„Jei Jungtinės Valstijos įgyvendins tokius planus, mes laikysime, kad mūsų nebevaržo anksčiau priimtas vienašališkas moratoriumas dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų dislokavimo“, – sakė V. Putinas per karinių jūrų pajėgų paradą Sankt Peterburge.
Dėl tokių raketų, kurios gali skrieti nuo 500 iki 5 500 km, 1987 metais JAV ir Sovietų Sąjunga pasirašė ginklų kontrolės sutartį.
Tačiau tiek Vašingtonas, tiek Maskva 2019 metais pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, viena kitą kaltindamos pažeidimais.
Vėliau Rusija pareiškė, kad neatnaujins tokių raketų gamybos tol, kol JAV nedislokuos raketų užsienyje.
Liepos pradžioje Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad 2026 metais Vokietijoje bus pradėtos „epizodiškai dislokuoti“ JAV ilgojo nuotolio raketos, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
V. Putinas sakė, kad „svarbūs Rusijos administraciniai ir kariniai objektai“ patektų į tokių raketų, kurios „ateityje gali būti aprūpintos branduolinėmis kovinėmis galvutėmis“, veikimo zoną, „todėl mūsų teritorijoje atsidurtų maždaug per 10 minučių“ nuo jų paleidimo.
„Ši situacija mums primena Šaltojo karo įvykius, susijusius su amerikiečių vidutinio nuotolio raketų „Pershing“ dislokavimu Europoje“, – sakė V. Putinas.
Kremlius dar liepos viduryje įspėjo, kad JAV siūlymas dislokuoti raketas reikštų, jog Europos sostinės taps Rusijos raketų taikiniu.
ISW: Rusija ir toliau gauna letalinių ginklų iš Irano ir Šiaurės Korėjos
Rusija toliau stiprina dvišalius santykius su Iranu ir Šiaurės Korėja mainais į letalinę pagalbą Rusijos kariuomenei Ukrainoje.
Karo tyrimų institutas (ISW) tai nurodė liepos 27 dienos Rusijos karinės kampanijos vertinime.
Irano valstybinė žiniasklaidos priemonė „Mehr News Agency“ liepos 23 dieną pranešė, kad Iranas 2024 metų spalį iš neįvardytos Rusijos stoties į žemąją Žemės orbitą paleis savo palydovus „Hod Hod“ ir „Kosar“.
ISW įžvelgia ryšį tarp Rusijos dalyvavimo paleidžiant Irano palydovus ir Irano gaminamų dronų „Shahed-136/131“ bei jų komponentų tiekimo Rusijai.
Kalbant apie Šiaurės Korėją, Pietų Korėjos centrinis bankas apskaičiavo, kad Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, išaugo 3,1 proc. po kasmetinio traukimosi nuo 2019 metų. Šiaurės Korėjos sunkioji ir chemijos pramonė, ypač geležies, plieno, vario, nikelio ir aliuminio gamyba, 2023 metais augo labiausiai – 8,1 proc.
Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Wonsikas anksčiau pareiškė, kad Rusijos maisto produktų tiekimas Šiaurės Korėjai mainais į ginklus padėjo šiai stabilizuoti kainas ir tikriausiai paskatino Šiaurės Korėjos vidaus gamybą.
Pranešama, kad Šiaurės Korėja perdavė Rusijai net 4,8 mln. artilerijos sviedinių, o Iranas tiekia Rusijai dronus „Shahed-136/131“ ir jų komponentus.
