Karas Ukrainoje

Ukrainos partizanai, priklausantys slaptam judėjimui laikinai okupuotame Kryme, užfiksavo, kad Rusija iš Sevastopolio uosto neteisėtai veža ukrainietiškus grūdus į Siriją. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė judėjimo „ATEŠ“ spaudos tarnyba. „Šį kartą vogti grūdai Sevastopolio įlankoje buvo kraunami į sausakrūvį „Matros Koška“, kurio kelionės tikslas buvo Sirija. Paskiau laivą matėme plaukiant palei Jaltos krantus“, – nurodoma pranešime.

Kyjivas pargabeno dar 250 mūšio lauke Rytų ir Pietų Ukrainoje kritusių karių kūnus, penktadienį pranešė Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas. Pirmiausiai bus nustatyta žuvusių Ukrainos karių tapatybė ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, po to jų palaikai bus perduoti artimiesiems palaidoti, informavo štabas.  Palaikų grąžinimo procese dalyvavo Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), ginkluotosios pajėgos ir kitos institucijos.

Ukraina susigrąžino 250 žuvusių šalies gynėjų palaikus. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas. „Į gimtąją žemę pavyko grąžinti žuvusių gynėjų palaikus iš Luhansko, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos, Chersono, Zaporižios krypčių, taip pat iš Mariupolio ir Horlivkos bei lavoninių valstybės-agresorės teritorijoje“, – sakoma pranešime.

Istorinis ketvirtadienį įvykęs Rusijos ir Vakarų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, apsikeitimas kaliniais paskatino diskusijas dėl galimo jo vaidmens kare Ukrainoje. Iš viso 10 rusų, įskaitant du nepilnamečius, buvo iškeisti į 16 Rusijoje ir jos artimoje sąjungininkėje Baltarusijoje kalintų vakariečių ir rusų politinių kalinių per mainus Turkijos sostinės oro uoste. Tai vienas didžiausių apsikeitimų kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.

Laikinai okupuotame Kryme rugpjūčio 2-ąją per naktinę ataką buvo sunaikinti keturi raketų paleidimo įrenginiai S-400. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Preliminariais duomenimis, naktį Kryme buvo sunaikinti keturi paleidimo įrenginiai S-400“, – rašoma pranešime. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad laikinai okupuotame Kryme rugpjūčio 2-osios naktį keliuose rajonuose nugriaudėjo sprogimai.

Ištuštėjo Rusijos Federacijos prekybos centrų lentynos. Pirkėjai iš Jaroslavlio miesto, Kostromos, Ivanovo, Pskovo ir Vladimiro sričių socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad negali nusipirkti miltų, kruopų, makaronų, vandens ir net duonos, rašo „Obozrevatel“.  Šalies prekybos tinklų atstovai tikina, kad visi jų darbuotojai paprasčiausiai išvyko namo atostogų.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, kurie yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Jų bendra salvė – iki aštuonių raketų. Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Juodojoje jūroje yra du priešo laivai – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 8 raketų“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad Azovo jūroje priešo laivų nėra.

Praėjusią parą, rugpjūčio 1-ąją, Rusijos kariuomenė apšaudė 21 Chersono srities gyvenvietę, trys žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Mylovė, Tiahinka, Lvovė, Mychailivka, Beryslavas, Veselė, Burhunka, Bilozerka, Sadovė, Šliachovė, Kačkarivka, Havrylivka, Veletenskė, Zelenivka, Antonivka, Prydniprovskė, Kizomysas, Mykil...

Rusijos okupacinės pajėgos užėmė Veselės gyvenvietę Donecko srityje. Ji yra į rytus nuo Hrodivkos, Pokrovsko rajone. Apie tai praneša ukrainiečių stebėtojai „DeepState“. Stebėtojai teigia, kad „padėtis yra kritinė ir toliau blogėja“.  „Priešas daro spaudimą ir toliau siekia taktinių laimėjimų. Per pastarąsias kelias dienas gerokai padaugėjo priešlėktuvinių raketų, numestų ant gynybos pajėgų pozicijų“, – pažymima pranešime.

Rusija susiduria su oro gynybos problemomis, todėl Ukraina pajėgi pasiekti taikinius Rusijos gilumoje. Apie tai „Business Insider“ pasakojo JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertas George'as Barrosas.

Rusijos propagandinėms žiniasklaidos priemonėms buvo pateiktos gairės, kaip aprašyti Rusijos ir Vakarų kalinių mainus.  Apie tai praneša leidinys „Meduza“, remdamasis savo šaltiniais.

