Leidinio pašnekovai teigė dabar norintys išsiaiškinti, kiek S. Surovikinas padėjo J. Prigožinui koordinuoti veiksmus. Amerikiečiai šį karinį maištą vadina rimčiausia grėsme Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui per jo 23 valdymo metus.
Leidinio pašnekovų teigimu, J. Prigožino bandymui nuversti Gynybos ministerijos vadovybę galėtų pritarti ir kiti Rusijos kariuomenės generolai.
„Prigožinas nebūtų sukėlęs maišto, jei netikėtų, kad kiti valdžioje esantys pareigūnai ateis jam į pagalbą“, – sakė šaltiniai.
Jei V. Putinas ras įrodymų, kad S. Surovikinas padėjo J. Prigžinui, jis nedelsdamas pašalins jį iš vadovybės. Tačiau kol kas aišku, kad V. Putinas kaltę dėl maišto ketina suversti išskirtinai „Wagner“ vadovui, teigia JAV pareigūnai ir analitikai.
Aukšti JAV pareigūnai teigė, kad generolo S. Surovikino ir J. Prigožino aljansas gali paaiškinti, kodėl „Wagner“ vis dar egzistuoja, nepaisant to, kad užgrobė didelį Rusijos karinį centrą ir įsakė surengti ginkluotą žygį į Maskvą.
Tiesa, NYT atkreipė dėmesį į tai, kad generolas S. Surovikinas viešai pasisakė prieš „Wagner“ sukilimą. Jis paragino okupantų grupę Ukrainoje išlaikyti savo pozicijas ir neprisijungti prie J. Prigožino maišto.
Šių metų pradžioje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patraukė S. Surovikiną nuo vadovavimo puolimui Ukrainoje ir vietoj jo pastatė dabartinį vadą Valerijų Gerasimovą. Tuo metu S. Surovikinas tapo S. Šoigu pavaduotoju.
