Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje tam tikros formuluotės svarstomos be ukrainiečių, ir sakė, kad tai ženklas, jog nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į Aljansą. „Mes vertiname savo sąjungininkus. Vertiname bendrą saugumą. Ir mes visada vertiname atvirą pokalbį. Ukraina bus atstovaujama Vilniuje, NATO viršūnių susitikime. Nes tai yra pagarba. Tačiau Ukraina taip pat nusipelno pagarbos.

Oleksijų Arestovyčių, buvusį Ukrainos prezidentūros kanceliarijos patarėją, sužavėjo ukrainietiškų vėliavų gausa Vilniuje, kur liepos 11–12 dienomis vyksta NATO viršūnių susitikimas. „Trisdešimt tris tūkstančius Ukrainos vėliavų lietuviai iškabino visame Vilniuje – ir didžiąją dalį jų – delegacijų atvykimo iš oro uosto maršrute.  Viršūnių susitikimas bus dramatiškas. Mūsų draugai kovoja už Ukrainos ateitį.

NATO viršūnių susitikime dalyvaujantys Čekijos prezidentas Petras Pavelas bei Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sako, jog Ukrainai būtina suteikti aiškią paramą dėl narystės NATO, siekiant, kad šios šalies gyventojai bei pajėgos „matytų šviesą tunelio gale“.   P. Pavelas sako, kad Ukrainai greta karinės amunicijos ir pinigų būtinas užtikrinimas, jog pasibaigus karui jie bus priimti į NATO.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Vokietija antradienį žada paskelbti apie naują 700 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai, pranešė vyriausybės šaltiniai. Berlynas, antrasis pagal dydį ginklų tiekėjas Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, gegužę prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą jau paskelbė apie naują 2,7 mlrd. eurų vertės ginklų paketą Kyjivui.

Prancūzija siunčia Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų SCALP, kurios padės su Rusijos invazija kovojančioms ukrainiečių pajėgoms, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. Atvykęs į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kovai su Maskvos invazija, E. Macronas sakė, kad Paryžius atsiųs SCALP raketų. Prezidentas teigė, kad sprendimas priimtas „atsižvelgiant į padėtį ir Ukrainos vykdomą kontrpuolimą“ prieš Rusijos pajėgas.

NATO šalių vadovams antradienį susirinkus į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje, šešiose sostinės sankryžose galima išvysti reklaminius stendus, kuriuose matyti du Ukrainos kariai, sėdintys paplūdimyje po skėčiu ir žiūrintys į sugriautą Krymo tiltą.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kariai kol kas nėra dislokuojami Baltarusijoje, bet NATO būtų tam pasirengęs, sako aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Iki šiol mes nematėme jokių „Wagner“ pajėgų dislokavimo ar judėjimo į Baltarusiją, tačiau, be abejo, įdėmiai stebime, kas vyksta“, – atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį sakė J. Stoltenbergas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje teigė, kad Maskvos savivaldybės institucijos turbūt grasina nutraukti galiojančias sutartis su statybų bendrovėmis, jei jos neįvykdys „savanorių“ kovoti Ukrainoje kvotų. Pranešama, kad vienai bendrovei nustatytas tikslas iki šių metų rugpjūčio pabaigos išsiųsti 30 savanorių.

Ukrainos rytuose, Berdiansko apylinkėse buvo nukautas rusų generolas majoras Olegas Cokovas, praneša „Astra“, remiantis Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos turima informacija. Skelbiama, kad generolas žuvo Ukrainos kariuomenės artilerijos apšaudymo metu. „Skelbiama, kad šiandien Berdiansko apylinkėse buvo likviduotas rusų generolas leitenantas Cokovas Olegas Jurijevičius. 2022-ųjų rugsėjį jis jau buvo sužeistas, tačiau išgyveno.

Ukrainai esame skolingi aiškų kelią į narystę NATO, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   „Ukrainos vieta yra NATO aljanse. Turime pagilinti politinius ir praktinius ryšius su Ukraina, nubrėždami aiškų kelią į Ukrainos narystę NATO. (...) Aiškus kelias į narystę NATO yra tai, ką mes skolingi Ukrainai, tik 5 straipsnis gali suteikti tikras saugumo garantijas, kurios atbaidytų Rusiją nuo bet kokios būsimos agresijos“, – antradienį NATO viešajame forume sakė prezidentas.

