Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:59 | Scholzas: Vakarų tikslas – padėti Ukrainai, o ne pakeisti Rusijos režimą
Vakarai siekia padėti Ukrainai, o ne pakeisti Rusijos režimą, sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, rašo „Sky news“.
Jis atsisakė komentuoti po „Wagner“ maišto kilusias spėliones, kiek ilgai Vladimiras Putinas vadovaus režimui.
Paklaustas, ar tikėjosi, kad neramumai Rusijoje atneš V. Putino valdymo pabaigą, O. Scholzas atsakė, kad tai būtų beprasmiška, nes neaišku, ar tai, kas ateis po V. Putino režimo, bus geriau.
„Wagner“ daliniai yra karinis vienetas, kuris labai agresyviai veikia visame pasaulyje, taip pat ir labai konkrečiai Rusijos kare prieš Ukrainą“, – sako O. Scholzas.
Vis dėlto jis pabrėžė manantis, kad maištas susilpnino V. Putiną.
„Tikiu, kad jis susilpnėjo, nes tai rodo, kad autokratinės valdžios struktūros turi įtrūkimų ir kad jis nėra toks tvirtas balne, kaip visada tvirtina“, – komentuoja O. Scholzas.
23:15 | CNN: Rusijos tarnybos galėjo žinoti apie Prigožino planą, tačiau norėjo, kad jis pavyktų
Rusijos saugumo tarnybos ar kariuomenė galėjo žinoti apie „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino planuojamą maištą, CNN sako Europos žvalgybos pareigūnas. Anot jo, tarnybos galėjo norėti, kad J. Prigožino maištas pavyktų.
„Jie galėjo žinoti, galėjo apie tai nepranešti, galėjo žinoti ir nuspręsti padėti, kad jis pavyktų. Yra tam tikrų užuominų. Galbūt buvo išankstinių žinių. Dėl to, kas įvyko, Putinas prarado prestižą“, – sako pareigūnas.
„Nesiimčiau spėlioti, ar po to įvyks valymas, bet sumaištis tikrai yra, ir tai įnešė dar daugiau žibalo“, – pastebi jis.
Kiek anksčiau „New York Times“ paskelbė, kad rusų generolas Sergejus Surovikinas iš anksto turėjo informacijos apie rengiamą maištą, o „The Wall Street Journal“ paskelbė, jog J. Prigožinas planavo pagrobti Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasmiovą.
Europos pareigūnas CNN teigia, kad plačiau komentuoti šiuos teiginius būtų spekuliacija.
„Laikas parodys, kokios tiksliai buvo priežastys“, – teigia pareigūnas.
22:39 | Žiniasklaida: nuo šeštadienio nepasirodantis rusų generolas Surovikinas yra suimtas
Nuo šeštadienio nematytas rusų generolas Sergejus Surovikinas buvo suimtas, praneša „The Moscow Times“.
Du šaltiniai, artimi Rusijos gynybos ministerijai, tai patvirtino leidiniui, tačiau oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.
Vienas šaltinis teigė, kad S. Surovikinas per „Wagner“ maištą pasirinko Jevgenijaus Prigožino pusę, todėl buvo sulaikytas.
Šaltiniai neatskleidė, kur tiksliai gali būti S. Surovikinas.
22:21 | Kremlius palankiai vertina Vatikano taikos pastangas dėl Ukrainos
Kremlius trečiadienį pranešė, kad popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys Maskvoje surengs derybas su prezidento Vladimiro Putino patarėju, o Rusija palankiai įvertino Vatikano taikos pastangas dėl Ukrainos.
Antradienį kardinolas Matteo Maria Zuppi pradėjo vizitą į Rusiją – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.
Aukšto rango katalikų dvasininkai retai matomi Maskvoje. Ten dar niekada nesilankė nė vienas popiežius.
M. M. Zuppi Maskvoje vieši praėjus kelioms savaitėms po to, kai Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Mes labai vertiname Vatikano pastangas ir iniciatyvas ieškant taikaus Ukrainos krizės sprendimo, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Mes jas sveikiname.“
Jis teigė, kad M. M. Zuppi turi surengti derybas su V. Putino patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu.
Vatikanas sakė, kad M. M. Zuppi vizito tikslas – „paremti žmogiškumo gestus, galinčius paskatinti išeitį iš dabartinės tragiškos situacijos ir atrasti būdus pasiekti teisingą taiką“.
