Karas Ukrainoje

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad naujų ginklų perdavimas Ukrainai mūšio lauke esą nieko nepakeis, rašo „The Guardian“. Diktatorius, sakydamas kalbą per valstybinę televiziją, grindė propagandinį naratyvą, kad Vakarų valstybių siekis remti Ukrainą ir jai perduoti daugiau ginklų, skirtų gynybai, esą tik dar labiau eskaluos situaciją mūšio lauke, citavo „Reuters“ naujienų agentūra.

Ukrainos kariuomenė ir sienos apsaugos tarnybos darbuotojai per dešimt dienų pasienyje su Baltarusija įrengė 30 prieštankinių minų laukų. Kaip rašo UNIAN, šiam tikslui pasiekti buvo panaudota 5,8 tūkst. minų. Apie tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas. „Mes suprantame, kad mums neprireiks civilinės formos pasienio linijos su kaimynais dar ilgą laiką, nes mes neturime draugų kitoje sienos pusėje.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas. „Neabejoju, kad taip įvyks“, – sakė J. Austinas transliuotojui CNN, paklaustas, ar Ukraina prisijungs prie Aljanso po to, kai baigsis karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Ambasadorius ypatingiesiems pavedimams, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius aštriai sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad karas esą nesibaigs tol, kol Vakarai nenustos bandę nugalėti Rusiją. „Lavrovas vėl grasina, kad karas nesibaigs tol, kol Vakarai nustos bandyti nugalėti #Rusiją. Pavargome aiškinti, kad Rusija niekam nereikalinga, niekas nenori turėti nieko bendro ir net šlykštisi ją liesti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame išdėstė pasiūlymą dėl svarbios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimo. „Generalinis sekretorius ir toliau bendradarbiauja su visomis atitinkamomis šalimis šiuo klausimu ir išreiškia norą toliau svarstyti savo pasiūlymą su Rusijos Federacija“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, bet detaliau pasiūlymo nekomentavo.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje teigė, kad šį birželį buvo gauta keletas pranešimų apie tai, jog Rusijos pajėgos panaudojo keliomis tonomis sprogmenų pakrautus pasenusius šarvuočius. Toks automobilyje sumontuotas improvizuotasis sprogdinimo užtaisas yra vadinamas abreviatūra VBIED. Tikėtina, kad įgula, nustačiusi transporto priemonės kursą, iš jos iššoka.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo tikra Lietuvos sėkmės istorija, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Apie tai jis ketvirtadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Mes tai padarėme! NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo tikra Lietuvos – mūsų visų – sėkmės istorija.

Ne visus ukrainiečius pradžiugino NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu priimtas sprendimas, kad Ukraina Aljanso nare galės tapti tik ilgainiui. Štai ukrainietė motina JAV prezidento Joe Bideno patarėjo tiesiai šviesiai paklausė, ar jau turėtų ruošti savo sūnų tapti kariu.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė praėjusią naktį numušusi 20 Rusijos atakos dronų ir dvi sparnuotąsias raketas. Ukrainą, įskaitant Kyjivą, Rusija atakavo trečią naktį iš eilės. Sostinėje žuvo vienas ir buvo sužeisti dar mažiausiai keturi žmonės. „Vykdome sėkmingą oro gynybos operaciją“, – per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Sunaikinta 20 „Shahed“ – numušti visi skridę [dronai].

Australijos gynybos ministras ketvirtadienį išreiškė abejonę dėl galimybės paremti Ukrainos kariuomenę nebenaudojamais naikintuvais, sakydamas, kad patenkinti šį Kyjivo prašymą būtų sudėtinga. NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje kuluaruose Australija padidino savo paramą Ukrainai ir pažadėjo papildomai atsiųsti 30 šarvuočių „Bushmaster“, kurių vertė 67 mln. JAV dolerių (61 mln. eurų). Tačiau Kyjivas taip pat yra teiravęsis Australijos apie dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 būklę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį bandė paveikti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje diskusijų eigą, kai paaiškėjo, kad JAV ir Vokietijos reikalavimu galutinės deklaracijos tekstas buvo pakeistas į Ukrainai mažiau palankią formuluotę. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, kalbėjusi su daugiau nei dešimt Aljanso viršūnių susitikime dalyvavusių diplomatų ir pareigūnų.

Rusijos generolas majoras Ivanas Popovas, šaukiniu „Spartak“, sau pavaldiems kariams pranešė, kad buvo atleistas po to, kai paviešino Rusijos kariuomenės problemas.

