Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį po susitikimo su Ispanijos premjeru pareiškė norįs, kad per šį mėnesį vyksiantį svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą jo šalis gautų kvietimą po karo prisijungti prie NATO.

Charkivo 16 aukštų pastatas, esantis Saltivkos gyvenamajame rajone, tapo savotišku paminklu Rusijos agresijai Charkive. Kai rūsyje buvo keli šimtai vietos gyventojų, praėjusių metų kovą Rusijos naikintuvas ant namo numetė dvi bombas. Tačiau namo griuvėsiai vis dar nesutvarkyti, o vietiniai įsitikinę, kad po jais tebėra palaikų.  Jelena Nikitenko nervingai traukia cigaretę prie apgriuvusio daugiaaukščio Charkivo Šiaurės Saltivkos gyvenvietėje. Šiame name ji gyvena daugybę metų.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą. Tai penktadienį po  Europos Sąjungos viršūnių susitikimo migracijos klausimu paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki, skelbia polsatnews.pl „Sprendimas priklausys nuo JAV ir mūsų NATO partnerių.

Ukrainos ekstremaliąsias situacijas likviduojančių tarnybų darbuotojai, apsirengę baltais ir geltonais apsauginiais kostiumais bei pasitelkę prietaisus radiacijos lygiui nustatyti, ketvirtadienį dalyvavo pratybose, kuriose ruošėsi galimam radiacijos nuotėkiui iš Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės. Pratybose Zaporižios, esančios maždaug už 100 km nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, pakraštyje dalyvavo dešimtys civilių.

Jei rusų okupantai sugalvotų surengti teroristinį išpuolį Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) Ukrainoje, situacija, kuri gali susiklostyti, skirtųsi nuo to, ką matėme po tragiškų nelaimių Černobylyje ir Fukušimoje. Apie tai pasakoja Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Atominių elektrinių saugos problemų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Olena Pareniuk.

Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje, susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir apžiūrėjo karo draskomą šalį, kovojančią su Rusijos agresija. M. Pence'as, kuris šį mėnesį pradėjo savo kampaniją dėl respublikonų kandidato į prezidentus nominacijos, griežtai kritikuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) šio mėnesio ataskaitoje įvertino, kad Rusijos karinis biudžetas šiais metais sudarys apie 6,6 trln. rublių (apie 69 mlrd. eurų), penktadienį skelbia britų žvalgyba. Tai sudaro apie 4,4 proc. Rusijos BVP, palyginti su 3,6 proc. 2021 metais, prieš invaziją į Ukrainą.

Ukrainos valstybės iždą ketvirtadienį papildė 1,215 mlrd. JAV dolerių vertės negrąžintina parama per Pasaulio banko Daugiašalės paramos patikos fondą. 1,2 mlrd. dolerių skyrė JAV, 15 mln. dolerių – Suomija, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg ketvirtadienį pasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą lemiamą ekologinį niokojimą ir, jos manymu, vangią tarptautinės bendruomenės reakciją. „Ekocidas ir aplinkos naikinimas yra viena iš kariavimo formų... ką ukrainiečiai, kaip ir Rusija, šiuo metu puikiai žino“, – sakė ji, apsilankiusi Kyjive kaip tarptautinės delegacijos, tiriančios karo pasekmes aplinkai, narė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje dėmesio centre ir tai parodo, kokią svarbą 27 ES lyderiai teikia rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos bei Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimui.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui gali tekti perleisti Rusijai dalį okupuotų teritorijų, kad pavyktų sustabdyti karą. Duodamas interviu „Reuters“, D. Trumpas sakė, kad, jei jis būtų prezidentas, viskas būtų „derybų objektu“, tačiau už savo krašto apsaugą aktyviai kovojantys ukrainiečiai „nusipelnė didelės pagarbos“. „Manau, kad jie turėtų teisę pasilikti didžiąją dalį to, ką užsidirbo, ir manau, kad Rusija taip pat sutiktų.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas išskirtiniame interviu „The Washington Post“ pareiškė, kad jį siutina kritika dėl „lėto kontrpuolimo“. Anot jo, kiekvienas atsikovotas žemės metras ukrainiečiams turi kraujo kainą.

