Didėjant karo grėsmei kelios Europos šalys atnaujino privalomąją karinę tarnybą. Tai yra tik maža dalis politinių priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti gynybą, skelbia CNN.
Mobilizacijos būdų korekcija.
„Pradedame suvokti, kad gali tekti koreguoti savo mobilizacijos karui būdus, taip pat ir gamybą susijusią su karu ir mokymo būdais. Tragiška, kad štai mes esame 2024 m. ir sprendžiame klausimus kaip mobilizuoti milijonus žmonių, kurie gali būti įmesti į karo lauką, tačiau Rusija mus pastatė ten, kur ir esame“, – sakė Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos tyrimų vadovas Robertas Hamiltonas.
Rizika, kad Europoje gali kilti didesnis karas, padidėjo po to, kai Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pradėjo pilno masto invaziją Ukrainoje, siekdamas savo tikslo atkurti sovietų imperiją, sakė į atsargą išėjęs generolas Wesley Clarkas dirbęs NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu.
„Taigi dabar Europoje vyksta karas, kurio, kaip manėme, daugiau niekada nebepamatysime. Neaišku, ar tai naujas šaltasis karas, ar kylantis karštasis karas, tai yra kitas klausimas“, – sakė W. Clarkas, vadovavęs NATO pajėgoms Kosovo kare.
Šaukimas į kariuomenę yra nauja tikrovė
Pasibaigus Šaltajam karui daugelis Europos šalių nutraukė privalomąjį šaukimą į kariuomenę, tačiau Skandinavijos ir Baltijos šalys palaikė šią „tradiciją“, nes Rusijos karo grėsmė vis didėja. Kai kuriose šalyse už šaukimo į kariuomenę nevykdymą gresia baudos ar net kalėjimas.
Latvija ganėtinai neseniai įvedė šaukimą į kariuomenę. Šių metų sausio 1 d. buvo vėl įvesta privalomoji karinė tarnyba, kuri buvo panaikinta 2006 m. Vyrai piliečiai bus šaukiami per 12 mėnesių nuo tada, kai jiems sukaks 18 metų, o tie, kurie dar mokosi, – nuo mokyklos baigimo.
„Iš pradžių buvo daug pasipriešinimo. Tačiau galiausiai valstybės gynybos tarnybos poreikis buvo aiškus. Nėra galimybės galvoti, kad viskas vyks kaip anksčiau prasidėjus karui“, – sakė 20-metis studentas Arturs Pīlācis. Jis dar nėra pašauktas, bet savanoriškai išėjo į mėnesio trukmės karinius kursus.
Taip pat balandį Norvegija pristatė ilgalaikį planą, pagal kurį šalies gynybos biudžetas bus padidintas beveik dvigubai, o ginkluotosios pajėgos bus papildytos daugiau kaip 20 tūkst. šauktinių karių, darbuotojų ir rezervistų.
„Mums reikia gynybos, kuri būtų tinkama naujai besiformuojančiai saugumo aplinkai“, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre‘as.
Norvegijoje šaukimas į kariuomenę yra privalomas, o 2015 m. ji tapo pirmąja NATO nare, kurioje vienodomis sąlygomis šaukiami ir vyrai, ir moterys.
„Džiaugiuosi, kad tai padariau, per tuos metus išmokau daug dalykų, kurių kitaip nebūčiau sužinojęs – apie save, apie savo fizines ir protines ribas ir galimybes, manau, taip pat apie komandinį darbą.
Tai visiškai kitoks gyvenimo būdas. Esu pasirengęs kovoti už savo šalį, jei prireiks, nes tikiu vertybėmis, kuriomis grindžiama Norvegijos visuomenė, ir tikiu, kad už šias integracijos, lygybės ir demokratijos vertybes verta kovoti“, – sakė 26 metų ekonomikos studentas Jensas Bartnesas, kuris karinius mokymus baigė būdamas 19 metų.
Daug diskusijų
Diskusijos dėl šaukimo į kariuomenę vyksta ir kitose Europos šalyse, kuriose šiuo metu jis nėra privalomas. Jungtinėje Karalystėje konservatoriai savo rinkimų kampanijoje iškėlė karinės tarnybos idėją.
Tačiau bene labiausiai stebinančios permainos vyksta Vokietijoje, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nusiteikusi prieš militarizaciją. Dar kartą nuo Šaltojo karo laikų Vokietija šiemet atnaujino savo planą, jei Europoje kiltų karas, o gynybos ministras Borisas Pistorius birželį pateikė pasiūlymą dėl naujos savanoriškos karinės tarnybos.
„Iki 2029 m. turime būti pasirengę karui“, – sakė jis.
„Matome, kaip dabar vyksta diskusijos. Ir tai pirmas žingsnis. Tai neįvyks per vieną naktį, tai didelis mentalinis pokytis“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos mokslininkas Seanas Monaghanas.
Tačiau ne visi yra pasirengę atsiliepti į kvietimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje studentų nuomonės apie karinę tarnybą skiriasi, sakė Lietuvos nacionalinės studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. Nuo 2015 m., kai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos šalis vėl įvedė privalomąją karo tarnybą. Kasmet devyniems mėnesiams į karinę tarnybą šaukiama apie tūkst. 4 000 18–26 metų amžiaus jaunuolių.