Birželio pradžioje vykęs M. M. Zuppi susitikimas su V. Zelenskiu baigėsi be didesnės pažangos, tačiau Kyjivas teigė, kad dvasininkas galėtų padėti sugrąžinti namo ukrainiečių karo belaisvius ir vaikus, per puolimą išvežtus į Rusiją.
67 metų italų kardinolas yra katalikiškos labdaros organizacijos „Sant'Egidio“, kurios specializacija – diplomatija ir taikos pastangos, narys.
Karo metu popiežių Pranciškų kritikavo ir Kyjivas, ir Maskva.
Rusijos Romos katalikų prelatas Nikolajus Dubininas šią savaitę valstybinei žiniasklaidai sakė, kad M. M. Zuppi tikisi susitikti su patriarchu Kirilu, tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia to nepatvirtino.
Kirilas karštai palaiko Putino puolimą Ukrainoje, kurį jis yra apibūdinęs kaip šventą.
Ketvirtadienio vakarą M. M. Zuppi turėtų dalyvauti mišiose pagrindinėje Maskvos katalikų katedroje.
Praėjus beveik tūkstančiui metų po bažnyčių skilimo, Vatikano ir Maskvos dvasiniai santykiai tebėra šalti.
21:51 | Zalužnas užsimena apie pažangą: „Mums pavyko perimti strateginę iniciatyvą“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas trečiadienį kalbėjosi su JAV generolu Marku Milley, rašo „Ukrinform“. Kaip pranešė pats V. Zalužnas, pokalbio metu jie aptarė padėtį fronte.
V. Zalužnas informavo JAV kolegą, kad Ukrainos kariams pavyko perimti strateginę iniciatyvą.
„Telefonu kalbėjausi su Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley. Aptarėme padėtį fronte. Mums pavyko perimti strateginę iniciatyvą, Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos toliau vykdo puolamuosius veiksmus, padarėme pažangą“, – cituojamas jis.
V. Zalužnas taip pat pridūrė, kad Rusijos pajėgos stipriai priešinasi, tačiau patiria didelių nuostolių. Okupantai stengiasi išlaikyti savo pozicijas, nuolat užminuodami teritoriją.
Pokalbio metu Ukrainos pajėgų vadas JAV kolegą taip pat informavo apie ukrainiečių poreikius.
„Padėkojau jam už karinės pagalbos paketą, apie kurį dieną prieš tai paskelbė Jungtinės Valstijos. Sutarėme toliau palaikyti ryšį ir koordinuoti Ukrainos teritorijos deokupacijos veiksmus“, – pridūrė V. Zalužnas.
21:41 | Taiklus ukrainiečio smūgis: numušė rusų lėktuvą už 11 mln.
Ukrainos pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių karys nešiojama oro gynybos sistema „Igla“ numušė rusų lėktuvą.
Kaip skelbia UNIAN, vaizdo įrašas trečiadienį užfiksuotas 10-osios kalnų šturmo brigados „Edelweiss“ kario.
Karys naudodamas nešiojamąją oro gynybos sistemą „Igla“ numušė Rusijos atakos lėktuvą Su-25. Vaizdo įrašu pasidalijo pati brigada.
„Priešlėktuvinės artilerijos diviziono kovotojai numušė Rusijos naikintuvą Su-25 su rankine nešiojama oro gynybos sistema „Igla“. Ačiū vaikinams už jų darbą! Šlovė Ukrainai!“ – rašoma prie vaizdo įrašo.
Paskelbtame vaizdo įraše matomas raketos paleidimo momentas, taip pat matyti, kaip raketa skrenda link lėktuvo ir sprogsta. Vis dėlto lėktuvo kritimas vaizdo įraše neužfiksuotas.
Internete skelbiama, kad toks rusų šturmo lėktuvas kainuoja apie 11 mln. JAV dolerių.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 227 100 karių, 4 036 tankų, 7 847 šarvuočių, 314 lėktuvų, 308 sraigtasparnių, 3 499 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
21:05 | Lenkija gavo pirmąją amerikietiškų tankų „Abrams“ siuntą
Lenkija trečiadienį gavo pirmąją JAV pagamintų pažangių tankų „Abrams“ siuntą, pranešė gynybos ministras, šaliai didinant savo karinius pajėgumus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Varšuva iš JAV iš viso užsakė 366 tankus „Abrams“, o pirmąją partiją sudaro 14 tankų, kurie atgabenti į Ščecino uostamiestį.