Rusijos generolas Sergejus Surovikinas slapta buvo „Wagner“ VIP narys, rodo dokumentai, kuriuos matė CNN. Anot leidinio, dokumentus gavo Rusijos tyrimų centras „Dossier“. Dokumentai rodo, kad S. Surovikinas turėjo asmeninį „Wagner“ registracijos numerį. S. Surovikinas įtrauktas į sąrašą kartu su mažiausiai 30 kitų aukštų Rusijos kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų, kurie, minėto centro teigimu, taip pat yra „Wagner“ VIP nariai.

Ukraina siekia, kad kitą mėnesį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime būtų pakviesta pradėti stojimo į NATO procesą, rašo „Sky news“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Ihoris Žovka pareiškė, kad V. Zelenskis susitikime nedalyvaus, jei šalių vadovai neparodys drąsos ir neduos aiškaus ženklo, kad Ukrainos stojimo į NATO procesas gali prasidėti. Kyjivas pripažino, kad negali įstoti į NATO, kol tęsiasi karas, tačiau nori pradėti stojimo procesą.

„Wagner“ samdinių stovykla Baltarusijoje statoma Asipovičių mieste, esančiame už 230 km į šiaurę nuo sienos su Ukraina, sako Baltarusijos saugumo pajėgų asociacijos (BYPOL) lyderis Aliaksandras Azarau, rašo „Sky news“. Anot jo, Baltarusijos kariai susiję su stovyklos statymu, tačiau baltarusių partizanai nenori, kad šioje vietoje įsikurtų „Wagner“ ir ruošia jiems „šiltą priėmimą“. Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka dar anksčiau pareiškė, kad pasiūlė „Wagner“ samdiniams įsirengt...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanotas prestižiniu Jungtinės Karalystės apdovanojimu už lyderystę ir indėlį į tarptautinius santykius, ketvirtadienį pranešė analitinis centras „Chatham House“. Londone įsikūręs institutas pranešė, kad V. Zelenskiui skyrė 2023 metų „Chatham House“ premiją, ir pavadino jo virsmą iš aktoriaus į karo meto lyderį nepaprastu. „Buvęs aktorius suvienijo savo tautą ir pasipriešino didžiuliam priešui“, – teigiama analitinio centro išplatintame pranešime.

Ukrainos policija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos pirmosios minutės po to, kai okupantai apšaudė Kramatorsko kavinę, rašo „Obozrevatel“. Paieškos ir gelbėjimo operacijos bei griuvėsių šalinimo darbai jau baigti. Per kruviną rusų išpuolį žuvo 12 žmonių, tarp jų – trys vaikai. „Nepakeliamas skausmas drasko širdį. Reiškiame nuoširdžią užuojautą šalies agresorės žiaurių teroristinių aktų aukų šeimoms ir draugams. Rusija yra mėšlo šalis“, – rašoma prie vaizdo įrašo.

Praėjusį savaitgalį maištavęs „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas savo žygį į Maskvą nutraukė dėl savo „patriotinių įsitikinimų“, sako Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Ukrainska Pravda“. „Nenoriu to pripažinti, bet J. Prigožinas yra Rusijos patriotas. Aliaksandras Lukašenka ir kiti sugebėjo jį įtikinti, kad savo veiksmais jis sugriaus Rusiją.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė, kad prieš priimant Ukrainą į Europos Sąjungą reikia surengti vidaus debatus dėl reformų. Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas pernai, keli mėnesiai po Rusijos invazijos vasarį. „Neturime laukti iki paskutinės akimirkos, jei gruodį Europos Komisijos ataskaitoje bus rekomenduojama pradėti derybas dėl narystės su Ukraina“, – sakė Ch.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro trečiadienį pareiškė, kad Bogota nusiųs Rusijai diplomatinio protesto notą po to, kai trys kolumbiečiai buvo sužeisti per raketinį smūgį restoranui Ukrainoje. G. Petro socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Rusija užpuolė tris beginklius Kolumbijos civilius gyventojus. Taip ji pažeidė karo protokolus“. Jis pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija įteiks Maskvai diplomatinio protesto notą.