Rusijos dronų smūgis Kyjivui pražudė vieną žmogų, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Sprogimai Ukrainos sostinėje girdėjosi jau trečią naktį iš eilės. „Šiąnakt įvyko didelio masto iranietiškų dronų ataka“, – „Telegram“ pranešė Kyjivo karinė administracija. Pranešime teigiama, kad Irane pagaminti sprogstamieji dronai „Shahed“ įskridro į sostinę iš įvairių krypčių, ir priduriama, kad miesto oro erdvėje buvo numušta apie tuzinas jų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas. Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad karą Ukrainoje diktatorius Vladimiras Putinas jau pralaimėjo, ir taip pat įvardija, ar šiuo metu egzistuoja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.

Rusija šalia ambasadų, esančių Vakarų valstybėse, žada eksponuoti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką, kurią perdavė NATO valstybės. Kaip rašo „SkyNews“, šią žinią paskelbė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „Pasiūlymas pastatyti sudegusią techniką netoli ambasadų tose valstybėse, kurios siuntė ją į Ukrainą, yra ypač įdomus“, – teigė jis.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad iš privačios karinės bendrovės „Wagner“ perėmė daugiau kaip 2 000 vienetų karinės įrangos, įskaitant tankus. Birželį „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas bandė įvykdyti maištą prieš Rusijos karinę vadovybę ir išsiuntė ginkluotą koloną į Maskvą, taip mesdamas didžiausią iššūkį Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžiai per du dešimtmečius. „Perduota daugiau kaip 2 000 vienetų įrangos ir ginklų“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šiuo metu savo darbotvarkėje neturi planų surengti pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, rašo „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi Kremliaus atstovo spaudai teiginiais, rašo „The Guardian“. Kiek anksčiau R. T. Erdoganas, kalbėdamas spaudos konferencijoje po NATO viršūnių susitikimo, trečiadienį sakė, kad Turkija galėtų tapti kaip tarpininke tarp Maskvos ir Kyjivo, siekiant pasiekti susitarimą ir galiausiai užbaigt...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad negali labai detaliai atskleisti, kokie yra šio NATO susitikimo galutiniai susitarimai, tačiau jis sako, kad Ukraina sulaukė labai stipraus NATO lyderių palaikymo. Jis taip pat reagavo į Jungtinės Karalystės ministro kritiką, esą Ukrainos pusė galėtų išreikšti daugiau dėkingumo. „Aš tikiu, kad mes būsime NATO, kai saugumo situacija leis“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Nuo Rusijos besiginanti Ukraina moka didžiulę kainą, tačiau jos ryžtas vienija pasaulį padėti, sako Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Vilniuje trečiadienį susitikęs su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu. „Liūdnos žinios yra tos, kad jūs atsidūrėte šioje situacijoje. Nepaprastos žinios yra tos, kad jūs vienijate pasaulį“, – prasidedant susitikimui sakė J. Bidenas.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as, po antradienį pasirodžiusių Ukrainos valdžios atstovų nepasitenkinimo dėl NATO šalių vadovų sprendimo nepriimti šalies į Aljansą žinučių, pareiškė, kad Vakarai norėtų išgirsti dėkingumo žodžius dėl tiekiamos ginkluotės, vietoje tokios kritikos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse yra geri, o šio proceso Rusija niekaip nepaveiks.  „Mes priėmėme labai gerus sprendimus dėl Ukrainos perspektyvos NATO. Galima įvairiai tai traktuoti, bet tai buvo priimta vienbalsiai ir Ukrainos prezidentas šiandien tikrai pagyrė sprendimą“, – žurnalistams baigiantis viršūnių susitikimui sakė O. Scholzas.

Beveik pusė ukrainiečių pabėgėlių Vokietijoje planuoja pasilikti ilgesniam laikui, parodė trečiadienį paskelbta apklausa. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų. Berlyno ekonomikos instituto DIW paviešintoje apklausoje 44 proc. respondentų teigė ketinantys pasilikti Vokietijoje dar bent kelerius metus arba visam laikui. Panaši apklausa buvo atlikta 2022 metų vasarą.

Antradienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė kalbą Vilniaus Lukiškių aikštėje, kur jį didžiulėms gyventojų minioms pristatė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, rašo CNN.

Besibaigiant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje trečiadienį pirmą kartą susitikusi Aljanso ir Ukrainos taryba bus naujas formatas, kuriame visos šalys bendradarbiaus kaip lygios, sako bloko vadovas Jensas Stoltenbergas. NATO generalinis sekretorius trečiadienį po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, jog šios tarybos tikslas yra „stiprinti politinius ryšius ir bendradarbiavimą“ tarp partnerių.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vilniuje priimtus NATO sprendimus dėl Ukrainos narystės perspektyvos Aljanse vadina „strateginiu laimėjimu“, tačiau kartu ragina nesustoti ir siekti, jog kitų metų viršūnių susitikimas Vašingtone būtų „labiau istorinis“. Trečiadienį kalbėdamas NATO viešajame forume, vykstančiame šalia viršūnių susitikimo Vilniuje, ministras pripažino, kad Aljanso sprendimai nebuvo tokie, kokių tikėjosi aiškios perspektyvos besitikėjusi Ukraina, tačiau teigė vert...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje pasveikino Didžiojo septyneto (G-7) šalių įsipareigojimus Kyjivui, bet perspėjo, kad jie neturėtų tapti pamaina šalies narystei Aljanse.