„Pirmieji tankai jau yra Lenkijos teritorijoje, tai svarbi diena Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
„Šiais metais turėsime daugiau tankų ir jie sudarys „Abrams“ tankų batalioną“, – sakė M. Blaszczakas, pavadinęs „Abrams“ geriausiais tankais pasaulyje.
Ši siunta yra dalis 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorio dėl 116 tankų „M1A1 Abrams“, kuriuos anksčiau naudojo JAV jūrų pėstininkų korpusas.
Pernai Lenkija iš JAV įsigijo dar 250 tankų „Abrams“, kurie, pasak ministro, turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.
„Ne kiekviena šalis gali turėti tokius tankus, Lenkija yra pirmoji šalis už Jungtinių Valstijų ribų, kuri turės moderniausios versijos „Abrams“ tankus“, – pridūrė M. Blaszczakas.
Lenkija, NATO ir ES narė bei tvirta Ukrainos sąjungininkė, sausį paskelbė, kad šiais metais planuoja didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Varšuva yra pasirašiusi keletą ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja, iš kurios užsakė tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas K9.
20:49 | Saugumo garantijos neturi būti pakaitalas Ukrainos narystei NATO, sako Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Aljanso žadamos saugumo garantijos neturi būti pakaitalas būsimai Ukrainos narystei NATO.
„Nekalbame apie narystę šiandien. Mes adekvati šalis ir suprantame kad karo metu negalim būti NATO nare, bet norime būti tikri, kad po karo būsime, – trečiadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais sakė Ukrainos lyderis. – Ir kaip tik tokio signalo mes ir laukiame: kad po karo Ukraina bus NATO narė.“
„O ką daryti, kol mes ne NATO? Taip pat norėtume signalo, kad Ukraina gaus saugumo garantijas, bet ne vietoj narystės, o tam laikotarpiui, kol mes dar ne Aljanse“, – pridūrė jis.
20:26 | Zelenskis: „Wagner“ karių tebėra laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad „Wagner“ samdiniai tebekariauja prieš ukrainiečius laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
„Wagner“ karių tebėra laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, jų buvo ir yra Luhansko srityje, tai yra tiesa. Kaip jau anksčiau esu pabrėžęs, daug jų sunaikino Ukrainos ginkluotosios pajėgos, daugiau kaip 20 tūkstančių“, – žurnalistams Kyjive sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną. Vakarai baiminasi, kad dalis pajėgų gali būti permesta į Baltarusiją, o tai keltų papildomų grėsmių NATO rytiniame sparne.
„Iš pozityvios pusės, kiek jų ėjo į Maskvą ir kiek jų buvo pas mus, palyginti neįmanoma. Todėl negaliu pasakyti, kokią didelę grėsmę jie kam nors kels Baltarusijos teritorijoje, nes manau, kad tas kontingentas nebus labai didelis“, – sakė V. Zelenskis.
„Mūsų kariuomenė mano, kad situacija šiaurinėje mūsų šalies dalyje dėl vagnerovcų buvimo Baltarusijoje nepasikeis, mes kontroliuojame situaciją“, – pridūrė jis.
Prezidentas tvirtino, kad Ukrainoje nepasikartos praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje, nes „turime galingą, šiuolaikinę kariuomenę – ir ne tik žodžiais – ir visi tai supranta“.
19:59 | Ukraina įvardijo, kur vyksta sunkiausi mūšiai
Trečiadienį rusų pajėgos bandė vykdyti puolimą penkiomis kryptimis ir visur patyrė nesėkmę, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
Anot štabo, okupantai ir toliau didžiausias pajėgas telkia Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis – čia vyksta sunkiausi mūšiai.
„Per dieną įvyko apie 20 kovinių susirėmimų“, – sakoma štabo pranešime.
Okupantai nesėkmingus puolimus vykdė Lymano, Bachmuto, Avdijivkos kryptimis, ukrainiečiai taip pat skelbia atrėmę visas rusų atakas Marjinkos kryptimi.
Generalinio štabo duomenimis, Zaporižios ir Chersono kryptimis rusai daugiausia pastangų skiria tam, kad užkirstų kelią Ukrainos kariuomenės judėjimui.
Operatyvinė padėtis Voluinės ir Polesės kryptyse iš esmės nepasikeitė.
19:19 | Žuvusių Kramatorske skaičius išaugo iki 11
Žuvusių po rusų raketų atakos Kramatorske skaičius išaugo iki 11, praneša „Kyiv Post“.