Kyjivas ketvirtadienį sakė, kad atėjo laikas NATO paaiškinti savo poziciją dėl karo draskomos Ukrainos narystės. Pareiškimas pasirodė prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad jo pajėgos pamažu žengia į priekį Bachmuto apylinkėse ir dalyvauja įnirtingose kovose su Rusijos kariais aplink šį Rytų Ukrainos miestą. „Pasiekėme pažangą netoli Bachmuto ir tęsiame ją toliau. Judame“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Britų žvalgyba atkreipė dėmesį į pranešimus kad privačios Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ oro gynybos pajėgos birželio 24 dieną, per trumpai gyvavusį maištą, numušė kelis karinius rusų sraigtasparnius ir lėktuvą „Iljušin Il-22M“. Pastarasis priklausė palyginti nedideliam, iki 12 orlaivių turėjusiam parkui. Šis orlaivis plačiai naudojamas oro vadavietės funkcijoms ir kontrolės bei radijo ryšio užduotims vykdyti.

Rusijos pajėgoms okupavus Charkivo sritį, vieno kaimo gyventojai nusprendė kovoti su priešiška sistema ir „deginti“ elektrą 24 valandas per parą. Tačiau deokupavus teritorijas jie sulaukė sąskaitų iš „Ukrenerho“. Kazače Lopan kaimas okupacijoje išbuvo 200 dienų. Kuomet okupacinės pajėgos pasijungė savo elektros tinklus prie vietinės linijos – jiems juk reikėjo elektros – vietos gyventojai pradėjo jungti visus įrenginius namie, kiek tik turėjo: televizorius, krosneles, apšvietimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad per privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištą neabejojo šalies piliečių parama. „Neabejojau reakcija Dagestane ir visoje šalyje“, – sakė V. Putinas, susitikęs su Kaukaze esančio Dagestano regiono vadovu Sergejumi Melikovu, rodo rusų televizijos reportažas.

Tarp Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir jos gynybos ministerijos vyksta atvira tarpusavio kova, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:55 | NATO šalys sutarė pratęsti Stoltenbergo mandatą NATO šalys susitarė pratęsti generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo mandatą, ketvirtadienį pranešė diplomatai. Tai bus oficialiai paskelbta kitą savaitę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios. Savaitgalį įvykęs maištas, pasibaigęs „Wagner“ lyderiui Jevgenijui Prigožinui nutraukus savo kovotojų žygį į Maskvą, iškėlė klausimų dėl V. Putino autoriteto tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Ukrainoje buvo areštuotas asmuo, koordinavęs 11 gyvybių nusinešusią ataką prieš piceriją Kramatorske, trečiadienį sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Šiandien saugumo tarnybos ir policijos specialiosios pajėgos areštavo asmenį, kuris koordinavo šią teroristinę ataką“, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Rusijos saugumo tarnybos ar kariuomenė galėjo žinoti apie „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino planuojamą maištą, CNN sako Europos žvalgybos pareigūnas. Anot jo, tarnybos galėjo norėti, kad J. Prigožino maištas pavyktų. „Jie galėjo žinoti, galėjo apie tai nepranešti, galėjo žinoti ir nuspręsti padėti, kad jis pavyktų. Yra tam tikrų užuominų. Galbūt buvo išankstinių žinių. Dėl to, kas įvyko, Putinas prarado prestižą“, – sako pareigūnas.

Ukrainos pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių karys nešiojama oro gynybos sistema „Igla“ numušė rusų lėktuvą. Kaip skelbia UNIAN, vaizdo įrašas trečiadienį užfiksuotas 10-osios kalnų šturmo brigados „Edelweiss“ kario. Karys naudodamas nešiojamąją oro gynybos sistemą „Igla“ numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25. Vaizdo įrašu pasidalijo pati brigada.