Po katastrofiškos užtvankos griūties Pietų Ukrainoje Kyjivas susirūpino, kad Rusija gali surengti išpuolį prieš Zaporižios atominę elektrinę, siekdama sukelti paniką ir numalšinti ukrainiečių veiksmus fronte, pirmadienį sakė Ukrainos energetikos ministras. Hermanas Haluščenka teigė, kad Rusijos kontroliuojamos Kachovkos užtvankos sugriovimas Chersono srityje įrodė, jog Maskvai nėra jokių raudonų linijų.

Lietuvoje šiandien prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, į kurį savo akis atsuko visas pasaulis. Ne be reikalo lietuviai šią progą panaudojo tam, kad siųstų pasauliui palaikymo žinutes Ukrainai. Tokios palaikymo žinutės jau pusantrų metų nuo Rusijos didvyriškai besiginantiems ukrainiečiams atsidūrė ant Vilniaus viešojo transporto ir kitose viešose vietose. Jos patraukė užsieniečių akį ir sulaukė komplimentų.

NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus tvarkaraščio, antradienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Bus „parengtas reformų Ukrainai kelias, tačiau negaliu pateikti tvarkaraščio“, sakė J. Sullivanas žurnalistams Vilniuje prieš NATO viršūnių susitikimą.

Rusijos pajėgos antradienio naktį atakavo Kyjivą ir padarė nedidelę žalą, pranešė valdžios institucijos.  Naujausia ataka įvykdyta tuo metu, kai pasaulio lyderiai ruošiasi NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kurio tikslas – paremti Ukrainą, susiduriančią su Maskvos plataus masto invazija.  „Priešas antrą kartą šį mėnesį atakavo Kyjivą iš oro“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kyjivo karinė administracija.

Antradienį prasidedančio Vilniaus viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta aiškesnė tvarka, kokiomis sąlygomis jis galėtų būti suteiktas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso. „Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai apskaičiavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per penkias kontrpuolimo savaites išlaisvino tiek teritorijos, kiek rusai buvo užėmę per šešis mėnesius. Liepos 10 d. Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos perėmė iniciatyvą mūšiuose dėl Bachmuto, valdo miesto prieigas bei Rusijos fiksuotojo ryšio telefonus visame mieste.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. Tuo metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu po JAV pareiškimo apie kasetinių šaudmenų perdavimą Ukrainai griebėsi grasinimų, o Baltarusija prabilo apie galimą tolimesnį bendradarbiavimą su „Wagner“ karinės bendrovės samdiniais.

Pastarąsias dienas NATO šalių diplomatai praleido žongliruodami žodžiais ir formuluotėmis, kad narystės Aljanse siekianti Ukraina išliktų motyvuota Vilniaus viršūnių susitikime pasiektu rezultatu, bet Kyjivui nebūtų prižadėta per daug. NATO vadovai turėtų sutarti atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo (angl. Membership Action Plan, MAP), įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą ir sukurti paramos su Rusijos invazija tebekovojančios šalies kariuomenės paramos planą.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti „aiškų signalą“ dėl Ukrainos narystės Aljanse. „Ukraina nusipelno būti Aljanse. Ne dabar, nes dabar vyksta karas, bet mums reikia aiškaus signalo ir šis signalas yra reikalingas dabar“, – socialiniame tinkle „Telegram“ patalpintame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Ukrainiečių soc. tinkluose išplito rusų kario, patekusio į dalinę apsuptį monologas, kuriame jis pripažįsta, kad situacija fronte labai sudėtinga, o jų kuopą vadas išsiuntė kovoti prieš įsitvirtinusius ukrainiečius su automatais rankose. „Vos pabėgau. Nieko sau išsiuntė pastiprinimui… 15 žmonių pozicijose buvo, jeb**, vien 300-iniai ir 200-iniai, – savo atsisveikinimo su artimaisiais vaizdo įraše į kamerą pasakojo vyras.

