvo Seime, kolegų teigimu, tikslinosi dėl balsavimo laiko, bet patį balsavimą vis tiek praleido. G. Landsbergis teisinosi techninėmis kliūtimis, bet frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad ministras turėjo svarbų susitikimą. Balsavimą išgelbėjo valstietis Antanas Vinkus bei keletas Darbo partijos frakcijos narių, dalyvavusių balsavime.