Kramatorsko centrą rusai atakavo antradienį vakare.
18:52 | Zelenskio kabinetas: „Putino bandymas atgaivinti SSRS galutinai žlugo“
„Wagner“ maištas Rusijoje sugriovė mitą apie rusų kariuomenės nenugalimumą, interviu CNN pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.
„Tai galutinai sugriovė mitą, kad Rusijoje viskas kontroliuojama“, – sako jis.
Anot A. Jermako, „Wagner“ maištas buvo tik dar vienas įrodymas, kad „V. Putino bandymas atgaivinti SSRS galutinai žlugo. Manau, tai labai stiprus signalas, kad karas Ukrainoje yra baisi, barbariška, neteisėta invazija“, – komentuoja jis.
Ukrainos prezidento patarėjas taip pat sako, kad tai, kas pastarosiomis dienomis vyko Rusijoje, yra karo prieš Ukrainą rezultatas.
„Manau, kad po šito net daugiau žmonių pasaulyje yra įsitikinę Ukrainos pergale“, – svarsto A. Jermakas.
18:27 | Nausėda: NATO narystės veiksmų plano atsisakymas sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą
NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) atsisakymas sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Ukraina bus NATO nare, Lietuva remia Ukrainos narystę NATO. Vilniuje turi būti aiškiai pasakyta, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, ir sutartas kelias narystei pasiekti“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Narystės veiksmų plano atsisakymas šį kelią galėtų ženkliai sutrumpinti. NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas dar labiau sustiprintų politinį bendradarbiavimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad NATO galėtų sutarti ir netaikyti Ukrainai narystės veiksmų plano.
Jį anksčiau turėjo įgyvendinti visos šalys narės, išskyrus Suomiją ir narystės tebelaukiančią Švediją.
Panašios pozicijos anksčiau laikėsi ir Vašingtonas.
Vis dėlto Amerikos prezidentas Joe Bidenas prieš kelias pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, nepaisant Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO. Anot JAV vadovo, ukrainiečiai „turi atitikti tuos pačius standartus“.
Lietuva tikisi, kad Aljanso narės Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G. Nausėda trečiadienį teigė, kad Vilnius rems Kyjivą „tiek, kiek reikės, iki pergalės“, prisidės prie šalies atstatymo po karo.
„Tai – mūsų valstybės, mūsų tautos apsisprendimas“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Jis taip pat gyrė šalies vykdomas reformas, siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES).
„Esu įsitikinęs, kad dar šiemet, karo metais, Ukraina pradės derybas dėl narystės ES“, – kalbėjo G. Nausėda.
Bendrija praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.
ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi tarpinėje ataskaitoje, kurioje aptariama tik dalis pokyčių, kuriuos šalis turi įvykdyti, kad galėtų pradėti derybas, teigė, kad Kyjivas įvykdė du iš septynių žingsnių, susijusius su teismų valdymu ir žiniasklaidos laisve, ir kad padaryta gera pažanga vykdant konstitucinio teismo reformą.
Ukrainai šiuo metu yra suteiktas kandidatės į ES statusas.
18:02 | Lenkijos prezidentas Duda: „Wagner“ pajėgos Baltarusijoje gali kelti grėsmę regionui
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Ukrainoje, pareiškė, kad „Wagner“ pajėgų buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę regiono šalims.
„Šiandien mums sunku atmesti galimybę, kad „Wagner“ grupės buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę Lenkijai, kuri ribojasi su Baltarusija, grėsmę Lietuvai... ir galbūt Latvijai“, – žurnalistams Kyjive sakė A. Duda.
17:40 | Bidenas: Putinas akivaizdžiai pralaimi karą Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas, kuris tarptautinėje bendruomenėje turi bemaž atstumtojo statusą, pralaimi karą Ukrainoje, tačiau dar per anksti spręsti, ar Rusijos prezidentą susilpnino samdinių grupės „Wagner“ nutrauktas maištas.
Baltuosiuose rūmuose žurnalistų paklaustas, ar V. Putinas dabar yra silpnesnis, J. Bidenas atsakė: „Sunku pasakyti, bet jis akivaizdžiai pralaimi karą“ Ukrainoje ir „Jis pralaimi karą namuose“.