Ukrainos kariuomenės atstovai patvirtino, kad perėmė netiesioginę Bachmuto kontrolę – Rusijos pajėgos nebegali laisvai judėti anksčiau užimtu miestu, nes juos pasiekia ukrainiečių pabūklai iš aplinkinių vietovių. Pats miestas vis dar lieka Rusijos kontrolėje, tačiau Ukrainos pajėgos skelbia užėmusios visas pagrindines aukštumas aplink jį. Tokiu būdu užsitikrino strateginę viršenybę kovoje dėl miesto kontrolės.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelios dienos po „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto susitiko su šios privačios karinės samdinių bendrovės vadovu Jevgenijumi Prigožinu. Pasak D. Peskovo, tris valandas trukęs susitikimas įvyko birželio 29-ąją, jame taip pat dalyvavo J. Prigožino įkurtos „Wagner“ vadai. „Wagner“ samdiniai drauge su Rusijos kariuomene kariauja Ukrainoje.

Sąjungininkės pasiekė konsensusą, kad iš Ukrainos kelio į narystę Aljanse būtų pašalintas NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) reikalavimas, pirmadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.  „Po intensyvių derybų NATO sąjungininkės pasiekė bendrą sutarimą dėl MAP panaikinimo iš Ukrainos narystės kelio. Džiaugiuosi šiuo ilgai lauktu sprendimu, kuris sutrumpina mūsų kelią į NATO.

Per savaitę Kyjivo pajėgos iš Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose ir rytuose atkovojo 14 kvadratinių kilometrų teritorijos. Be to, ukrainiečiai dviem frontais pasistūmėjo daugiau nei kilometrą, pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad šiuo metu išlaisvintose Ukrainos teritorijose vyksta išminavimo darbai.

Beveik 50 tūkst. rusų žuvo kare Ukrainoje, rodo pirmoji nepriklausoma statistinė Rusijos nuostolių analizė. Dvi nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės, „Mediazona“ ir „Meduza“, bendradarbiaudamos su vienu duomenų mokslininku iš Vokietijos Tiubingeno universiteto, pasinaudojo Rusijos vyriausybės viešais duomenimis ir įvertino, kokia gali būti tikroji – Maskvos kruopščiai slepiama – žmogiškoji invazijos į Ukrainą kaina.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame žvalgybos pranešime pirmadienį teigė, kad Rusija beveik neabejotinai susiduria su medicininio aprūpinimo krize mūšio lauke, ir per jau 17 mėnesį trunkantį karą vidutiniškai kasdien netenka apie 400 karių. Dėl karių antplūdžio tikriausiai sutriko kai kurių Rusijos civilinių medicinos paslaugų teikimas, ypač pasienio regionuose netoli Ukrainos, sakoma pranešime.

Aleksejaus Navalno komandos narė Marija Pevčich ir į Vilnių iš Rusijos pabėgęs Leonidas Volkovas viešai pasipiktino šeštadienį Lietuvos sostinėje vykusio NAFO suvažiavimo metu demonstruotu pripučiamu rykliu. Jų teigimu, tai yra patyčios iš Hurgadoje birželio mėnesį ryklio sudraskyto ruso ir nėra derama tokio lygio renginiui. Birželio 8-ąją vieno Hurgados viešbučio paplūdimyje ryklys sudraskė 23-ejų rusą Vladimirą Popovą.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas grasina smogti trims Ukrainos atominėms elektrinėms ir branduoliniams objektams Rytų Europoje, jei, kaip teigia jis, pasitvirtins tariamas „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymas atakuoti Smolensko atominę elektrinę Rusijoje“. Tradicinę propagandinę grasinimų tiradą buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas paskelbė savo „Telegram“ paskyroje.

Vengrų pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ liepos 9-ąją viešai paaiškino savo sprendimą išlaipinti iš lėktuvo ukrainietį karo veteraną su kojos protezu iš skrydžio Tel Avivas – Varšuva. Vyras emocingai aiškino, kad tenori grįžti namo pas šeimą, tačiau įgula buvo neperkalbama ir po 1,5 valandos ginčų privertė jį palikti lėktuvą.