Dvejus su puse metų trunkantis brutalus Kremliaus karas smarkiai išsekino Ukrainos pajėgas, kurios yra priverstos kovoti su pranašesnėmis Rusijos pajėgomis. Apie tai rašo leidinys „ABC News“, cituoja UNIAN.  Ukrainai kylantys iššūkiai Skelbiama, kad šiuo metu Ukrainai trūksta karių ir sunku rasti savanorių, kurie norėtų prisijungti prie gynybos pajėgų.  Dėl problemų su personalu kovos vienetai priešakinėje linijoje ilgą laiką negali efektyviai kovoti.

Gali būti, kad Europos NATO narės galėtų įtikinti į JAV prezidentus kandidatuojantį Donaldą Trumpą palikti karinę paramą Kyjivui su tam tikromis sąlygomis.  Tokią nuomonę leidinyje „Politico“ reiškia Oksfordo universiteto teisės profesorius Derrickas Wyattas.  Donaldo Trumpo požiūris į Ukrainą Išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsitikrino savo kandidatūrą Respublikonų partijoje prezidento rinkimams.

Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo vieninteliu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimu. Dabar beveik visa Rusija kovoja prieš ukrainiečius, o neapykanta jų tautai netrukus taps daugelio rusų gyvenimo prasme.  Apie tai Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Laikinai okupuotose Chersono regiono teritorijose rusai vykdo reidus naujokams verbuoti, agituodami vietinius eiti tarnauti rusų armijoje, praneša Nacionalinio pasipriešinimo centras. „Laikinai okupuotose teritorijose (LOT) Chersono regione rusai aktyviai vykdo naujokų šaukimo kampaniją, siekdami užverbuoti vietos gyventojus į savo armijos gretas“, – rašoma pranešime. Pastebima, kad specialūs būriai keliauja po kaimus, kur agituoja gyventojus sudaryti sutartis.

Rusijos opozicijai priklausantis politikas Ilja Ponomariovas buvo sužeistas, kai jo tremties vietą Ukrainoje atakavo bepilotis orlaivis. Buvęs žemutinių Dūmos rūmų Maskvoje narys I. Ponomariovas ketvirtadienį socialiniuose tinkluose rašė, kad tai jau penktas toks išpuolis, kurį jam teko patirti. Vietos žiniasklaidoje pasirodė ligoninėje gulinčio I. Ponomariovas žaizdomis nusėtu veidu ir sukruvintu kaklu nuotrauka.

Jei Kinija norės, ji gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Tai interviu Prancūzijos žiniasklaidai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Jei Kinija norės, ji gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Norėčiau, kad jie (Kinija) nesiimtų tarpininkavimo misijos. Norėčiau, kad jie spaustų Rusiją nutraukti karą taip pat, kaip spaudžia Jungtinės Valstijos, taip pat, kaip spaudžia ES. Ir kuo stipresnė valstybė, tuo stipresnis spaudimas turi būti daromas Rusijai.

Rusų raketa smogė geležinkelio stočiai Charkivo srityje, skeveldros sužeidė į galvą traukinio palydovę, nukentėjo infrastruktūra. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė „Ukrainos geležinkelių“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Naktį vienai iš Charkivo srities geležinkelio stočių buvo smogta raketa. Per ataką skeveldrinių galvos sužeidimų patyrė traukinio palydovė", – rašoma pranešime.

Rusijos kariškiai praėjusią parą apšaudė 20 Chersono srities gyvenviečių. Per apšaudymus vienas žmogus žuvo, o dar 10 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Bilozerka, Kizomysas, Veletenskė, Berehovė, Stanislavas, Široka Balka, Oleksandrivka, Antonivka, Sadovė, Beryslavas, Červonyj Majakas, Piatichatkai,  L...

Rusijos dronas pataikė į rusų opozicionieriaus Iljos Ponomariovo namą Kyjivo srityje, paskelbė pats politikos veikėjas. Politikas paviešino nuotrauką, bet pabrėžė, kad jo ir žmonos gyvybėms pavojus negresia.

Beveik niekas Briuselyje nesitiki, kad Ukraina susigrąžins Rusijos okupuotas teritorijas, tačiau niekas nenori apie tai kalbėti oficialiai, rašo Vokietijos leidinys „Welt“ . Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad situacijos raida karo zonoje Kyjivui yra „daug blogesnė“, nei dažnai pateikiama viešajame diskurse. Šaltinių teigimu, „tik laiko klausimas“, kada Rusijos pajėgos prasiverš pro antrąją Ukrainos gynybos liniją.