J. Bidenas pridūrė, kad V. Putinas dabar yra „atstumtasis visame pasaulyje“.
Baltieji rūmai ir toliau atsargiai interpretuoja praėjusios savaitės neeilinių įvykių Rusijoje pasekmes, kai „Wagner“ grupė – viena pajėgiausių Rusijos kariuomenės dalių Ukrainoje – sukilo ir grasino užpulti Maskvą, o paskui staiga pakeitė kursą.
J. Bidenas vadovauja Vakarų pastangoms paremti Ukrainos pasipriešinimą nuo tada, kai praėjusių metų vasarį prasidėjo Rusijos invazija.
17:27 | „Wall Street Journal“: Prigožinas planavo pagrobti Šoigu ir Gerasimovą
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas planavo pagrobti du aukščiausius Rusijos kariuomenės pareigūnus, remdamasis vakarų pareigūnais skelbia „Wall Street Journal“.
Anot leidinio, J. Prigožino maišto plane buvo rusų gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir armijos generolo Valerijaus Gerasimovo pagrobimas, kai šie lankėsi regione prie Ukrainos sienos.
Kaip teigia žurnalistai, Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) apie šį planą sužinojo likus dviem dienoms iki jo įgyvendinimo, todėl J. Prigožinas paskutinę minutę buvo priverstas pakeisti savo planus ir vietoje to pradėti žygį Maskvos link.
Po „Wall Street Journal“ publikacijos CNN pasikalbėjo su dviem šaltiniais Europoje. Jie leidiniui nurodė, kad tikėtina, jog J. Prigožinas buvo išreiškęs norą pagrobti S. Šoigu ir V. Gerasimovą. Vis dėlto neaišku, ar jis turėjo veiksmingą planą tai padaryti.
16:59 | Po „Wagner“ maišto – klausimai dėl rusų generolo
16:35 | Šveicarijos vyriausybė atsisakė leisti reeksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą
Šveicarijos vyriausybė trečiadienį atsisakė leisti reeksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą.
„Federalinė taryba padarė išvadą, kad 96 tankų pardavimas pagal galiojančius teisės aktus yra neįmanomas. Visų pirma, toks pardavimas prieštarautų Karinės įrangos įstatymui ir lemtų nukrypimą nuo Šveicarijos neutralumo politikos“, – teigiama Šveicarijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
Dabar šie tankai Italijoje yra avarinės būklės. Buvo planuota, kad jie bus grąžinti į gamintojo gamyklą Vokietijoje remontui, o tada perduoti Ukrainai kaip karinė pagalba.
Šveicarija draudžia reeksportuoti šveicarišką ginkluotę kariaujančioms šalims, tačiau dėl ilgametės šalies neutralumo tradicijos diskutuojama nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kiek daugiau nei prieš metus.
Europos Sąjungai nepriklausanti Šveicarija pasekdama bloko pavyzdžiu įvedė sankcijas Maskvai, bet iki šiol rodo mažiau lankstumo savo karinio neutralumo klausimu.
16:13 | Ukraina sulaikė asmenį, galimai padėjusį rusams surengti ataką Kramatorske
Ukraina suėmė vyrą, kuris kaltinamas padėjęs Rusijai surengti raketų smūgį, per kurį Kramatorsko mieste antradienį žuvo 10 žmonių, rašo „Sky news“.
Sulaikytas vietos gyventojas.
„Tyrimo duomenimis, priešo agentas yra Kramatorsko gyventojas, vietinės dujų transportavimo įmonės darbuotojas“, – cituojama Ukrainos saugumo tarnyba.
Anot tarnybos, vyras darė netoliese esančių pastatų ir automobilių vaizdo įrašus, o juos perdavė Rusijai.
Per antradienį surengtą išpuolį Kramatorsko centre žuvo 10 žmonių, dar 61 asmuo sužeistas.
14:49 | Per išpuolį žuvo dvynės
Ukrainos ekstremalių situacijų tarnyba skelbia, kad Kramatorske žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 10. Veronika Bachal, tarnbybos atstovė spaudai, Ukrainos televizijai sakė, kad baiminamasi, jog po griuvėsiais liko įstrigę dar trys žmonės.
Ji pridūrė, kad paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiasi.
Kramatorsko valdžia įvardijo dvi praėjusios nakties išpuolio aukas – 14-metes dvynes Juliją ir Aną Aksenčenkas.
„Telegam“ įraše miesto taryba pareiškė užuojautą mergaičių tėvams, sakydama, kad „rusiška raketa sustabdė dviejų angelų širdžių plakimą“.