Kyjivo pajėgų veržimasis link Maskvos okupuoto Ukrainos Krymo gali priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną siekti dialogo su civilizuotu pasauliu, sekmadienį nurodė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.  Duodamas interviu televizijai „ABC News“ V. Zelenskis nepaneigė laikraštyje „The Washington Post“ pasirodžiusios informacijos apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso  vizitą į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas išskirtiniame interviu CNN sakė, kad Ukraina dar nėra pasirengusi narystei NATO, pabrėždamas, kad tam, jog Aljansas galėtų apsvarstyti galimybę į savo gretas įtraukti Kyjivą, pirma turi baigtis Rusijos karas Ukrainoje.

Rusams apšaudžius Zaporižios sritį, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo keturi žmonės, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius Jurijus Malaško. Pasak jo, smogta Orichovo gyvenamajam rajonui. Žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras. 11 gyventojų teko hospitalizuoti dėl įvairių sužalojimų. J. Malaško platformoje „Telegram“ sakė, kad rusai surengė 36 tikslinius smūgius 10 gyvenviečių, nukentėjo 10 civilinių objektų.

Nedidelė NATO valstybių grupė dalyvauja „paskutinės minutės derybose“, siekdamos užbaigti deklaraciją dėl saugumo garantijų Ukrainai prieš liepos 11–12 dienomis Lietuvoje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Apie tai „Politico“ pranešė keturi su derybomis susipažinę pareigūnai. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija šį klausimą su Kyjivu diskutuoja jau keletą savaičių, rašo „Politico“. Jie taip pat kreipėsi į kitas NATO sąjungininkes – Europos Sąjungą ir Didžiojo septyneto (G7) šalis.

NATO šalių lyderių suvažiavimo metu rusai nesiims strateginių pokyčių fronte, tačiau ukrainiečių eksperto teigimu, Rusija gali raketomis apšaudyti vakarinius Ukrainos regionus ir taip pademonstruoti savo „karinę galią“ susitikimo Vilniuje dalyviams. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:42 | Ukrainoje – oro pavojaus signalas Visoje Ukrainoje skamba oro pavojaus signalas, skelbia Ukrainos žiniasklaida, remiantis Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.

Kasetinės bombos, kurias JAV žada perduoti Ukrainai, gali iš esmės pakeisti situaciją fronte. Daugelyje pasaulio šalių draudžiama panaudoti amunicijos rūšis iš tikrųjų yra itin destruktyvi, ypač daug žalos dar daugelį metų ir po karų pabaigos daranti naudojant netoli civilių gyvenviečių. Kasetinės bombos iš esmės yra konteineriai, kurie sprogsta virš numanomo priešo galvų ore ir išmeta į aplinką daug smulkaus kalibro sprogmenų.

Kremlius šeštadienį pasmerkė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą repatrijuoti kelis Ukrainos vadus, kurie pagal susitarimą turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį užsitikrino itin svarbią Turkijos paramą Ukrainos siekiui įstoti į NATO, gavęs Jungtinių Valstijų pažadą dėl kasetinės amunicijos, galinčios padaryti didžiulę žalą Rusijos pajėgoms mūšio lauke.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos nuostoliai pietinėje fronto pusėje yra kelis kartus didesni nei Ukrainos pajėgų nuostoliai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, pietinėje fronto dalyje žuvo 5,3 karto daugiau rusų nei Ukrainos kariškių. Ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Kaip nurodo H. Maliar, visur tęsiasi karštos kovos.

Prieš kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakėlė du viršgarsinius branduolinius bombonešius Tu-160, dar kitaip vadinamus „Baltosiomis gulbėmis“. Tai yra Kremliaus bandymas įspėti Vakarus, rašo „Daily Mail“. Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių. Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.

Volodymyras Zelenskis atvyks į NATO šalių vadovų susitikimą Vilniuje. Anksčiau jo administracijos atstovai tikino, kad Ukrainos prezidentas nevyks į susitikimą, jeigu NATO šalys „pademonstruos vyriškumo deficitą“ ir nesuteiks vienų ar kitų Ukrainos kvietimo į aljansą garantijų.