Ukrainos Pomstos pasienio būrio kovotojai sunaikino Rusijos kontrolės postą, iš kurio buvo kontroliuojami dronų skrydžiai. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinės pasienio tarnyba, rašo „Fokus“. „Pomstos pasieniečiai sunaikino bepiločių orlaivių valdymo postą su personalu ir priešo ginklais“, – skelbiama pasieniečių pranešime. Valstybinė pasienio tarnyba patikslino, kad dėl smūgio dronų valdymo punktui buvo likviduotas vienas rusų karys, dar du buvo sužeisti.

Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus F-16, kurių ji ištisus mėnesius siekė, kad galėtų su jų pagalba atremti Rusijos atakas, trečiadienį patvirtino vienas JAV pareigūnas. Vienas Ukrainos įstatymų leidėjas taip pat patvirtino, kad šalis gavo nedidelį skaičių F-16 naikintuvų. Abu pareigūnai su naujienų agentūra AP kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Omske dega didžiausia Rusijos naftos perdirbimo gamykla. Skelbiama, kad  šios gamyklos pajėgumai – 22 mln. tonų naftos per metus, o joje dirba daugiau nei 3,5 tūkst. darbuotojų. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Žiniasklaida: propagandiniams Rusijos leidiniams duoti nurodymai, kaip nušviesti mainus kaliniais Rusijos propagandinėms žiniasklaidos priemonėms buvo pateiktos gairės, kaip aprašyti Rusijos ir Vakarų kalinių mainus.

Klausimas dėl Ukrainos teritorijų perdavimo Rusijai mainais už taiką negali būti priimtas be Ukrainos žmonių, prancūzų leidiniui „Le Monde“ kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, bet koks Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas turi būti sprendžiamas Ukrainos žmonių valia.  „Turite suprasti, kad bet koks Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas negali būti išspręstas nei vieno prezidento, nei vieno žmogaus, nei visų pasaulio prezidentų.

Didžioji dalis ukrainiečių vis dar nepritaria bet kokios teritorijos perdavimui Rusijai. Tačiau apklausos rodo, kad daugėja tų, kurie pritartų taikos sutarčiai.  Apie tai rašo leidinys „The New York Times“. Ukrainietė Olha Predčenko susikibo už rankų su savo 85 metų motina, kai jos žiūrėjo į laikinąjį paminklą ant žolės Kyjivo centre, kur kiekviena mėlynai geltona vėliava paženklinta kareivio, žuvusio kare su Rusija, vardu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą leisti kai kuriems rusų atletams varžytis Paryžiaus žaidynėse, pavadindamas jį „padrikomis“ sankcijomis prieš Maskvą dėl jos invazijos Ukrainoje. 2022 m. vasarį prasidėjus invazijai Ukrainoje, Vakarai įvedė Maskvai precedento neturinčių sankcijų paketą, tačiau Ukraina ragina savo sąjungininkes taikyti griežtesnes priemones, siekiant užgniaužti pelno srautus, kurias Rusija finansuoja savo karą.

Į Ukrainą atvyko pirmieji F-16 naikintuvai – tai ilgai lauktas žingsnis, galintis padidinti karo draskomos šalies gebėjimą atremti Rusijos atakas. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis savo šaltiniais.  Pasak leidinio šaltinių, JAV pagamintų karo lėktuvų pristatymo terminas buvo šio mėnesio pabaiga ir jo buvo laikomasi. Kaip teigia šaltiniai, Ukrainą pasiekė nedidelė naikintuvų dalis.

Rusija didžiąją dalį savo oro pajėgų ir kai kuriuos pažangiausius lėktuvus laiko atokiau nuo karo Ukrainoje. Ekspertai teigia, kad tai rodo ne tik Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos pajėgumų, bet ir svarstymus dėl galimo konflikto su NATO.

Jungtinėse Valstijose, kurios yra svarbi karinė ir politinė Ukrainos sąjungininkė, įvyksiantys prezidento rinkimai kelia „iššūkį“ Kyjivui, duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Negalime daryti poveikio jokiems rinkimams. Žinoma, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra iššūkis. Be to, egzistuoja rizika, kurios niekas iš mūsų greičiausiai negali prognozuoti“, – antradienį vakarų Ukrainoje kalbėdamas su žurnalistais pasakė jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad „visas pasaulis“, įskaitant Ukrainą, nori, kad Rusija dalyvautų kitame viršūnių susitikime, kuriame būtų mėginama užbaigti konfliktą tarp kaimyninių šalių ir padaryti pažangą siekiant ilgalaikės taikos. „Šiandien didžioji pasaulio dalis sako, kad Rusijai turi būti atstovaujama antrajame viršūnių susitikime, kitaip mes jokių prasmingų rezultatų nepasieksime.