„Mes dalijamės jūsų šeimos sielvartu ir kartu su jumis lenkiame galvas giliai liūdėdami“, – rašoma užuojautoje.
сестры Аня и Юля. учились в краматорской школе №24. погибли вчера от российского ракетного удара по нескольким кафе в центре города pic.twitter.com/oAwwfMcGCb
— Lilia Yapparova (@lilia_yapparova) June 28, 2023
Per antradienio vakarą Kramatorską sukrėtusį išpuolį taip pat buvo sužeistas mažiausiai 61 žmogus, tarp jų aštuonių mėnesių kūdikis. Rusijos raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.
Tarp žuvusiųjų yra trys vaikai. Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas sakė, kad apšaudymas įvyko tuo metu, kai žmonės grįžo iš darbo. Jis teigė, kad trys žuvę vaikai buvo 14 ir 17 metų amžiaus.
14:18 | Prarastos Ukrainos žemės ir Rusijos griūtis: 3 scenarijai, kaip baigsis karas Ukrainoje
13:39 | Į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas
Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija.
Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A. Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje.
Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.
Be to, bus aptartas pasirengimas liepą Vilniuje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, sakoma Lenkijos prezidento kanceliarijos pranešime.
12:45 | Rusija naktį atakavo Ukrainą dronais, numušti šeši – kariškiai
Rusija trečiadienio naktį atakavo Ukrainą iranietiškais dronais „Shahed“, ryte pranešė ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas.
Ukrainos gynybos pajėgos numušė šešis „Shahed-136/131“ tipo dronus, paleistus iš pietryčių, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė oro pajėgų vadovybė.
Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas per „Telegram“ pranešė, kad naktį srities teritorijoje oro gynybos pajėgos sunaikino du priešo dronus.
Čerkasų regiono administracijos vadovas Ihoris Taburecas per „Telegram“ taip pat informavo, kad ukrainiečiai šioje srityje sunaikino du dronus.
„Tačiau dar du pataikė į tuščią sandėlį Čerkasų rajone“, – nurodė jis.
I. Tabureco teigimu, gelbėtojai operatyviai likvidavo kilusį gaisrą, niekas nenukentėjo.
12:22 | Pentagonas: „Wagner“ tebeveikia Ukrainoje
CNN cituoja Pentagono atstovą spaudai Patą Ryderį, kuris skelbia, kad Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai nepasitraukė iš Ukrainos teritorijos.
P. Ryderio teigimu, kol kas dar anksti kalbėti apie tai, ką „Wagner“ kovotojai gali ar negali padaryti fronte.
P. Ryderis pridūrė, kad J. Prigožino veiksmai, sukeliant maištą Rusijoje, buvo Rusijos vidaus reikalas. Dar daugiau – tai jokiu būdu neturės įtakos JAV paramai Ukrainai.
„Mes neketiname ignoruoti šių faktų. Ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su jais (ukrainiečiais – red.), kad suteiktume reikiamą paramą“, – kalbėjo Pentagono atstovas.
Anot jo, „Wagner“ pajėgos toliau veikia Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Jie vis dar kelia pavojų.
„Kad ir kur jie veiktų, jie atneša mirtį, sunaikinimą, apgaulę, nusikalstamą veiklą“, – sakė P. Ryderis.
11:42 | Zelenskis dėkoja Nausėdai dėl Lietuvos Ukrainai perkamų NASAMS paleidimo sistemų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai už Ukrainai perkamas dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas.
„Esu dėkingas už sprendimą įsigyti ir perduoti Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS. Tai svarbus ir savalaikis indėlis į Ukrainos dangaus apsaugą ir ukrainiečių gyvybių išsaugojimą. Kartu į pergalę!“ – savo tviterio paskyroje rašė V. Zelenskis.
11:11 | Britų žvalgyba: Ukrainos smūgiai Čonharo tiltams sutrikdė rusų susisiekimą su frontu
Ukrainos smūgiai Čonharo tiltams sutrikdė rusų susisiekimą tarp aneksuoto Krymo pusiasalio ir Rusijos okupuotos Chersono srities, trečiadienį skelbia britų žvalgyba.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad ankstyvą birželio 22-osios rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Čonharo tiltams tarp Krymo ir Chersono srities.
Šie tiltai aptarnauja vieną iš dviejų pagrindinių kelių tiekimo maršrutų tarp šių regionų.