Jurijus Grybenikovas sunkiai neša du didelius butelius geriamojo vandens, pripildytus iš cisternos, įrengtos prie jo namų Pietų Chersone. Šį mėnesį susprogdinus didelę Dnipro upės užtvanką, buvo užlietas 72-ejų metų vyro butas pirmame aukšte. Tuomet pensininkui ir jo žmonai teko persikelti į nuniokoto gyvenamojo namo koridorių. „Nėra nei dujų, nei elektros, bet bent jau turime vandens“, – sakė šortus vilkintis pagyvenęs vyras su šlepetėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Aljanso žadamos saugumo garantijos neturi būti pakaitalas būsimai Ukrainos narystei NATO. „Nekalbame apie narystę šiandien. Mes adekvati šalis ir suprantame kad karo metu negalim būti NATO nare, bet norime būti tikri, kad po karo būsime, – trečiadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais sakė Ukrainos lyderis. – Ir kaip tik tokio signalo mes ir laukiame: kad po karo Ukraina bus NATO narė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Ukrainoje, pareiškė, kad „Wagner“ pajėgų buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę regiono šalims. „Šiandien mums sunku atmesti galimybę, kad „Wagner“ grupės buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę Lenkijai, kuri ribojasi su Baltarusija, grėsmę Lietuvai... ir galbūt Latvijai“, – žurnalistams Kyjive sakė A. Duda.

„Wagner“ maištas Rusijoje sugriovė mitą apie rusų kariuomenės nenugalimumą, interviu CNN pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas. „Tai galutinai sugriovė mitą, kad Rusijoje viskas kontroliuojama“, – sako jis. Anot A. Jermako, „Wagner“ maištas buvo tik dar vienas įrodymas, kad „V. Putino bandymas atgaivinti SSRS galutinai žlugo. Manau, tai labai stiprus signalas, kad karas Ukrainoje yra baisi, barbariška, neteisėta invazija“, – komentuoja jis.

Prezidentas cZelenskis sako, kad „Wagner“ samdiniai tebekariauja prieš ukrainiečius laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. „Wagner“ karių tebėra laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, jų buvo ir yra Luhansko srityje, tai yra tiesa. Kaip jau anksčiau esu pabrėžęs, daug jų sunaikino Ukrainos ginkluotosios pajėgos, daugiau kaip 20 tūkstančių“, – žurnalistams Kyjive sakė šalies vadovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas, kuris tarptautinėje bendruomenėje turi bemaž atstumtojo statusą, pralaimi karą Ukrainoje, tačiau dar per anksti spręsti, ar Rusijos prezidentą susilpnino samdinių grupės „Wagner“ nutrauktas maištas.

Rusų generolas, anksčiau vadovavęs puolimui Ukrainoje, Sergejus Surovikinas yra dingęs nuo šeštadienio, kai „Wagner“ Rusijoje surengė maištą, rašo „Sky news“. Šių metų pradžioje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patraukė S. Surovikiną nuo vadovavimo puolimui Ukrainoje ir vietoj jo pastatė dabartinį vadą Valerijų Gerasimovą. Tuo metu S. Surovikinas tapo S. Šoigu pavaduotoju.

Šveicarija jungiasi prie 11-ojo Europos Sąjungos Rusijai dėl karo Ukrainoje paskelbto sankcijų paketo, trečiadienį pranešama šalies Federalinės Tarybos interneto svetainėje. Vyriausybės pranešime sakoma, kad už sankcijas atsakingas vyriausybės departamentas išplėtė Rusijai taikomų baudžiamųjų priemonių sąrašą. Šveicarija skelbia sankcijas 71 fiziniam ir 33 juridiniams asmenims, dėl kurių ES nusprendė birželio 23-iąją vienuoliktajame sankcijų pakete. Jų turtas Šveicarijoje bus įšaldytas.