Charkivo srityje gelbėjimo tarnyboje dirbantis vyras buvo priverstas vykti į iškvietimą, kuriame išvydo sugriautus savo namus ir sužinojo, kad žuvo jo žmona, o sūnus atsidūrė ligoninėje. „Tai yra baisiausia gelbėtojams – važiuoti į iškvietimą į savo paties namus. Deja, taip nutiko Charkivo srities gelbėtojui“, – „New Voice“ cituojami gelbėtojų tarnybos atstovai.

Rusijos valdžia mėgina pritraukti naujų savanorių į karą Ukrainoje, būsimiems kariams siūlydama daugiau pinigų. Prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo, pasirašęs sutartį, pagal kurią nuo rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d. bus išsiųstas į frontą, gaus vienkartinę 400 000 rublių (maždaug 4 650 JAV dolerių) išmoką – daugiau nei dvigubai tiek, kiek buvo mokama pirmiau, tai yra 195 000 rublių.

Gynybos pajėgos trečiadienio naktį smogė Rusijos ginklų ir karinės technikos sandėliui prie Kursko. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt buvo smogta ginklų ir karinės technikos sandėliui prie Kursko (Rusijos Federacija). Dirbo priešo oro gynyba, užfiksuota sprogimų pataikymo vietose", – rašoma pranešime.

Naktį Kyjivo regione nukritus Rusijos paleisto drono nuolaužoms užsidegė gyvenamasis namas, feisbuke pranešė Valstybinė pagalbos tarnyba. Tarnybos pranešime sakoma, kad pastatas iš dalies sunaikintas. Gelbėtojai užgesino gaisrą. Anksčiau pranešta, kad naktį ir rytą Kyjivo apylinkėse buvo numušta daugiau nei 40 Rusijos dronų.

Rusijos Rostovo srityje gynybos ministerijos sunkvežimis rėžėsi į lengvąjį automobilį, kuriuo važiavo moteris ir jos šešiametis sūnus. Abu automobilio keleiviai žuvo, praneša „The Moscow Times“. Rostovo srities Novošachtinsko mieste per eismo įvykį, kuriame susidūrė gynybos ministerijos „KamAZ“ ir lengvasis automobilis „Kia Ceed“, žuvo moteris ir jos šešiametis sūnus. Įvykį patvirtino srities kelių policijos spaudos tarnyba.

Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, kurie yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Jų bendra salvė – iki aštuonių raketų. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje – du priešo laivai, iš kurių vienas yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 16 raketų.

Per rytinį apšaudymą Chersono priemiestyje žuvo vyras, o moteris buvo sužeista. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rytą Rusijos kariuomenė iš laikinai okupuoto ​​kairiojo Dnipro kranto apšaudė Chersono priemiesčius. 68 metų vyras patyrė sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe. Jo kūną iš griuvėsių ištraukė gelbėtojai. 73 metų moteris buvo kontūzyta, patyrė uždarą galvos smegenų traumą.

Naktį į trečiadienį rusai surengė vieną masiškiausių dronų atakų nuo plataus masto invazijos pradžios. Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Kyjivo miesto karine administracija. „Šią naktį rusai surengė vieną masiškiausių smogiamųjų dronų atakų prieš Ukrainą per visą karą! O svarbiausias agresoriaus taikinys buvo Kyjivas. Į Ukrainos sostinę, į taikų miestą, priešas nukreipė dešimtis bepiločių orlaivių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad rinkimai JAV kelia riziką Ukrainai. Todėl, pasak jo, Ukrainos užduotis – palaikyti dialogą tiek su Kamalos Harris, tiek su Donaldo Trumpo rinkimų štabais.

Mobilizacija Ukrainoje įgauna pagreitį. Per artimiausias savaites mobilizacija papildys išsekusių karių gretas bei užpildys personalo spragas visoje fronto linijoje. Apie tai rašo leidinys „The New York Times“, remdamasis Ukrainos pareigūnais, kariais ir analitikais.  Mobilizacijos poveiks mūšio lauke kol kas juntamas silpnai Leidinys pastebi, kad mobilizacija Ukrainos pajėgų mūšio lauke dar reikšmingai nesustiprino.