Laikinai uždarius šį maršrutą, Rusijos konvojams alternatyviais keliais frontą pasiekti prireikia bent 50 proc. daugiau laiko, nurodoma britų pareiškime.
10:39 | Per rusų raketinį smūgį restoranui Kramatorske žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 9
Per Rusijos raketinę ataką, per kurią nukentėjo populiarus restoranas Ukrainos rytuose, žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki devynių, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Anksčiau skelbta apie aštuonias aukas. Trečiadienio rytą iš po griuvėsių buvo ištrauktas dar vieno vyro kūnas, teigė pareigūnai.
Per antradienio vakarą Kramatorską sukrėtusį išpuolį taip pat buvo sužeisti mažiausiai 56 žmonės. Rusijos raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.
Tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai. Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas sakė, kad apšaudymas įvyko tuo metu, kai žmonės grįžo iš darbo. Jis teigė, kad trys žuvę vaikai buvo 14 ir 17 metų amžiaus.
10:21 | VSD: „Wagner“ būstinėje rasti dokumentai rodo jos ryšį su informacine ataka prieš Lietuvą
Privačios karinės bendrovės „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge atliktų kratų metu rasti dokumentai rodo, jog grupuotė yra susijusi su prieš Lietuvą vykdyta informacine ataka, trečiadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Per kratas, kurias Rusijos teisėsaugas savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde, – feisbuke trečiadienį teigia departamentas. – Tarp dokumentų buvo ir pasas, išduotas Jevgenijaus Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti.“
Kaip skelbta VSD ir Lietuvos karinės žvalgybos kasmetinėje ataskaitoje, 2020 metų pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
Anot Lietuvos žvalgybos, tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui artimas oligarchas.
J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 metų birželio 1 diena.
„Lietuvos žvalgybos vertinimu, dokumentas, rastas „Wagner“ būstinėje, patvirtina, kad šią informacinę ataką vykdė J. Prigožino kontroliuojami subjektai, neatmestina – drauge su Rusijos režimo slaptosiomis tarnybomis“, – teigia departamentas.
09:56 | Nausėda atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kijevą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas su Ukrainos prezidentu aptars liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, taip pat Ukrainos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje, Lietuvos ir Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai klausimus.
Į Kijevą prezidentas atvyko iš Hagos, kur septynių valstybių vadovų susitikime aptarė tolesnę paramą Ukrainai. Iš čia G. Nausėda vyks į Briuselį, kur ketvirtadienį prasideda Europos Vadovų Tarybos posėdis.
Prezidentūros trečiadienio rytą paskelbtame vaizdo įraše iš Hagos šalies vadovas paskelbė vykstantis į Kyjivą su geromis žiniomis V. Zelenskiui, kad Lietuva perka Ukrainai dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas.
Prezidento feisbuke paskelbta, kad Lietuva ir Norvegijos įmonė „Kongsberg“ pasirašė sutartį dėl dviejų atnaujintų oro gynybos sistemų NASAMS paleidiklių įsigijimo ir perdavimo Ukrainai.
09:10 | Lukašenka liepė sukurti randuolinių ginklų „naudojimo algoritmą“
Valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ skelbia, kad autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareigūnams nurodė sukurti šalyje dislokuotų Rusijos branduolinių ginklų „naudojimo algoritmą“.
Šią užduotį jis patikėjo gynybos ministrui Viktorui Chreninui, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadui Viktorui Gulevičiui ir Valstybės saugumo komiteto pirmininkui Ivanui Terteliui.
„Niekas niekada nekariavo su branduoline jėga. Dabar tai pagrindinė užduotis. Gulevičius kaip tik čia. Jam, ministrui ir KGB pirmininkui pavesta nustatyti šių ginklų panaudojimo algoritmą“, – sakė A. Lukašenka.
„Tai turėtų būti pagrįsta tuo, kad privalome tuo pasinaudoti sunkiu momentu, jei mus užpuola. Tai reiškia, kad jie puls, kaip Rusijoje jau buvo, Sąjunginę valstybę“, – pridūrė jis.
Pažymėtina, kad anksčiau tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad Baltarusija negalės disponuoti jos teritorijoje dislokuotų branduolinių ginklų – Rusija išlaikys kontrolę.