Tyrėjai, atlikdami tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, rado povandeninių sprogmenų pėdsakų mėginiuose, paimtuose iš jachtos, kuri galėjo būti naudojama šioje operacijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pranešė Europos diplomatai. Jie teigia, kad tyrimo metu dar nenustatyta, kas buvo kaltininkai ir ar prie šio sabotažo prisidėjo kokia nors valstybė. Rugsėjo 26-osios išpuolį tiria Danija, Švedija ir Vokietija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau NATO viršūnių paraštės Vilniuje aptarė Baltijos regiono saugumo klausimus. Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda padėkojo Kanados premjerui už indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, vadovaujant NATO priešakinėms pajėgoms Latvijoje ir siunčiant karius į NATO pajėgų integravimo padalinį Vilniuje, planais plėsti savo karinį buvimą Latvijoje.

Ukraina ir Švedija Vilniuje trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pirkimų srityje, pranešė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „Daugiau gerų naujienų iš Vilniaus! Ukraina ir Švedija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pirkimų srityje.

Buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius savo komentare apie Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu Vakarų duotus pažadus Ukrainai ir tariamai neišpildytus šalies lūkesčius, priminė, kad šalis šiuo metu visiškai nuo jų priklausoma. „Tai, kad Vakaruose dabar – silpni lyderiai, negalintys priimti rimtų sprendimų, nekeičia to paprasto fakto, kad mes nuo šių lyderių priklausome kiek daugiau negu visiškai“, – pareiškė jis.

Rusijos invazijos prieš Ukrainą akivaizdoje svarbu išlaikyti žmonių tikėjimą ir viltį, rengtis šalies atstatymui sako Vilniuje viešinti prezidento Volodymyro Zelenskio sutuoktinė Olena Zelenska.

Viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį pareiškė, kad Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose bus pristatytas planas užtikrinti ilgalaikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių karinę pagalbą Ukrainai, ir tai bus ženklas Rusijai, jog laikas ne jos pusėje. „Tai signalizuoja apie bendrą ilgalaikį įsipareigojimą kurti galingas gynybines Ukrainos apsidraudimo pajėgas“, – žurnalistams sakė vyriausioji Baltųjų rūmų patarėja Europos reikalams Amanda Sloat.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį interviu Indonezijos žiniasklaidai pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs tol, kol Vakarai nesiliaus bandę nugalėti Rusiją. Jo komentarai nuskambėjo prieš trečiadienį numatomas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas su NATO vadovais per Lietuvoje vykstantį jų susitikimą.

Rusai trečiadienio naktį atakavo Ukrainą dronais, virtinėje šalies sričių, taip pat ir sostinėje Kyjive, buvo paskelbtas oro pavojus. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas paragino ukrainiečius atidžiai paisyti įspėjimų ir nefilmuoti bei nefotografuoti oro gynybos sistemų darbo.  Ukrainos oro pajėgos anksčiau įspėjo dėl dronų „Shahed“ pavojaus. Vėliau oro pajėgos paskelbė, kad Kyjivas atakuojamas šiais iraniečių gamybos bepiločiais.

NATO šalys dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų pasakė maksimumą, kuris buvo įmanomas, teigia Lietuvos prezidentas. „Manau, kad tai buvo maksimumas, kurį vakar pasiekėme, nes niekas nekalba apie narystę dabar. Mes kalbame apie narystę, kai leis sąlygos“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad NATO lyderių sprendimas Vilniuje dėl Ukrainos narystės nebuvo pakankamas, ir išreiškė viltį, jog nuo Rusijos invazijos besiginanti šalis per keletą metų taps Aljanso nare. Taip jis trečiadienį kalbėjo po to, kai išvakarėse NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas. „Mano nuomone, tai visiškai nepakankama, – žurnalistams sakė A. Duda.

NATO ir toliau laikosi „atvirų durų“ politikos ir Ukraina bus kviečiama į NATO, kai bus įvykdytos visos sąlygos, tačiau dabar tai neįmanoma, nes tai reikštų JAV įtraukimą į karą su Rusija.