Naujausi pranešimai, įskaitant sužlugdytą Rusijos bandymą nužudyti „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, vėl įžiebė diskusijas apie Rusijos „šešėlinio karo“ prieš Vakarus eskalaciją.  Su Rusija susijusi sabotažo ir šnipinėjimo veikla Europoje išaugo, atspindėdama platesnę strategiją, nukreiptą į ypatingos svarbos infrastruktūrą ir pagrindinius asmenis Vakaruose, kuri vadinama pastangomis situaciją išlaikyti „žemiau karo operacijų slenksčio“ (angl.

Į Lietuvą parvežtas prieš mėnesį Ukrainoje sužalotas ir kojos netekęs lietuvis. Vyrą dabar gydo Kauno klinikų medikai. Rusų paleistos „Iskander“ raketos smogė per Jonines visai šalia miestelio, kuriame  lietuviai perdavinėjo atvežtą paramą Ukrainos kariams. Iš 5 misijoje buvusių žmonių Ričardą Savicką skriejančios skeveldros sužeidė sunkiausiai. Ukrainoje medikai jam amputavo koją. Dabar bendražygiai renka paramą, kad vyras galėtų įsigyti kojos protezą.

Rusijoje antradienį siautėjo stichijos. Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kazanėje dėl stiprios liūties gatvės tapo upėmis, o už beveik 250 kilometrų esančiame Begiševo oro uoste viesulas į orą kėlė stovinčius lėktuvus.  „Telegram“ kanalas „Topor“ praneša, kad Rusijos mieste Kazanėje nupylė stipri liūtis. Skelbiama, kad gatvės dėl vandens tapo sunkiai pravažiuojamos. Kilo viesulas Vos už 250 kilometrų nuo Kazanės esančiame Begiševo oro uoste kilo tornadas.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka antradienį pareiškė, kad šalies karas su Rusija Kyjivui kainuoja daugiau kaip 135 mln. JAV dolerių per dieną. Dideliame interviu naujienų svetainei „RBC-Ukraina“ S. Marčenka sakė, kad mėnesinės išlaidos saugumui ir gynybai išaugo iki 166 mlrd. grivinų (4,04 mlrd. dolerių). Ukrainos vyriausybė šiuo metu planuoja didelę mokesčių reformą, kad padengtų maždaug 12,2 mlrd. dolerių biudžeto deficitą.

Rusų pajėgos antradienį pranešė puolimo metu užėmusios dar vieną Ukrainos kaimą rytiniame Donecko regione. Gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija „išvadavo“ Pivdenės kaimą netoli Torecko – didesnio miesto, kurio kryptimi pastaraisiais mėnesiais vyko rusų pajėgų puolimas. Ukrainos vyriausybės duomenimis, iki 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos kaime gyveno maždaug 1 400 žmonių.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė darbo kelionę į Voluinės sritį. Valstybės vadovas tai pranešė feisbuke, rašo „Ukrinform“. „Voluinė. Įtvirtinimų statyba ir pasitarimas mūsų šiaurinių regionų saugumo klausimais. Didžiausias dėmesys – mūsų valstybinės sienos apsaugai su Rusija ir Baltarusija besiribojančiose srityse. Mes ir toliau stipriname Ukrainos sieną“, – sakoma pranešime.

Ukraina tikisi, kad Vakarų šalių perduodami naikintuvai F-16 padės atremti rusų aviaciją ir apsiginti nuo oro atakų. Tačiau šalies ginkluotųjų oro pajėgų vadas Serhijus Holubcovas atskleidė, kad ne visi naikintuvai „tilps“ Ukrainoje, nepaisant to, kiek jų bus perduota. Artimiausius metus Ukrainos danguje atsiras ne daugiau 10 naikintuvų F-16, nepriklausomai nuo to, kiek jų perduos Vakarų šalys, skelbiama „The New York Times“ straipsnyje.

Didžiosios Britanijos žvalgybos analitikų nuomone, artimiausiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė vėl gali pasiekti taktinių laimėjimų Ukrainos rytuose. Kaip rašo „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija tai pranešė socialiniame tinkle X. Kaip pažymima ataskaitoje, 2024 metų liepą Rusijos sausumos pajėgos tęsė nuolatines atakas centrinėje Donecko srities dalyje. Jos stūmėsi į vakarus, perėmė kelių kaimų kontrolę ir priartėjo prie Pokrovsko logistikos centro.