„Rusija, dislokuodama nestrateginį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje, neperduoda jo respublikai, jo kontrolė ir panaudojimo teisė išlieka Maskvai“, – gegužės pabaigoje pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
08:38 | Kinija galėtų pritarti Krymo sugrąžinimui Ukrainai
Kinijos pasiuntinys Europos Sąjungoje užsiminė, kad Pekinas galėtų paremti Ukrainos tikslą atkurti savo teritorinį vientisumą su 1991 metų sienomis, apimančiomis ir Rusijos 2014-aisiais aneksuotą Krymą, pranešė televizija „al Jazeera“.
Neseniai per interviu šiai televizijai ir dar dviem žiniasklaidos priemonėms Fu Congo buvo paklausta apie paramą Kyjivo tikslams, tarp kurių yra Rusijos okupuotų regionų susigrąžinimas. „Nesuprantu, kodėl ne“, – atsakė kinų aukšto rango diplomatas.
„Gerbiame visų šalių teritorinį vientisumą. Kai Kinija užmezgė santykius su buvusia Sovietų Sąjunga, dėl to sutarėme. Tačiau, kaip sakiau, tai istoriniai klausimai, kuriuos turi aptarti ir spręsti Rusija ir Ukraina, ir būtent už tai mes pasisakome“, – sakė Fu Congas.
07:49 | J. Stoltenbergas: NATO pasirengusi gintis nuo Maskvos ar Minsko
NATO yra pasirengusi gintis nuo bet kokios grėsmės iš Maskvos ar Minsko, antradienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO kitą mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje sutars stiprinti savo gynybą, kad apsaugotų visas nares, ypač turinčias bendrą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija.
„Dar per anksti galutinai spręsti dėl fakto, kad Prigožinas persikėlė į Baltarusiją ir [kad], labiausiai tikėtina, dalis jo pajėgų taip pat bus Baltarusijoje, pasekmių“, – reporteriams sakė J. Stoltenbergas.
„Absoliučiai aišku tai, jog mes pasiuntėme aiškią žinią Maskvai ir Minskui, kad NATO yra čia saugoti kiekvienos sąjungininkės ir kiekvieno NATO teritorijos centimetro“, – sakė jis po Hagoje surengtos vakarienės su septynių šalių lyderiais.
Pasak J. Stoltenbergo, Maskvai ar Minskui turi būti visiškai aišku dėl „mūsų sugebėjimo ginti sąjungininkes nuo bet kokios potencialios grėsmės, nepriklausomai nuo to, ką galvojate apie „Wagner“ pajėgų judėjimą“.
07:00 | Rusų raketai pataikius į restoraną Kramatorske Ukrainos rytuose žuvo 8 žmonės
Per rusų raketos smūgį restoranui Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, tarp aukų yra trys vaikai, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„Birželio 28-ąją 7 val. (ir Lietuvos laiku) iš po kavinės pastato griuvėsių ištraukti aštuonių žuvusiųjų (įskaitant tris vaikus, kurių du gimę 2008 ir 2011 metais) palaikai“, – per „Telegram“ paskelbė Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba.
Ukrainiečių policijos teigimu, Rusija antradienį vakare į miestą paleido dvi raketas „žemė–oras“ S-300. Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka taip pat sakė, kad į miestą, kur kadaise gyveno 150 000 žmonių, pataikė dvi Rusijos raketos.
Ukrainiečių gelbėjimo tarnyba per „Telegram“ paskelbė, kad per raketų smūgį populiariam restoranui „Ria Pizza“ buvo sužeisti 47 žmonės.
„Ten buvo daug žmonių, po griuvėsiais yra vaikų“, – sakė Jevhenas, vakarieniavęs tame restorane su dviem draugais.
Kompanija kaip tik ruošėsi išeiti, o tada įvyko sprogimas ir vienas jo draugų buvo palaidotas po griuvėsiais, naujienų agentūrai AFP pasakojo Jevhenas.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Rusų pajėgos antradienį paleido į Kremenčuką centrinėje Ukrainos Poltavos srityje tokių pačių raketų, kuriomis pernai smogė prekybos centrui šiame mieste.
► Rusijos institucijos antradienį pranešė, kad nutraukė bylą dėl ginkluoto maišto, kuriam vadovavo privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.
► Maždaug už 20 km nuo Minsko esančiame kariniame aerodrome antradienio rytą nusileido Jevgenijaus Prigožino privačiai karinei bendrovei „Wagner“ priklausantis lėktuvas, praneša žiniasklaida.
► Rusų raketai pataikius į restoraną Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar daugiau kaip 40 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