Ukrainos pažanga įgyvendinant reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos (ES) nare, yra įspūdinga, sako Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Sparta, su kuria Ukraina siekia narystės ES (...), yra nuostabi, įspūdinga. Tai yra nuopelnais grįstas procesas ir mes matome, su kokiu entuziazmu ir intensyvumu Ukraina vykdo reformas bei sparčiai juda narystės ES link“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Komisijos vadovė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išreiškė nusivylimą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimu dėl Ukrainos narystės, kuriame nebuvo Kyjivo pageidaujamo kvietimo. Jis tai pasakė interviu „Bloomberg“. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro, NATO neturėtų laikyti „visos padėties ir Ukrainos nežinioje, kai kalbama apie narystę“. Vis tik jis pripažino, kad Vilniuje priimtas NATO viršūnių susitikimo sprendimas sutrumpino Kyjivo kelią į Aljansą. „Ir jie (Aljanso lyderiai – red.

Trečiadienį Vilniuje baigėsi NATO viršūnių susitikimas, jo dalyviai šį renginį vadina istoriniu. Tuo metu ukrainiečiai skelbia apie suduotus 6 galingus smūgius priešo pozicijoms. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:48 | Rusija žada šalia ambasadų pastatyti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką Rusija šalia ambasadų, esančių Vakarų valstybėse, žada eksponuoti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką, kurią perdavė NATO valstybės.

Vilniuje trečiadienį tęsiantis NATO viršūnių susitikimui, į pirmąjį posėdį rinksis Aljanso ir Ukrainos taryba. Dėl šios institucijos, skirtos stiprinti NATO ir Ukrainos politinius ryšius, Aljanso šalių lyderiai sutarė antradienį. Tarybos posėdyje dalyvaus NATO valstybių narių vadovai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas sureagavo į NATO viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus dėl Ukrainos įstojimo į Aljansą. Pasak propagandisto D. Medvedevo, viskas neva įvyko taip, kaip ir buvo galima tikėtis – nuspręsta, kaip greičiau priimti ir galiausiai pakviesti Ukrainą tapti NATO nare, rašo UNIAN.

Prezidentūroje antradienį į surengtą vakarienę atvyko didelė dalis NATO viršūnių susitikimo lyderių. Tiesa, tarp jų nebuvo galima išvysti JAV prezidento Joe Bideno. Visgi paaiškinama, kodėl J. Bidenas negalėjo atvykti į vakarinę dalį. Kartu su J. Bidenu keliaujantys žurnalistai, pasiteiravę, kodėl JAV lyderis nedalyvaus vakarinėje NATO viršūnių susitikimo dalyje, vienas iš pareigūnų tikino, kad J. Bidenas keturias dienas iš eilės turi svarbių dalykinių susitikimų, rašo CNN.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad sąjungininkai patvirtino vieną išsamiausių karinio Aljanso gynybos planų nuo Šaltojo karo laikų. „Sąjungininkai priėmė pagrindinius sprendimus, susijusius su mūsų saugumu lemiamu laikotarpiu. Sutarėmė dėl paketo, kuris padėtų sustiprinti Ukrainą ir suteiktų aiškų kelią link NATO.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos. „Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad „idealiame pasaulyje“ Ukrainos pergale būtų galima laikyti šalies teritorinio vientisumo atstatymą. Tačiau, jo nuomone, reikia būti realistais, o situacija galutinai išsispręsti turėtų iki metų pabaigos. „Jeigu būsime realistais, tai situacija atrodys kažkiek kitaip, ir mes matome situaciją, kuomet Ukraina bus pasirengusi deryboms, kai tik išnaudos visas galimybes judėti toliau“, – aiškino jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį griebėsi naujų grasinimų dėl JAV pažado Ukrainai perduoti kasetinių šaudmenų. Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu, S. Šoigu antradienį pareiškė, kad jeigu JAV iš tiesų perduos kasetinius šaudmenisUkrainos kariuomenei, Maskva taip pat pradės naudoti „panašius ginklus“ karo fronte kaip atsaką.

Nors NATO viršūnių susitikimas Vilniuje dar nesibaigė, bet Lietuva kartu su latviais bei estais jau gali džiaugtis jo rezultatais – Aljanso šalys sutarė patvirtinti naujus mūsų regiono gynybos planus. Sutarta ne tik dėl šalių kariuomenių stiprinimo, bet ir aiškiai įvardinta, kas, kada ir kur prireikus iš karto stos į mūšius su rusais Baltijos šalių pasienyje.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį atvykęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kyjivo pagrindinis siekis yra visateisė narystė Aljanse. „Pagrindinis tikslas – visateisė narystė (NATO – BNS)“, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos gynybos ministras.  Taip jis kalbėjo NATO lyderiams ieškant bendros pozicijos dėl Ukrainos narystės perspektyvos bloke.  Paklaustas, ar laukia pakvietimo į NATO Vilniuje, jis atsakė: „Žinoma.