Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų.
Berlyno ekonomikos instituto DIW paviešintoje apklausoje 44 proc. respondentų teigė ketinantys pasilikti Vokietijoje dar bent kelerius metus arba visam laikui.
Panaši apklausa buvo atlikta 2022 metų vasarą. Tuomet 39 proc. respondentų teigė, kad Vokietijoje pasiliktų ilgesniam laikui arba nuolatos.
Naujoje apklausoje dalyvavo beveik 7 000 18–70 metų amžiaus ukrainiečių pabėgėlių, gyvenančių įvairiuose Vokietijos miestuose.
Respondentai, mokantys vokiečių kalbą, turintys aukštąjį išsilavinimą ir puikiai besijaučiantys Vokietijoje, teigė, kad šioje šalyje pasiliktų visam laikui.
Remiantis apklausos duomenimis, respondentai, kurių partneriai liko Ukrainoje, buvo linkę teigti, kad ateityje norėtų grįžti į savo šalį.
Iki 2023 metų pradžios trys iš keturių respondentų buvo praėję vieną ar daugiau kalbos ir integracijos kursų, tačiau tik aštuoni procentai respondentų savo vokiečių kalbos lygį apibūdino kaip gerą arba labai gerą.
Darbą susirado 18 proc. 18–64 metų amžiaus asmenų, o tai tik vienu procentiniu punktu daugiau nei ankstesnės apklausos metu.
Daugiau nei du trečdaliai iš tų, kurie metų pradžioje nedirbo, tikisi artimiausiu metu susirasti darbą.
Apklausa atlikta vykdant bendrą DIW, Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos (BAMF), Federalinio gyventojų tyrimų instituto ir Vokietijos užimtumo tyrimų instituto (IAB) projektą.
Išplatintame pranešime spaudai IAB atstovė Julija Kosjakova teigė, kad nors šios apklausos rezultatai teikia vilčių dėl sėkmingos ukrainiečių integracijos į Vokietijos visuomenę, tai nėra savaime suprantamas dalykas.
„Pabėgėliams reikia planavimo tikrumo, ar jiems bus leista likti Vokietijoje ilgą laiką, net ir pasibaigus karui“, – sakė ji.
J. Kosjakova pabrėžė, kad labai svarbios ilgalaikės perspektyvos, ypač vokiečių kalbos mokymuisi ir įsidarbinimui gerai apmokamose darbo vietose.