Kramatorske antradienio vakarą buvo įvykdytas žiaurus išpuolis, kuomet Rusija paleido kelias raketas į populiarią vietos piceriją tuo metu, kai joje buvo gausiai susirinkę lankytojai. Išpuolio metu žuvo 10 žmonių, dar apie 61 buvo sužeistas.

Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija. Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A. Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje. Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.

Daugelis Vakarų analitikų bando nuspėti, kaip tiksliai baigsis karas Ukrainoje. Karo istorijos apžvalgininkas Thomas Ricksas „The New York Times“ surinko keletą ekspertų pasiūlytų teorijų. Taigi, istorikas Serhijus Plochijus mano, kad nepaisant to, kaip baigsis karas, Ukrainos žmonės iš jo išeis vieningesni nei bet kada šiuolaikinėje istorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai už Ukrainai perkamas dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas. „Esu dėkingas už sprendimą įsigyti ir perduoti Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS. Tai svarbus ir savalaikis indėlis į Ukrainos dangaus apsaugą ir ukrainiečių gyvybių išsaugojimą. Kartu į pergalę!“ – savo tviterio paskyroje rašė V. Zelenskis.

Ukrainos smūgiai Čonharo tiltams sutrikdė rusų susisiekimą tarp aneksuoto Krymo pusiasalio ir Rusijos okupuotos Chersono srities, trečiadienį skelbia britų žvalgyba. Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad ankstyvą birželio 22-osios rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Čonharo tiltams tarp Krymo ir Chersono srities. Šie tiltai aptarnauja vieną iš dviejų pagrindinių kelių tiekimo maršrutų tarp šių regionų.

Rusijos Federacijos puolimui Ukrainoje anksčiau vadovavęs generolas Sergejus Surovikinas iš anksto žinojo apie Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino rengiamą karinį maištą. Apie tai pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT), remdamasis su žvalgybos duomenimis susipažinusiais amerikiečių pareigūnais. Leidinio pašnekovai teigė dabar norintys išsiaiškinti, kiek S. Surovikinas padėjo J. Prigožinui koordinuoti veiksmus.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagener“ ir jos vadovo Jevgenijaus Prigožino buvimas Baltarusijoje yra labai rimta problema, reikalaujanti griežto NATO atsako. Tai antradienį Hagoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. A. Duda sakė, kad tai yra vienas pagrindinių klausimų, kuriuos, kaip jis tikisi, NATO lyderiai aptars per liepos mėnesį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje. „Mano nuomone, tai („Wagner“ Baltarusijoje – red.) reikalauja tam tikrų sprendimų.

Ukrainos pajėgos tęsia puolimo veiksmus ir padarė pažangą fronte, sako šalies pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Anot jo, ukrainiečiams pavyko perimti strateginę iniciatyvą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo Europos Sąjungą (ES) dėl galimos grėsmės po „Wagner“ maišto Rusijoje, rašo „Polsat News“. Anot jo, Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ samdinių perkėlimas į Baltarusiją yra neigiamas signalas ne tik Lenkijai, bet ir kaimyninėms Europos šalims. A. Duda pabrėžė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti NATO flangų stiprinimui, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo užtikrinimui. „Matome, kas vyksta Rytuose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Hagoje antradienį ragino pripažinti, kad NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs, pranešė Prezidentūra. „Rusijai dislokuojant taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, mes turime pagaliau pripažinti ir pasakyti tai, kas akivaizdu: NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs“, – kreipdamasis į NATO generalinį Sekretorių Jensą Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos bei Albanijos lyderius sakė G. Nausėda.

Rusijos pajėgos antradienio vakarą du kartus smogė Ukrainos Donecko srityje esančiam Kramatorskui. Sužeisti mažiausiai 42 žmonės. Keturi žmonės žuvo. Kaip skelbia „Obozrevatel“, atakos įvykdytos apie 19:30. Okupantai smogė miesto centrui ir Bilenkės gyvenvietei. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas pranešė, kad rusai sudavė du raketų smūgius Kramatorskui. „Pirmasis smūgis buvo į maitinimo įstaigą miesto centre.