P. Vaitiekus teigė, kad studentai pradėjo iniciatyvas siųsti atsargas į Ukrainos fronto liniją. Jis pridūrė, kad jaunimo mąstysena pasikeitė ir jis tapo aktyvesnis.
Kyla klausimas
Kadangi šaukimas į kariuomenę kai kuriose šalyse tebėra nepopuliari tema, NATO sunkiai sekasi įgyvendinti naująjį tikslą – per vieną mėnesį parengti 300 tūkst. karių, kurie galėtų nedelsiant būti mobilizuojami. O per šešis mėnesius – dar pusę milijono.
„Nors NATO pareiškė, kad jau pasiekė šį tikslą, ES teigė, kad jos narėms bus sunku. Siekdama savo tikslo NATO remiasi Amerikos pajėgomis. Europos sąjungininkai turi rasti naujų būdų, kaip suburti personalą. Kažkas čia turi pasiduoti“, – sakė S. Monaghanas.
Galimas sprendimas šios problemos sprendimas – stipresnė, modernesnė kariuomenė.
Viena iš naujausių NATO narių, Suomija, yra pajėgi aktyvuoti daugiau kaip 900 tūkst. rezervistų, o 280 tūkst. karių ištikus bėdai yra pasirengę reaguoti žaibiškai. Tačiau taikos metu Suomijos gynybos pajėgose dirba tik apie 13 tūkst. žmonių, įskaitant civilius darbuotojus.
„Suomija yra geras pavyzdys, nes jos rezervinės pajėgos gali būti integruotos į labai mažas aktyviąsias pajėgas. Istoriškai ji buvo „įsiterpusi“ tarp NATO ir Sovietų Sąjungos, nes nesusijusi nei su viena, nei su kita šalimi, todėl jai reikėjo sugebėti apsiginti pačiai“, – teigė R. Hamiltonas.
Švedija, kurioje šaukimas į kariuomenę dabar taip pat yra neutralus lyties atžvilgiu, 2024 m. pašaukė apie 7 tūkst. asmenų. Švedijos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, 2025 m. šis skaičius padidės iki 8 tūkst.
„Švedijoje šaukimas į kariuomenę vykdomas nuo 1901 m., todėl tam tikra prasme tai tikrai yra mūsų kultūros dalis. Kai šaukimas vėl buvo aktyvuotas, iš pradžių sakėme, kad šaukimas į kariuomenę yra naudingas jūsų gyvenimo aprašymui, pavyzdžiui, siekiant naujo darbo. Tačiau šiandien mūsų komunikacija labiau panaši į tai, kad tai yra pareiga, kurią turite atlikti dėl Švedijos“, – sakė Marinette Nyh Radebo, Švedijos agentūros, kuri tikrina šauktinius komunikacijos vadovė.
Ar NATO pasirengusi karui?
Pastarąjį dešimtmetį NATO aljansas, reaguodamas į didėjančią Maskvos keliamą grėsmę, permąstė savo strategiją ir didino karinius pajėgumus.
„Nuo 2014 m. NATO patyrė reikšmingiausią mūsų kolektyvinės gynybos pertvarką. Įgyvendinome išsamiausius gynybos planus nuo Šaltojo karo laikų, šiuo metu daugiau kaip 500 tūkst. karių yra aukštos parengties“, – teigė NATO atstovė spaudai Farah Dakhlallah.
Tačiau raginama, kad sąjungininkai dar labiau ir greičiau didintų savo pajėgumus.
„Kai kurios sąjungininkės svarsto šaukimo į kariuomenę klausimą. Tačiau mes, kaip aljansas, nenustatome privalomosios karinės tarnybos. Svarbu, kad sąjungininkai ir toliau turėtų pajėgias ginkluotąsias pajėgas mūsų teritorijai ir gyventojams apsaugoti“, – teigė F. Dakhallah.
Ekspertai teigia, kad Rusija ne tik kovoja Ukrainoje, bet ir yra pradėjusi hibridinį karą visoje Europoje, apimantį išpuolius prieš infrastruktūrą, kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažą, kišimąsi į rinkimus ir migracijos ginklavimąsi.
Situaciją gali dar labiau komplikuoti lapkritį vyksiantys JAV prezidento rinkimai. Viskas atrodys visai kitaip, jei į Baltuosius rūmus sugrįš buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kuris yra sakęs, kad skatintų Rusiją daryti „ką tik nori“ bet kuriai NATO šaliai, kuri nesilaiko bloko gynybos išlaidų gairių.
„Manau, kad NATO kariniai vadovai labai gerai supranta, kad jie turi bendradarbiauti, ir yra noras tai daryti“, – sakė W. Clarkas.
Šiais metais Antrojo pasaulinio karo veteranai susirinko į D dienos minėjimą, kai kurie galbūt paskutinį kartą. Jų palikuonims dabar gali tekti prisiimti tokią atsakomybę, kurios, kaip tikėtasi, daugiau nebereikės.
„Demokratinėse šalyse nemėgstame ruoštis karui, nenorime apie tai galvoti. Tačiau manau, kad žmonės reaguos į aplinkybes, kurias jie mato“, – teigė W. Clarkas.