Ukraina pastaraisiais mėnesiais susiduria su Rusijos kariuomenės naudojamų iranietiškų dronų antplūdžiu. Trūkstant oro gynybos sistemų šalies kariai bando surasti išeičių – netgi patys kurdami ginkluotę iš to, ką turi. UNIAN paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip Ukrainos kariai bando apsiginti nuo priešų bepiločių antskrydžių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui sunku kovoti su Rusija be tolimojo nuotolio ginklų ir kad sprendimas tiekti juos Ukrainai priklauso tik nuo Vašingtono. „Be ilgojo nuotolio ginklų sunku ne tik atlikti puolamąją misiją, bet, tiesą sakant, sunku atlikti gynybinę operaciją. Labai sunku“, – sakė V. Zelenskis viešėdamas Prahoje.

Ukrainos Dnipropetrovsko srityje drono nuolaužoms nukritus ant automobilio žuvo du žmonės, penktadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas. Jo teigimu, oro gynybos sistemos regione numušė šešis rusų paleistus dronus „Shahed“. Vieno iš jų nuolaužos pataikė į keliu važiavusį automobilį ir pražudė du žmones. Toje vietoje taip pat užsidegė sausa žolė, gelbėtojai jau užgesino gaisrą, platformoje „Telegram“ sakė S. Lysakas.

Ukrainietis Vitalijus Perehonas gyvena ir dirba su vaikais Kyjive: moko žaisti futbolą ir organizuoja ekskursijas į planetariumą. 2022-ųjų kovą į jo šeimos namą Iziume pataikė rusų bomba. Žuvo mama, dukra Jelizaveta, teta, brolis ir jo žmona, bei du jų vaikai. Kol Iziumas buvo okupuotas Rusijos pajėgų, žuvusiųjų kūnus teko palaidoti kapinėse miške. Daugiau nei metus V. Perehonas negalėjo perlaidoti savo artimųjų. Dabar, kai pavyko tai padaryti, vyro teigimu, emocinių jėgų faktiškai nebeliko.

 Rumunija ketvirtadienį pranešė pradėsianti kurti regioninį centrą, kuriame pilotai, įskaitant ukrainiečius, bus apmokomi skraidyti amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šių naikintuvų, pasak Ukrainos, reikia jos kovoje su Rusijos invazija. Po to, kai gegužę žalią šviesą F-16 siuntimui į Ukrainą uždegė Jungtinės Valstijos, kelios Europos šalys nori padėti apmokyti Ukrainos pilotus jais skraidyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ketina surengti derybas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu. Tai bus paskutinis kelionės, kuria siekiama gauti diplomatinę paramą Kyjivo siekiui įstoti į NATO ir užsitikrinti daugiau sąjungininkų ginklų, etapas. Derybos Stambule vyks 500-osios Maskvos karo Ukrainoje dienos išvakarėse, o V. Zelenskis pripažino, kad plačiai lauktas Ukrainos kontrpuolimas vystosi lėtai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu ieškantis diplomatinės paramos Kyjivo siekiui prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pareiškė, kad santykiuose su Aljansu nori sąžiningumo. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina, kuri nuo 2022-ųjų vasario kovoja su Rusijos invazija, kvietimą prisijungti prie karinio bloko nori gauti per kitą savaitę Lietuvoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

Ketvirtadienio naktį įvykdytos raketų atakos Lvive metu aukų skaičius išaugo iki 10 žmonių, dar 42 patyrė sužalojimų (įskaitant tris vaikus), skelbiama UNIAN. Penktadienio rytą buvo skelbiama apie 9 aukas, tačiau netrukus po griuvėsiais buvo aptiktas dar vienos moters kūnas. Lvivo meras teigė, kad tai didžiausias išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios.

Ketvirtadienį JAV žiniasklaidoje buvo paskelbta, o penktadienį šalies prezidentas Joe Bidenas patvirtino, kad Ukrainai bus perduotos kasetinės bombos, rašoma „The Washington Post“. „Sprendimas buvo priimtas po kelių mėnesių vidinių debatų dėl to, ar tiekti ginčytiną amuniciją, kurią draudžia daugelis pasaulio šalių.